Vyriausybė šiandien patvirtino „Rail Baltica“ projekto ruožo Kaunas–Vilnius specialųjį planą. Vyriausybės sprendimu taip pat nutarta pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras Kauno ir Jonavos rajonuose.
Europinės vėžės geležinkelio plėtra iki Vilniaus numatyta po pagrindinės „Rail Baltica“ linijos statybų. 2024 m. trys Baltijos šalys ir Europos Komisija sutarė dėl prioriteto tiesti pagrindinę „Rail Baltica“ liniją, kuri sujungs Lenkiją su Lietuva, Latvija ir Estija. Jungtims ketinama užsitikrinti reikiamą finansavimą iš būsimo ES finansinio laikotarpio.
Kaišiadorių rajono, Elektrėnų, Trakų rajono, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių teritorijose žemės paėmimo procedūros bus pradedamos nuo 2030 m.
„Rail Baltica“ projektas yra kertinis Lietuvos susisiekimo ir karinio mobilumo su Europa elementas. Šio specialiojo plano patvirtinimas – svarbus žingsnis stiprinant šalies transporto sistemą ir prisidedant prie didesnio saugumo regione. Šiuo metu pagrindinis prioritetas – Šiaurė–Pietūs koridoriaus statybos darbų spartinimas“, – sako susisiekimo viceministras Roderikas Žiobakas.
Kaunas–Vilnius linija
LTG grupės infrastruktūros bendrovės „LTG Infra“, įgyvendinančios „Rail Baltica“ projektą Lietuvoje, vadovo Vyčio Žalimo teigimu, Kaunas–Vilnius yra techniškai sudėtingas ruožas dėl sąlyčio taškų su miestais ir gyventojais.
„Tai – paskutinysis specialusis „Rail Baltica“ planas. Jo patvirtinimas leis toliau sėkmingai vykdyti projektą, kai tik užsitikrinsime reikalingą finansavimą. „LTG Infra“ jau yra pasirašiusi sutartis dėl teritorijų išpirkimo visuomenės poreikiams paslaugų“, – teigia V. Žalimas.
Planuojama, kad naujoji linija jungs Kauno ir Vilniaus geležinkelio mazgus ir eis per Panerius, Lentvarį, šiauriau Vievio, Žaslius, šiauriau Kaišiadorių. Taip pat suplanuotos papildomos jungtys su Vievio ir Kaišiadorių regioninėmis stotimis bei su Vilniaus oro uostu, Vilniaus intermodaliniu terminalu, Kauno oro uostu, taip pat jungtis Panevėžio kryptimi.
Rengiant Kaunas–Vilnius ruožo specialųjį planą patikslinti privažiavimo prie sklypų sprendiniai, numatyta daugiau dviejų lygių sankirtų automobilių keliams ir pėstiesiems, taip užtikrinant didesnį saugumą ir infrastruktūros patogumą gyventojams. Kariotiškėse esamą geležinkelio trasą planuojama perkelti arčiau „Rail Baltica“ linijos, atsižvelgiant į bendruomenės poreikius. Taip pat patikslinta geležinkelio trasa ties Rykantais, techniniai sprendiniai ir greitojo geležinkelio parametrai.
Taip pat jau atlikti žvalgybiniai inžineriniai geologiniai, archeologiniai ir kiti būtini tyrimai, parengta koncepcija su keturiomis linijos trasų alternatyvomis bei susijusių objektų – oro uostų geležinkelio stočių, 1435 mm pločio vėžės kelynų, Vilniaus keleivių geležinkelio stoties ir intermodalinio terminalo, privažiuojamųjų ir jungiamųjų kelių – vystymo sprendiniais.
Be to, atliktas strateginis poveikio aplinkai vertinimas ir suplanuoti inžinerinės infrastruktūros – šilumos, elektros, dujų ir kitų tinklų – rekonstrukcijos bei statybos sprendiniai.
Nutiesus „Rail Baltica“ atkarpą tarp Vilniaus ir Kauno, kelionė traukiniu be sustojimų truks apie 38 minutes.
Parengta pagal Vyriausybės kanceliarijos pranešimą
Kalbant apie ‘Rail Baltica’ numatomas trasas Lietuvos teritorijoje, visuomenei ir apskritai yra svarbu jau dabar žinoti, kaip bus dalinamos pajamos tarp Baltijos šalių gautos geležinkelį eksploatuojant, kadangi įmonė, per kurią ES finansuoja Rail Baltica tiesimą, kiek žinoma, yra Latvijoje ir akcijų šalys joje turi po lygiai. Tokiu atveju dividentų jos gautų po lygiai, nors gautos pajamos iš vežamų keleivių, krovinų vien tarp Vilniaus – Kauno sudarytų gerą jų dalį, kadang tai intensyvaus susisiekimo tarp didmiesčių ruožas. Tokiu atveju laikant šį ruožą Rail Baltica dalimi ir dalijantis iš jo gautomis pajamomis lygiomis dalimis su Latvija ir Estija Lietuvos valstybė prarastų didelę dalį pajamų, gautinų iš savo gyventojų. Be to, tokiu atveju ir važiavimo kelias iš Vilniaus per Kauną į vieną ar kitą pusę būtų gerokai ilgesnis, taigi ir šiuo atveju dar padidintų iš Lietuvos gyventojų gautą pajamų dalį bendroje sumoje.
Taigi, kyla klausimas, ar tikslinga Vilnius – Kaunas ruožą Lietuvai daryti Rail Baltica dalimi, juolab, kad tas supergreitis šiam tarpmiestiniam susisiekimui nėra reikalingas ir vargu ar perspektyvoje jo prireiktų. Pakaktų tik esamą vėžę dar šiek tiek pagreitinti. Gi apie visų Lietuvos gyventojų svajonę – greitą susisiekimą su pajūriu valstybės valdžių taip ir toliau nepagalvojama. Dabartinis Rail Baltica trasų (maršrutų) Lietuvoje parinkimas tiek ekonomine, tiek kultūrine, politine prasme racionaliai valstybiškai nepamatuotas.
Per trečdalį amžiaus seniai galėjom rusišką vėžę pakeisti europietiška. Tose pat vietose.