Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis teigia, kad europinės vėžės geležinkelis „Rail Baltica“, sujungsiantis Baltijos šalis su Vakarų Europa, bus nutiestas iki Vilniaus kaip įmanoma greičiau – kai tik bus užtikrintas reikalingas finansavimas. Numatoma, jog šios geležinkelio atšakos į sostinę statybos darbai prasidės po 2030 metų, baigus pagrindinės linijos statybas Lietuvoje. Iki tol Vilnius galėtų būti prijungtas naudojant kintamos vėžės mechanizmą.
„Projektas „Rail Baltica“ yra strateginis ir bus įgyvendinamas etapais. Pirmasis etapas užtikrina Lietuvos sujungimą su Vakarų Europa per Kauną, o antrajame numatyta europinės geležinkelio vėžės plėtra iki Vilniaus. Galiu patikinti, kad Vilnius yra neatsiejama „Rail Baltica“ dalis, tačiau ji bus įgyvendinta jau po 2030 metų, užbaigus pagrindinės linijos statybas“, – sako susisiekimo ministras E. Sabutis.
Siekiama užtikrinti finansavimą
Pasak E. Sabučio, „Rail Baltica“ taip pat yra svarbus karinio mobilumo projektas, kuriam siekiama užtikrinti Europos Sąjungos (ES) finansavimą po 2027-ųjų, pasibaigus dabartinei ES investicijų programai.
Lietuva jau yra užsitikrinusi 1,6 mlrd. eurų projektui „Rail Baltica“ įgyvendinti iki 2030 metų, papildomai bus siekiama gauti dar 4 mlrd. eurų finansavimą. Ministro E. Sabučio teigimu, jau kalbamasi su Europos Komisija dėl finansavimo ir antrajam projekto etapui.
Atsižvelgiant į esamą geležinkelio infrastruktūrą tarp Vilniaus ir Kauno, svarstoma laikinai pasitelkti kintamos vėžės mechanizmą. Tokiu atveju Kaune traukinys nuo europinės vėžės pervažiuotų ant plačiosios ir, nekeičiant sąstato, pasiektų sostinę.
„Įvertinę pasikeitusią geopolitinę padėtį ir siekdami efektyviai naudoti finansus, kartu su Europos Komisija ir Baltijos šalių partneriais nutarėme projektą planuoti ekonomiškai naudingesniu būdu: prioriteto tvarka nutiesti veikiančią tarptautinę liniją, jungiančią tris šalis su Lenkija ir likusia Europa, paskui, pagal turimą finansavimą, tiesti likusias jungtis. Tokiu būdu ne tik anksčiau „atrakintume“ projekto naudas visuomenei, verslui, kariniam mobilumui, bet ir sutaupytume lėšų“, – sako LTG grupės generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.
Lietuva pirmauja tarp Baltijos valstybių pagal europinės vėžės „Rail Baltica“ tiesimo pažangą – šiuo metu statybos vyksta 46,3 km ruože tarp Kauno ir Panevėžio. Iki metų pabaigos numatoma darbus išplėsti iki 114 km.
Dėl projekto sudėtingumo ir siekio suderinti europiniam geležinkeliui keliamus techninius reikalavimus su vietos gyventojų lūkesčiais, toliau tikslinami Kauną ir Vilnių sujungsiančios atkarpos planavimo sprendiniai.
Latvijoje ir Estijoje projekto įgyvendinimas taip pat planuojamas dviem etapais: iki 2030 m. numatytos pagrindinės linijos statybos, o po 2030-ųjų – jungiamųjų atkarpų įrengimas.
Parengta pagal Susisiekimo ministerijos pranešimą
Šios Vyriausybės ministras, kaip ir ankstesnių valdžių ministrai, vėžės tiesimo darbų pirmaeiliškumo nepagrindžia jokiais konkrečiai skaičiuotais duomenimis.
Antai Lietuvoje 2013 m. su vizitu lankęsis Estijos prezidentas pirmutine greitosios vėžės tiesimo prasme laikė Baltijos šalių Vilniaus- Rygos-Talino sujungimą, nes jos nauda Baltijos šalims yra keleivių, o ne krovinių pervežimas. Tačiau Lietuva savo gal “lenkiškus” – niekuo ekonomiškai ar gyventojų poreikiais nepagrįstus prioritetus (lietuvių domėjimasis Lenkija kaip buvo menkas, akivaizdu, taip ir bus) – sujungti Kauną su Lenkijos siena europine vėže tęsė. Taip ta vėžė, išleidus apie 400 mln. ES lėšų, regis, 2016 metais buvo nutiesta. Tačiau apie naudą iš to – tyla. Jau greitai bus 10 metų, tačiau, regis, kad ta vėže netgi nebuvo naudotasi. Taigi 400 mln. jau dešimtmetis bus kaip guli be naudos. Valdžiai atsakomybės už lėšų išleidimą be naudos niekas viešai neprimena, gal Briuselis apie tai net nežino. Lietuvai panaudojus tuos 400 mln. bei atitinkamas sumas Latvijai ir Estijai, Estijos prezidento siūlymu pirmiausiai sujungiant Baltijos šalių sostines, jau 2018 m. valstybės šimtmečiui galima buvo turėti greitąją vėžę nuo Vilniaus per Šiaulius iki Talino. Suprantama, kad per tą laiką Lietuvai panaudojus savo ir privataus kapitalo lėšas galėjo atsirasti europinė vėžė tap pat nuo Šiaulių iki Klaipėdos. Taigi vadovaujantis išmintimi dėl prioritetų būtume išsprendę ir gyventojų patogumo – greitojo susisiekimo su pajūriu klausimą. Vėžės tiek iki Talino, tiek iki Klaipėdos šiandien jau duotų Letuvai ir jos žmonėms naudą. Akivaizdu, kad vėžės maršrutas ne per sostinę Vilnių gali būti ir Lietuvai svetimos strategijos pasekmė, taigi keltinas viešai ir atsakomybės šia prasme klausimas. Juo labiau, kad dėl europinio Vilniaus susisiekimo ir šis ministras toliau makliavoja, žadant prijungti jį prie “Rail Baltica” vėžės tik naudojant kintamos vėžės mechanizmą, mat, gal ir tik dėl to, kad 2027 m. Lietuvai teks pirmininkauti ES. Dėl greitesnio sostinės ir didžios gyventojų dalies susisiekimo su pajūriu priemonių – matosi, kad ir šiai valdžiai tai nerūpi, kad ES lėšos ir toliau gali būti ramiausiai leidžiamos be valstybei ir gyventojams naudos.
Gal labai laukiate geležinkelio vėžės Warszawa- Wilno? Ko . gero, tai labai padėtų atsigauti lietuvybei Vilniuje ir jo apylinkėse 🙂 ?
Taip taip. Ana Kaunas į Varšuvą ir lėktuvais skraido, ir greitają vėže dunda, tai taip sulietuvėjo, kad gatvėje vis lenkišai ir lenkišai… Dabar, sako, dar Nemunu ir kažkokiais senais kanalais iki Lenkijos kasasi. Vilnius net iki Druskininkų kuo padoresniu nuvykti negali. O BVP vos ne pusę Lietuvai duoda.
“Szybkie pociągi.Spośród 1 pociągów kursujących codziennie na trasie Warszawa – Wilno, 1 to połączenia bezpośrednie, więc łatwo zaplanujesz podróż bez przesiadek…”omio.com/pl-pl/pociagi/warszawa/wilno-49gsq
Nesityčiokite, ar sveiko proto žmogus XXI a. gali iš Vilniaus į Balstogę važiuoti per Kazlų Rūdą.