Trečiadienis, 13 gegužės, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

Kviečia jau 30-oji Jorė: atėjo metas pagauti gamtos galių bangą

www.alkas.lt
2026-04-17 00:03:46
321
PERŽIŪROS
0
Įšventimas į romuvius. Jorė 2025 | V. Daraškevičiaus nuotr.

Jorė 2025 | V. Daraškevičiaus nuotr.

2026 m. balandžio 25–26 d. Kulionyse (Molėtų r.) bus švenčiama jau 30-ji pirmosios pavasario žalumos šventė Jorė. Šventės rengėjai vėl kviečia visus įsijungti į vieną seniausių ir gyviausių lietuviškų pavasario švenčių – svarbiausia nepraleisti nepaprasto gamtos virsmo, kad pirmapradės žalumos atgimime šiuolaikinio žmogaus siela susitikusi su praamže išmintimi įgytų galių tęsti protėvių pradėtus darbus.

Jorė, pradėta švęsti Kulionyse, per tris dešimtmečius iš nedidelės bendruomenės šventės labai greitai išaugo į visos Lietuvos kultūrinį ir dvasinį reiškinį.  Paplito, pasklido po Lietuvą ir už jos ribų jorės papročiai, pabiro Jorės, Jorigės, Jorūnės, Joriai…

Jorė – gyvybės sugrįžimo šventė

Jorė – tai pirmosios pavasario žalumos šventė nuo seno siejama su dangiškosios Perkūno šviesos nusileidimu į Žemę, su pavasarinių pumpurų sprogimu, su naujo augimo pradžia, su gyvybinių galių atsinaujinimu.

Kulionyse kasmet paskutinį balandžio savaitgalį skamba sutartinės, dega aukurai, vyksta apeigos, o žmonės renkasi švęsti, kad patirtų betarpišką ryšį su protėviais ir gamta.

XXX Jorės plakatas | Rengėjų nuotr.
Rengėjų nuotr.

Dvi dienos – du Jorės veidai

Balandžio 25 d. – Šventinių renginių diena

Jorė 2023 | G. Stalausko nuotr.

Šiemet visas šventinis šeštadienis bus skirtas kultūriniams renginiams, neeiliniams potyriams ir bendrystei. Tą dieną Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje ir Dangaus šviesulių stebykloje (Gilužio 2 A, Kulionių k., Molėtų r.) vyks: parodų atidarymai („Lietuvių dievai“, „Žvaigždžių raižtas“, „Joručiai“, „Gyvo žalio“, „Mūsų Krivis Trinkūnas“); tradicinių amatų  ir išsaugotų papročių pristatymai (duonos kepimas, juostų audimas, žalvario papuošalų gamyba ir kt.); paskaitos apie dangaus ženklus ir baltų pasaulėvaizdį; Roberto Šarknicko poetinis žodis; koncertai („Kūlgrinda“, latvių Dievturių apeigų grupė, Agota Zdanavičiūtė ir Kristijonas Lučinskas „Gyvasčia“) ir sutartinių giedojimas; šventinė pirtis, vakaro laužas, šokių ir sutartinių mokymas bei visų šventės dalyvių linksmoji vakaronė.

Jorė 2023 | G. Stalausko nuotr.
Jorė 2023 | G. Stalausko nuotr.

Tai bus įvairiapusė ir labai turininga renginiais diena, kai kiekvienas galės ne tik stebėti, bet ir įsitraukti – mokytis, džiaugtis, klausytis, būti ir kurti kartu.

Balandžio 26 d. – Apeigų diena

Jorė | rengėjų nuotr.
Jorė | Rengėjų nuotr.

Sekmadienis, kaip ir kasmet, bus pagrindine apeigine Jorės šerdimi. Rytas prasidės šventinio viralo užkaitimu Perkūno šventovėje. Ten jis virs ir kunkuliuos visą šventės dieną, sugerdamas aplink tvyrantį šventumą.

Jorė 2025 | D. Greičiūno nuotr.

11 val. šventės dalyviai (jorėnai), sveikindami vieni kitus „Gyvo Žalio!“ palinkėjimais, rinksis Dangaus šviesulių stebykloje, iš kurios iškilminga eisena su giesmėmis ir protėvių vėliavomis, darnia eisena išžygiuos į Kulionių piliakalnį.

Jorė | Alkas.lt, A. Sartanavičaus nuotr.
Jorė | Alkas.lt, A. Sartanavičaus nuotr.

Čia nusilenkus protėvių vėlėms bus prisiminti tautos didžiavyrių žygdarbiai, per Amžinają ugnį aukojama jų atminimui. Prie piliakalnio aukuro ugnies ir seniausios pušies visi pasiryžę eiti protėvių pramintu keliu ir tęsti šį kelią, bus išvesti į romuvius.

Jorė 2003 | A. Balandos nuotr.

 

Jorė 2025 | V. Daraškevičiaus nuotr.

Po to senųjų kovos menų būrio „Varingis“ kariai susirems apeiginėje kovoje, o iš jų įgaliojimus perėmę partizaniško laikotarpio kovų atkūrėjai „Miško broliai“ atliks simbolinę salvę, skirta pilėnų atminimui.

Jorė 2009 | Rengėjų nuotr.
Jorė 2009 | Rengėjų nuotr.

Jorė 2017. „Leitgiris“ | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Nešini vėlių vėliavomis ir piliakalnio ugnimi jorėnai nuo Kulionių piliakalnio darnia eisena grįš į Dangaus šviesulių stebyklą, kurioje bus aukojama Gabijai, Žemynai ir didiesiems dievams, dalijamasi apeiginiais joručiais ir šventine duona, laiminami šiemet  įsišventusieji romuviai ir visi kurių vardai kilę iš  šventės vardo šaknies Jor-, Jar-, Jur-.

Jorės šventė | V. Daraškevičiaus nuotr.
Jorės šventė | V. Daraškevičiaus nuotr.

Po to greta esančioje Perkūno šventovėje, tariant čia išsipildyti linkusius linkėjimus, Perkūnui bus aukojami akmenys, atsivežti iš įvairių širdžiai mielų vietų. 

Akmenų aukojimas Perkūnui | Rengėjų nuotr.
Akmenų aukojimas Perkūnui | Rengėjų nuotr.

Bendruomenės saitus ir galias stiprinančia svarbiausiąja jungtimi, kaip ir kasmet taps bendras apeiginio viralo srėbimas.

Viralo srėbimas. Jorė 2025 | V. Daraškevičiaus nuotr.
Jorė 2025 | V. Daraškevičiaus nuotr.

„Dalinsimės duona, gira ir kitais šventiniais valgiais; ridensime joručius, supsimės sūpuoklėmis, šoksime lenton…  Kiekvienas įsijautęs į šventę patirs, kad Jorė – tai gyvas ryšys tarp praeities ir dabarties, tarp mūsų-gyvųjų ir protėvių, žmonių ir dievų. Jorė tai saitas, kuris jungia mus į vieną bendrą dvasinį tinklą ir daro galingais visiems metams, iki kitos Jorės“, –  sako Jorės šventės atkūrėjai ir ilgamečiai rengėjai Jonas ir Daiva Vaiškūnai.

„Žvaigždžių skliaute“ – gyvenimiška išmintis ir dvasiniai patarimai

Užsukę į „Žvaiždžių skliautą“ jorėnai sekmadienį visais dvasiniais klausimais galės kreiptis į čia jų laukiantį tikrą Jorės šventės žynį – rašytoją, pozityvistą Jeronimą Laucių, pasiruošusį ne tik išklausyti Jūsų, bet ir patarti įvairiuose žmogiškojo gyvenimo klausimuose.

Jeronimo dėka keliautojai į gyvenimo tikslą turės progą sužinoti kaip tinkamai pasinaudoti – jausmų, nerymų, baimių, meilių, sapnų, įtemptų tarpusavio santykių… bangomis.

Jeronimas Laucius „Žvaigždžių skliaute“
Jeronimas Laucius | Alkas.lt koliazas

Tuo pačiu bus galima įsigyti vertingas dvasines įžvalgas sugėrusius J. Lauciaus leidinius su autoriaus autografu ir palinkėjimu.

O apeigų dienos pabaigoje Jeronimu Laucius „Žvaigždžių skliaute“ su visais dalinsis savo daugiamete išmintimi apie tai „Kaip pagauti gamtos galių bangą ir kaip sutaikyti nesutaikomus“…

Jorė – reiškinys, peržengęs vienos šventės ribas

Jorė Kulionyse jau yra sulaukusi ir mokslininkų dėmesio. Religijotyrininkų tyrimai rodo, kad Kulionių Jorė tapo visos Lietuvos mastu išplitusios tradicijos branduoliu – būtent čia nusistovėjo šiuolaikinės Jorės šventimo būdai, sujungiantys senąsias apeigas, bendruomeninį gyvenimą ir kultūrinę kūrybą.

Jorė 2024
Jorė 2024 | V. Daraškevičiaus nuotr.

„Per tris dešimtmečius Jorės šventė tapo gyvu pavyzdžiu, kaip galima atgaivinti ir tęsti baltų dvasinį paveldą šiandienos pasaulyje. Paaiškėjo, kad tai ką mes savo gyvenimais atkuriame ir sukuriame – naujajai kartai palaipsniui tampa tikru prigimtinu iš protėvių paveldėtu papročiu galinčiu įkvėpti ir pakylėti“, – sako Jonas ir Daiva Vaiškūnai, džiaugdamiesi nuveiktais darbais ir viltingai žvelgdami į ateitį, priduria – Laukiame visų: šeimų, jaunimo, papročių puoselėtojų ir tų, kurie Jorę patirs pirmą kartą“.

Šiuolaikinės Jorės šventimo ištakos siekia XX amžiaus 7 dešimtmečio pabaigoje ir 8-to dešimtmečio pradžioje, sovietinės okupacijos sąlygomis, užgimusio etnokultūrinio sąjūdžio pradžią, Vilniaus universiteto Ramuvos bendruomenę, folklorinio ir žygeivių judėjimo ištakas. Tuomet Jorės, kaip ir kitų jaunimo gaivinamų pagrindinių kalendorinių švenčių  – Rasos / Kupolinių, Vėlinių, Kūčių/Kalėdų, Užgavėnių – šventimas reiškėsi kaip savitas kultūrinis pasipriešinimas.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę Jorė tapo viena svarbiausių įsikūrusios Senovės baltų religinės bendrijos Romuva metinių švenčių. Nuo 1997 m. Jorė imta švęsti Molėtų rajone, Kulionių kaime ir toje pačioje vietoje jau švenčiama 30 metų.

Jorės šventėje | V. Daraškevičiaus nuotr.
Jorės šventėje | V. Daraškevičiaus nuotr.

Jorės talka – pasiruošimas šventei

Prieš pagrindinę šventę, balandžio 18-19 d. vyks šventinė Jorės talka „Gyvo žalio“, kurioje bus puošiamos šventvietės, tvarkomas piliakalnis ir ruošiamos apeiginės erdvės. Tai bus neeilinis pasiruošimas – o įžanga į Jorę, pirmasis įsijungimas į jos vyksmą. Po talkos – talkininkų lauks Jono Vaiškūno paskaita apie dangaus ženklus ir Jorės pirtis..

Apeiga Perkūno šventovėje | Rengėjų nuotr.
Apeiga Perkūno šventovėje | Rengėjų nuotr.

Vieta: Gilužio 2A, Kulionys, Molėtų r.
Laikas: 2026 m. balandžio 18-19 d. – Jorės talka ir balandžio 25–26 d. 11 val. – Jorės šventė.
Šventės rengėjai:  Žaliųjų klubas „Gojus“;  Lietuvos Romuva; Molėtų krašto muziejus.

Šventę iš dalies finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, Molėtų r. savivaldybė.
Šventės dienotvarkė: https://alkas.lt/jore-2026/

Jorė – 2026

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Nuvilnijo pavasario žalumos ir baltiškos dvasios atgimimo banga: 29-oji Jorė Kulionyse
  2. D. Vaiškūnienė. Su Jore atėjo ir Naujieji metai!
  3. Jorė – kviečia į dievišką gamtos virsmą
  4. Jorės šventėjai pasisėmė galių iš atbundančios gamtos
  5. Lietuvos Romuva kviečia į gamtos atbudimo šventę – Jorę (nuotraukos, video)
  6. Senojo baltų tikėjimo tęsėjai kviečia semtis galių iš Jorės (nuotraukos, video)
  7. Baltų kultūros puoselėtojai kviečia švęsti Jorę (nuotraukos, video, lankstinukas)
  8. J. Vaiškūnas. Velykos: metas pasitelkti savo papročių dvasinę galią
  9. Kviečia 57-oji Rasos šventė Kernavėje
  10. Pavasarinis sprogimas kviečia į Jorę!
  11. J. Vaiškūnas: Etninė kultūra yra Tautos kūrybinių galių sėkla
  12. Viso pasaulio romuviai švenčia didžiąją pavasario šventę Jorę (nuotraukos)
  13. Jorė – pavasarinė malda mūsų dievams
  14. Perkūno metas (video)
  15. Senojo baltų tikėjimo tęsėjai šventė pirmosios pavasario žalumos šventę – Jorę (nuotraukos, video)

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Futbolo maniežas
Lietuvoje

Klaipėdoje įsibėgėja futbolo maniežo su oro kupolu statybos darbai

2026 05 13
Sosnovskio barščių naikinimas
Gamta ir žmogus

Sostinėje naikinamos svetimžemės rūšys

2026 05 13
Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė | ignitis.lt nuotr.
Energetika

Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje – elektros kaupikliai

2026 05 13
TVF misija
Lietuvoje

Lietuvos ekonomiką vertins TVF ekspertai

2026 05 13
Kapčiamiesčio poligonas
Lietuvoje

Poligono teritorijoje esančios nuosavybės savininkams parengti pranešimai

2026 05 13
Pirmasis būstas
Lietuvoje

Tyrimas: trims iš keturių Lietuvos gyventojų būstas – per brangus

2026 05 13
Neringa Gališankytė ir Robert van Voren
Lietuvoje

Vilniuje rengiama tarptautinė Sacharovo konferencija, skirta aptarti augantį autoritarizmą

2026 05 13
Nacionalinis solistų ir vokalinių ansamblių konkursas „Sidabriniai balsai“
Kultūra

Muzikinė dovana Vilniui: Šv. Kotrynos bažnyčios skliautus pripildys „Sidabriniai balsai“

2026 05 13
KM kviečia teikti paraiškas Europos paveldo ženklui gauti
Kultūra

KM kviečia teikti paraiškas Europos paveldo ženklui gauti

2026 05 13
Sraigtasparnių nusileidimo aikštelė
Gamta ir žmogus

Prie Santaros klinikų oficialiai atidaryta sraigtasparnių nusileidimo aikštelė

2026 05 12
Lampėdžio ežeras
Gamta ir žmogus

Jau birželį Kaune poilsiautojus pasitiks atnaujintos Lampėdžio pakrantės

2026 05 12
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai
Lietuvoje

Sprendimo dėl Vilniaus koncertų ir sporto rūmų ieškos Seimas

2026 05 12

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie J. Vaiškūnas. Chicco–Ceccah… Ar lietuviškos tapatybės atsisakysime aidint plojimams?
  • P.Skutas apie J. Vaiškūnas. Chicco–Ceccah… Ar lietuviškos tapatybės atsisakysime aidint plojimams?
  • Vincas Kalava apie R. Jankūnas. Seime svarstomas cenzūros įstatymų paketas?
  • Irena apie J. Vaiškūnas. Chicco–Ceccah… Ar lietuviškos tapatybės atsisakysime aidint plojimams?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Klaipėdoje įsibėgėja futbolo maniežo su oro kupolu statybos darbai
  • Sostinėje naikinamos svetimžemės rūšys
  • Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje – elektros kaupikliai
  • Lietuvos ekonomiką vertins TVF ekspertai

Kiti Straipsniai

Daiva Ulbinaitė ir Rimantas Jankūnas Seime

R. Jankūnas. Seime svarstomas cenzūros įstatymų paketas?

2026 05 13
Neringa Gališankytė ir Robert van Voren

Vilniuje rengiama tarptautinė Sacharovo konferencija, skirta aptarti augantį autoritarizmą

2026 05 13
Rimas Armaitis karo taktikos ir dronų naudojimo diskusijos kontekste

R. Armaitis. „Mirtininkų ataka“: Kaip dronai palaidojo senojo karo taktiką

2026 05 12
Birželio sukilimo minėjimas

Tautos forumas: valstybiškai paminėkime Birželio sukilimo 85-ąsias metines!

2026 05 12
Sidabru nudažytas sceninis personažas su Lietuvos vėliava minioje – simbolinis lietuviškos tapatybės ir globalistinės kultūros susidūrimo vaizdinys

J. Vaiškūnas. Chicco–Ceccah… Ar lietuviškos tapatybės atsisakysime aidint plojimams?

2026 05 11
Vytautas Sinica gimdymo namų uždarymo temos koliaže su motina ir naujagimiu bei Kauno Krikščioniškųjų gimdymo namų pastatu

V. Sinica. Pats svarbiausias uždarymas

2026 05 11
Laikraščio „Aušrinė“ sumanytojas ir redaktorius Stasys Šilingas prie darbo stalo. Bagaslaviškis, Lietuva, apie 1911 m.

A. Grigaravičius. Tautininkų srovė 1905–1926 m.

2026 05 10
Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija

Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos posėdyje klausimas dėl istorinės atminties išsaugojimo tremties vietose 

2026 05 10
Žvaigždžių spiečiai padeda atkurti galaktikų istoriją

Pamatyti tai, kas nepastebėta: kaip žvaigždžių spiečiai padeda atkurti galaktikų istoriją

2026 05 09
Migrantai | VSAT nuotr.

18 migrantų iškastu urvu bandė patekti į Lietuvą

2026 05 08

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie J. Vaiškūnas. Chicco–Ceccah… Ar lietuviškos tapatybės atsisakysime aidint plojimams?
  • P.Skutas apie J. Vaiškūnas. Chicco–Ceccah… Ar lietuviškos tapatybės atsisakysime aidint plojimams?
  • Vincas Kalava apie R. Jankūnas. Seime svarstomas cenzūros įstatymų paketas?
  • Irena apie J. Vaiškūnas. Chicco–Ceccah… Ar lietuviškos tapatybės atsisakysime aidint plojimams?
  • P.Skutas apie Tautos forumas: valstybiškai paminėkime Birželio sukilimo 85-ąsias metines!
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Švietimo ir mokslo komitetas išskyrė sprendimus institucijos stabilumui užtikrinti

Švietimo ir mokslo komitetas, išklausęs VLKK ataskaitą, išskyrė sprendimus institucijos stabilumui užtikrinti

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai