Prieš keletą dienų Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje LŠS V. Putvinskio-Pūtvio klubo prezidento Stasio Ignatavičiaus kvietimu įvyko Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjo, ideologo ir pirmojo viršininko Vlado Putvinskio mirties 97-ųjų metinių minėjimas. V. Putvinskis 1927 m. parengė pagrindinius šauliams įsakus: ginti Lietuvos nepriklausomybę ir lietuvišką žemę, pačiam šviestis ir šviesti kitus, stiprinti valią ir kūną, būti drausmingam ir mandagiam, gerbti ginklą, būti teisiam ir teisingam, tesėti duotą žodį, būti budriam, saugoti valstybės turtą, branginti šaulio vardą ir lietuvio garbę.

Minint Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėją, prisiminėme ir neseniai Kauno Šv. Antano Paduviečio parapijos namų salėje įvykusį Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės šaulių Štabo aptarnavimo kuopos, vadovaujamos Juozo Klimkevičiaus, narių susirinkimą. Susirinkimas buvo pradėtas Padėkos šventomis Mišiomis, kurias aukojo aktyvus kuopos šaulys – bažnyčios klebonas teologijos licenciatas Evaldas Vitulskis.
Kauno šaulių rinktinė buvo atkurta 1989 m. lapkričio 19 dieną ir pavadinta Vytauto Didžiojo vardu. Dabar rinktinei pakiliai vadovauja didelį moralinį autoritetą šauliams turintis atsargos kapitonas Vytautas Žymančius. Jis pasižymi savo nuoširdžiu paprastumu, jautrumu ir talentingu vadovavimu nelengvoms užduotims vykdyti. Jam vadovaujant žymiai pagausėjo rinktinės narių skaičius, pasiruošęs įvykdyti bet kokią Tėvynės gynimo užduotį.
Rinktinė mena vykusiose Nepriklausomybės kovose žuvusį jauną šaulių būrio vadą Vincą Dovydaitį, 1923 m. vykusiame Klaipėdos krašto sukilimo metu žuvusį Kauno „Aušros“ gimnazijos gimnazistą šaulį Algirdą Jasaitį. Rinktinės šauliai daug prisidėjo likviduojant Lietuvos iškilios žvalgės Marcelės Kubiliūtės atskleistą lenkų pogrindinės karinės organizacijos ruošiamą perversmą, aktyviai dalyvavo ir 1941 m. Birželio sukilime, ir vėlesnėse laisvės kovose prieš sovietinį okupantą.
Vytauto Didžiojo 2-ojoje rinktinėje didelį aktyvumą rodo rinktinės Štabo aptarnavimo kuopa. Jos vadas Juozas Klimkevičius, kaip ir minėtas pačios rinktinės vadas, visada pasižymi dideliu pareigingumu, iniciatyviu sugebėjimu burti į šaulių gretas pilietiškai nusiteikusius naujus narius, rengiant juos reikiamai Tėvynės gynybai. Daug užsiėmimų su įvairiomis karinėmis pratybomis vyksta lauke ir miške, engiamos jaunųjų šaulių stovyklos.
J. Klimkevičius stengiasi didinti ir jų švietėjišką išprusimą, geresnį savo krašto istorijos pažinimą, puoselėti lietuvių tautos etninę kultūrą, dvasinių vertybių branginimą, savo krašto gamtos tausojimą. Jis pats, būdamas miškininku, per savo gyvenimą yra pasodinęs apie 5 tūkstančius medžių. Kuopos vadas J. Klimkevičius dažnai jauniesiems šauliams pabrėžia, kad „svarbiausia pasodinto medžio nepamiršti, juo reikia rūpintis kaip vaiku – tuomet jis žaliuos ir džiugins, kuo daugiau Lietuvoje bus medžių, tuo mums visiems bus geriau“.
Rinktinės šauliai Juozą Klimkevičių pažįsta ir kaip gerąjį Kalėdų Senelį. Jis Kalėdų švenčių išvakarėse su simboliniu dovanų krepšeliu aplanko daugelį kuopos šaulių šeimų, palinkėdamas, kad šios šventės pirmučiausiai prasidėtų jų širdyse, skleisdamos gimusio Kūdikėlio Šviesą, tarpusavio ir Tėvynės meilės žiedus.

Patriotinė nuostata ugdoma ir per rengiamas geresnio Lietuvos pažinimo ekskursijas. Pavyzdžiui, didelį pasisekimą turėjo kuopos jaunųjų šaulių, vadovaujamų šaulio Remigijaus Zubavičiaus, surengta ekskursija „Lietuvos himno kūrėjo dr. V. Kudirkos keliais“ ir kitos išvykos.
Kuopoje aktyviai reiškiasi ir kultūros bei meno būrys, vadovaujamas šaulio – Kauno muzikinio teatro solisto Juozo Janušaičio.
Jau virtusiame tradiciniame rinktinės Štabo aptarnavimo kuopos minėtame susirinkime kuopos vadas Juozas Klimavičius aptarė nuveiktus ir planuojamus tolimesnius darbus, stiprinant Lietuvos valstybės nepriklausomybės pamatus, rengiantis pilietinei savigynai, krašto ginkluotai gynybai, reikiamam visuotiniam pasipriešinimui, padėkojo šauliams už jų aktyvią veiklą.
Kuopos susirinkimą pasveikino atvykęs LR Seimo narys Audrius Radvilavičius. Šauliams gražų sveikinamąjį žodį tarė Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės vadas ats. kapitonas Vytautas Žymančius, padėkodamas jiems už jų nuveiktus gražius šauliškus darbus. Kalbėjo taip pat kuopos šaulių vyresnieji ir dalyvavę susirinkime Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio atstovai – d. mjr. Gediminas Reutas bei d. vyr. ltn. Zigmas Tamakauskas.
Aktyviesiems kuopos šauliams buvo įteikti rinktinės vadovybės Padėkos raštai ir atminimo dovanėlės. Rinktinės vadai – ats. kapitonas Vytautas Žymančius ir Juozas Klimkevičius, kunigas Evaldas Vitulskis bei atvykęs svečias – lietuviško ginklo kūrėjas Algirdas Petrusevičius už savo plėtojamą patriotinę veiklą apdovanoti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Padėkos raštais. Susirinkimo dalyvė – fortepijono mokytoja ekspertė Aldona Didžiulytė už jaunimo patriotinį ugdymą ir istorinės Atminties sklaidą buvo apdovanota Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti Padėkos raštu.
Susirinkimą savo dainomis pagyvino šaulių rinktinės patriotinių dainų ansamblis „Žaibas“, vadovaujamas meno vadovo, žinomo dirigento Rolando Daugėlos.

Gera pažymėti, kad šaulių rinktinės vadovybė bendradarbiavimo ryšius palaiko ir su Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiu, su miesto mokyklomis bei kitomis kultūros skleidimo įstaigomis. Tad miela, kad šiame susirinkime dalyvavo viešnios – Kauno krašto fortepijono mokytojų draugijos pirmininkės pavaduotoja jau minėta mokytoja Aldona Didžiulytė, Lietuvos laisvės armijos įkūrėjo ir ideologo, brigados generolo Kazio Veverskio artima giminaitė Albina Veverskytė – Morkevičienė ir minėtas svečias – Lietuvos laisvės kovų dalyvis Algirdas Petrusevičius.
Beldžiasi į mūsų namų duris Kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. Šauliai, kaip dauguma mūsų krašto žmonių ir gyvenančių užsienyje lietuvių, šią garbingą datą sutiks su plazdančiomis mūsų valstybės vėliavomis, plačiai atverdami savo namų duris, atverdami ir savo Tėvynei kupinas meilės širdis. Tad tegul Lietuva – vienintelė šioje žemėje mūsų Tėvynė, švenčianti savo atgautą Nepriklausomybę, visada skambės gražiausia styga mūsų sielose, nes ji, anot Vydūno, – yra mūsų minčių pradžia ir esmė, slaptinga žmogaus palaima.
Autorius yra Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio štabo viršininko pavaduotojas


























Ir esmė bei tapatybės išlaikymas,- per kalbą. Kaip Nepriklausomoj Lietuvoj naikinamas jis unikalumas!
Ištrauka iš knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” (Klaipėdos universiteto leidykla/2023) p. 89 – 90: “Vydūnas, tikrasis jo vardas ir pavardė Vilhelmas Storosta, yra lietuviškas Gandžio analogas pasakęs, jog Lietuva yra gimininga Indijai ne tik ariškąja prigimtimi, bet ir savo laisvės modeliu. Jų panašumai: Gandis buvo kovotojų prieš anglų kolonializmą dvasinis lyderis, o Vydūnas buvo dvasinis prieš Lietuvos okupantus nusiteikusių kovotojų mokytojas”. Tame pačiame puslapyje tarpe Mahatmos Gandžio (1869 – 1948) ir Kauno technologijos universiteto doc. dr. Runa Chakroborty Paunksnis nuotraukų yra įdėtas ir Vilhelmo Storostos Vydūno (1868-1953) portretas. Kadangi Vilhelmas Storosta Vydūnas Gandį atrado jau būdamas visiškai susiformavęs ir nuveikęs didžiąją filosofinės ir grožinės savo kūrybos darbų dalį nepriklausomai nuo Gandžio, jo darbuose nuorodų į Gandžio veikalus nėra. Mahatmos Gandžio atminimui Draugystės aikštėje Kaune 2020 m. yra pastatytas biustas. Etnologas dr. Jonas Balys (1909 – 2011), cituojamas ketvirtame L. Saukos pasakos “Eglė žalčių karalienė” tome, 73 – 76 p. taip rašo: “Vienas dalykas yra tikrai nuostabus: lietuviai turi keletą pasakų, kurių nežino jokia kita tauta, o joms panašių netikėtai randame Indijoje. . Kaip tas giminingumas paaiškinti? . Šiuokart noriu pakalbėti apie vieną ir visiems gerai žinomą “‘Eglės pasaką”. . Yra ir kita, esme panaši į ją pasaka “Krokodilų karalius”, kur žmogus turėjo pažadėti jiems savo dukterį”. Ryšių su Indija tęsimui, paskaitas kauno technologijos universitete šiandien skaito humanitarinių mokslų dr. Runa Chakroborty Paunksnis. IŠVADA: 283 p. 2 – jų dalių (ofsetas + e-formatas su atlenkiamu USB raktu) knygą, kuri pasakoja tautos istoriją, pradedant ledynmečiais ir baigiant ją šių dienų mūsų istorijos aktualijomis “Istorija pareinant į Lietuvą” vydūniečiai, įsigyti internetu per knygų platinimo firmą Lietuvoje “Patogupirkti.lt”, nurodant paštomatą, į kurį ją reikia pristatyti. Kaina kartu su pristatymu 25 Eu. Na, o tada vydūniečiai knygą galėtų nusiųsti po visą pasaulį išsidėsčiusioms savo draugijoms.
P. S. Vydūniečiams
Knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” 78 p.: “Kalbant apie tikėjimus, tai religijos sustabarėja ir dogmomis virsta tuomet, kai jų konfesijos ima niekinti kitatikius, nes per daug sunku būna tik joms vienoms nešti vienintelę jų tiesą – dramoje “Amžinoji ugnis” tą parodo Vilhelmas Storosta Vydūnas. “Atėjus naujiems laikams, turi ateiti ir pokyčiai religijose,” – apie tai aiškino ir Vydūno draugijos įkūrėjas ir jos vadovas iki pat mirties dr. Vaclovas Bagdonavičius (1941 – 2020). Vydūnas manė , kad “VYDIJA yra Lietuva” ir šią kibirkštį Algirdas Vaclovas Patackas (1943 – 2015) pagavo knygos “Lietuva yra VYDIJA” puslapiuose. A. V. Patackas rašo, kad baltų tikėjimo išskirtinumas yra tas, jog sąlyčio su krikščionybe metu pas baltus buvo ir pasiliko VIENO, promonoteistinio, Dievo atmintis, kai kitos Europos šalys tą VIENĮ jau buvo praradusios. Kultūrologė Rasa Ambraziejienė knygoje “Rasties Versmė” aiškina, kad “tai, kas visiems buvo žinoma tūkstantmečiais, kiekvienas turi atrasti sau asmeniškai, kadangi Dievas yra Didis menininkas, sukūręs Visą Tą, Visa Tai nuostabiai, paprastai ir Visame Tame švyti skamba Viso To ženklai. Vienatinis Dievas yra SENIAUSIAS Visatos Dievas ir jis primena save kiekvienoje Žemės snaigėje, kiekvienoje Galaktikoje”. Knygoje yra įdėtos dr. V. Bagdonavičiaus, Nepriklausomybės akto signataro A. V. Patacko (1943 – 2015) ir kultūros istorikės Rasos Ambraziejienės nuotraukos su jų parašytų knygų “Lietuva yra Vydija” ir Rasos Ambraziejienės “Rasties versmė” atvaizdais. Dėkoju.
Norėčiau priminti, kad į orbitą aplinkui Saulę, prisigretinęs prie Marso, buvo įskridęs tarpžvaigždinis laivas 31/ATLAS. Jį, vis artėjant, sekė pasaulinio lygio teleskopai, o ypatingai tas NASA (JAV) teleskopas, kuris sukasi aplinkui Marsą. 31/ATLAS (labai panašus į juodą kaip anglis skraidančią lėkštę UFO su šviesiais langais) greitį tai didino, tai mažino, kad nesusidurtų su kokia nors kita Saulės sistemos planeta, o po to grįžo į Visatą atgal, iš kur jis atėjo. Mokslininkai pripažino, kad 31/ATLAS-ą valdė Visatos intelektas, skirtas Saulės sistemos biologinių gyvybės formų kontrolei, t. y. jis buvo kosminis žvalgas, atskirai žvilgterėjęs dar į Žemę lyg ištiesta šalta kaip rūkas ranka. Ginčas dėl 31/ATLAS “protingumo” netilo tarp jį per NASA stebinčių mokslininkų (JAV, Kinija, Rusija, Lietuva, Anglija ir t. t.) nuolat, kol buvo prieita prie vieningos nuomonės: “Visatos intelekto valdomą laivą atsiunė pas mus DIEVAS, apie kurį kultūrologė Rasa Ambraziejienė rašė kad jis yra “Vienatinis…SENIAUSIAS Visatos Dievas ir jis primena save kiekvienoje Žemės snaigėje, kiekvienoje Galaktikoje,” ir kad “kiekvienas turi atrasti jį sau asmeniškai”. Apie tai rašė tiek dr. V. Bagdonavičius (1941 – 2022), tiek ir V. Patackas.(1943 – 2015). Tą patį sakė tiek LDK Gediminas, tą patį pašnekesyje pasakė man ir Jo Eminencija kardinolas Sigitas Tamkevičius: “Dievas visiems yra vienas”. Dėkoju.