Trečiadienis, 29 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Z. Tamakauskas. Prisimenant Prezidento Aleksandro Stulginskio gimtadienį

Zigmas Tamakauskas, www.alkas.lt
2023-03-10 10:40:17
0
Aleksandras Stulginskis (1885-1969) | wikipedia.or nuotr.

Aleksandras Stulginskis (1885–1969) | wikipedia.or nuotr.

Šių metų vasario 26-ąją   mūsų kalendoriaus lapeliuose turėjo būti pažymėta, kad prieš 138-erius metus  Raseinių apskrities Kaltinėnų valsčiuje gimė antrasis Lietuvos prezidentas Aleksandras Stulginskis. Tačiau mano vartytuose kalendoriuose tokio įrašo nerasta…

Gražiai šį Prezidento Gimtadienį paminėjo TS-LKD bendrijos „Lietuvos krikščionys demokratai“ Kauno skyrius (pirmininkė Audronė Baronienė). Istorinės prezidentūros  sodelyje prie skulptoriaus  Vytauto Naručio sukurto A. Stulginskio paminklo buvo padėta trispalvių gėlių puokštė, LKD bendrijos Kauno skyriaus Valdybos narys Zigmas Tamakauskas papasakojo apie Prezidento Aleksandro Stulginskio gyvenimą, jo nuopelnus kuriant ir stiprinant Lietuvos valstybingumą.

Sueigos būstinėje buvo žiūrėtas filmas apie pirmuosius du iškiliuosius prezidentus – Antaną Smetoną bei  Aleksandrą Stulginskį. Malonu, kad šiame minėjime dalyvavo ir  iš Vilniaus atvykęs LR Seimo narys Andrius Kupčinskas.

Apie  Prezidentą Aleksandrą Stulginskį  jau nemažai parašyta žiniasklaidoje, prisiminimų puslapiuose.  Prisiminkime ir dabar  keletą  ryškiausių Aleksandro Stulginskio gyvenimo žingsnių.

Būsimasis Lietuvos prezidentas gimė 1885 metais nedidelio ūkelio  šeimoje. Jis buvo dvyliktas vaikas šeimoje. Mirus mamai, tėvas nenorėjęs toliau ūkininkauti, savo užgyventą turtą išdalino vaikams.  Jauniausiajam sūnui Aleksandrui atiteko arklys. Jį pardavęs už 40 rublių, gautus pinigus  skyrė savo mokslui Liepojos gimnazijoje.

Toliau mokėsi Žemaičių kunigų seminarijoje Kaune. Baigęs ją, paprašė seminarijos vadovybės, kad ši atidėtų kunigo šventimus ir leistų toliau  studijuoti teologijos filosofijos mokslus užsienyje,  apsisprendžiant  dėl pačios kunigystės pašaukimo.

Gavęs prašomą sutikimą, metus studijavęs Austrijos tėvų jėzuitų universitete, nusprendė likti pasauliečiu. Supratęs, kad Lietuvai reikia gerų žemės ūkio specialistų, įstojo į Vokietijos  Halės miesto žemės ūkio institutą, kurį baigė 1913 metais.

Dar studijuodamas, A. Stulginskis daug rašė lietuviškam savaitraščiui „Vienybė“, vėliau dirbdamas agronomu, redagavo jo priedą „Viensėdis“.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui,  Stulginskis apsigyveno Vilniuje ir aktyviai dalyvavo lietuvių visuomeninėje veikloje. 1915 metais  suorganizavo Pedagogikos kursus, pirmininkavo atgaivintai švietimo draugijai „Rytas“, dalyvavo  Lietuvių komitete  nukentėjusiems nuo karo šelpti.

1918 metais  pradėjo leisti laikraštį „Ūkininkas“, kurį pats ir redagavo. Su jo vardu susijęs 1918-1919 metais išleistas  „Ūkininko kalendorius“. Pažymėtina, kad šios krypties leidiniai lyg pirminių tąsa, leidžiami ir dabar įsikūrusios UAB „Ūkininko patarėjas“.

Aleksandras Stulginskis  savo aktyvia veikla įsitraukė ir į lietuvių politinį gyvenimą. Jis – vienas iš Lietuvos krikščionių demokratų  partijos  steigėjų ir jos programos kūrėjų, 1917 metais  išrinktas šios partijos pirmininku. A. Stulginskis aktyviai dalyvavo  rengiant 1917 metais Lietuvių konferenciją Vilniuje, džiaugėsi žmonėmis, ruošusiais  dirvą atkurti Lietuvos valstybę.

Konferencija Aleksandrą Stulginskį išrinko į Lietuvos Tarybą, kuriai buvo iškeltas svarbiausias uždavinys – atkurti Lietuvos valstybę. Jis drauge su kitais Tarybos nariais pasirašė garsųjį 1918 metų Vasario 16-osios Aktą. Rūpinosi krikščioniškos demokratijos idėjų plėtojimu ir įgyvendinimu, lietuviškos policijos bei lietuviškos kariuomenės organizavimu. A. Stulginskis reikalavo, kad kariuomenės vadais būtų susipratę lietuviai savo krašto patriotai.

1920 metais Steigiamojo Seimo rinkimus laimėjo krikščionių demokratų blokas.  Aleksandras Stulginskis, išrinktas Seimo pirmininku, kalbėjo: Narsi mūsų kariuomenė jau suskubo pašalinti  iš mūsų krašto kai kuriuos priešus ir tikimės, jog ji nepadės ginklo tol, kol visa Lietuva nebus atvaduota.  Žemės reforma Lietuvoj – neatidėliotinas  klausimas.

Greta didelių dvarų skursta bežemių ir mažažemių minios. Lietuvos demokratinėje  respublikoje  neturės būti sūnų ir posūnių. Lietuva niekam nebus pamotė. Mokslas turi būti prieinamas  ne tik didžiūnų  rūmams, bet ir kaimų bakūžėms.

Steigiamasis Seimas vienu iš pirmųjų klausimų priėmė  Nepriklausomybės Deklaraciją, patvirtinusią 1918 metų Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, respublikinę valdymo sistemą.

Priėmus  Laikinąją Lietuvos valstybės  Konstituciją, kuri numatė,  kad Steigiamojo Seimo  pirmininkas eina ir Valstybės Prezidento pareigas, –  Aleksandras Stulginskis 1920 metų birželio 19 dieną tapo pirmuoju konstituciniu Lietuvos Respublikos Prezidentu. Jis Prezidentu išrinktas  ir 1922 m. Pirmojo Seimo, pagal jau  patvirtintą Nuolatinę Lietuvos valstybės Konstituciją.       

1923 metais išrinktas Antrasis Seimas jį vėl perrinko Lietuvos valstybės vadovu.

Aleksandras Stulginskis  visada pasižymėjo dideliu darbštumu ir pareigingumu. Jis ir valstybiniame gyvenime vadovavosi tomis pačiomis savybėmis laikydamasis krikščioniškosios demokratijos principų.

Jam prezidentaujant buvo išleisti visi pagrindiniai Lietuvos įstatymai, suorganizuoti mūsų tautinės kultūros židiniai, padėti ūkinio gyvenimo pagrindai, laimėtas Širvintų – Giedraičių  mūšis su lenkais,  išsprendęs Lietuvos likimą.

Per jo valdymo šešerius metus buvo įtvirtinta Lietuvos nepriklausomybė, atgautas Klaipėdos kraštas, atkurta ekonomika, įvykdyta garsioji žemės reforma, įkurtas Lietuvos universitetas, pastatyta daug mokyklų, įvesta stipri to meto valiuta – lietuviškas pinigas litas, buvo priimta Lietuvos valstybės Konstitucija, Jungtinės Tautos pripažino Lietuvos valstybę.

Asmeniniame gyvenime Prezidentas buvo nepaprastai kuklus, nemėgo pramogų, pobūvių, buvo mažakalbis, nuveikęs didelius darbus Lietuvos labui.

Kazys Grinius, 1926 metais priimdamas iš  A. Stulginskio  prezidento pareigas, pasakė: Tamstai prezidentaujant, Lietuvos žemių rinkimas ženkliai pažengė pirmyn, Lietuvos garbė yra pakelta viso pasaulio akyse.

Po Trečiojo Seimo paleidimo, 1927 metais A. Stulginskis, pasiskolinęs pinigų, nusipirko  Kretingos rajone – Jokūbave  apleistą dvarą ir išvyko ten ūkininkauti.

Prelatas Mykolas Krupavičius apie Stulginskį, kaip ūkininką, rašė: Kelis kartus buvau aplankęs naują, įdomų, iš prezidentų  išėjusį  ūkininką, bet nė karto neradau jo bepavėsiaujančio  ar ištaikingai  fotely išsitiesusio, savo rūmeliuose nerūpestingai laiką leidžiančio. Kaip buvo pratę seni dvarininkai elgtis. Jų vietą užėmė  lietuvis ir jis įnešė į rūmus  lietuviško ūkininko tradicijas ir rūpestingumą.

Kiek kartų jį aplankydavau, tiek kartų jį rasdavau laukuose vienmarškinį, basą, paraitotomis kelnėmis ir rankovėmis prie tokių darbų, kokius darbymečiu dirba kiekvienas ūkininkas. Sąžiningas prezidentas  pasidarė sąžiningu ūkininku.

1940 metais grobuoniškasis rusiškas imperializmas, pasivadinęs sovietais, okupavęs mūsų kraštą, stengėsi išardyti jo visuomeninį audinį, taikydamas melo, veidmainiavimo, bauginimo, prievartos ir smurto politiką.

Vos peržengę Lietuvos sieną, raudonieji barbarai  durtuvais subadė Lietuvos pasienietį Aleksą Barauską, Ministro pirmininko Antano Merkio rankomis buvo suimti ir sovietinių budelių nužudyti  ištikimi Lietuvos patriotai Kazys Skučas ir Augustinas Povilaitis.

Vadinamo „Liaudies seimo“ išvakarėse įvykdyti masiniai veikliausių žmonių areštai, kad okupantas netrukdomai galėtų pasirengti numatomai Lietuvos anekcijai.  Besirengiant masiniam Lietuvos žmonių trėmimui, 1941 metų birželio mėnesio  8-tos dienos rytmety buvo suimtas ir Aleksandras Stulginskis su savo žmona Onute.

Aleksandras Stulginskis su žmona Ona sugrįžę į Lietuvą po ilgų kalinimo lageriuose ir tremtyje praleistų metų. Apie 1958 m. | Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus nuotr.
Aleksandras Stulginskis su žmona Ona sugrįžę į Lietuvą po ilgų kalinimo lageriuose ir tremtyje praleistų metų. Apie 1958 m. | Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus nuotr.

Teko pergyventi visus sovietinių lagerių baisumus – nuteistas  dvidešimt  penkeriems metams katorgos darbams, specialiai laikytas tarp vagių ir banditų, kentėjo  moralinį pažeminimą, čekistų patyčias. Per stebuklą liko gyvas.

Mirus diktatoriui Stalinui, 1954 metais iš kalėjimo buvo paleistas  ir nutremtas į Komiją.  Praėjus 15 metų nuo  suėmimo, 1956 metų gale – A. Stulginskiui  ir jo žmonai buvo leista grįžti į Lietuvą.

Įsidarbino Vytėnų sodininkystės daržininkystės bandymų stotyje. Po dviejų metų už atsisakymą parašyti prisiminimus, žinoma, juodinančius  prieškario Lietuvos Respubliką, buvo atleistas iš darbo, motyvuojant „pensijos“ paskyrimu. Ta pensija, kaip rašė A. Stulginskis, dvejoms – trejoms  dienoms pragyventi užtektų, akių dūmimas.  Užsienyje gyvenusi dukra Aldona – medikė savo siunčiamais siuntiniais  neleido tėvams badauti.

1962 metais mirė A. Stulginskio žmona  Onutė, kilniai talkinusi jo gyvenimo kelyje. Liko vienišas. Tačiau į neviltį nekrito. Ištikusią vienatvę lengvino  gilus tikėjimas, savos žemės alsavimas, laisvos Lietuvos vizija, stiprinantys dukros žodžiai laiškuose. Jis savo rašytuose  laiškuose skatino  vaikaitę Ramunę siekti mokslo, būti tikra lietuvaite.   

Aleksandras Stulginskis mirė 1969 m. rugsėjo mėnesio 22-ąją dieną.  Palaidotas buvo šalia savo žmonos Kauno Panemunės kapinėse, palikęs mums savo pasiaukojančio, nekarjeristinio  ir sąžiningo gyvenimo  pavyzdį. Jo bendramintis prelatas Mykolas Krupavičius rašė: Kiekvienam lietuviui jo šviesi asmenybė turi būti sektinu pavyzdžiu ir rodikliu, kuriuo keliu eiti… 

Prie Aleksandro Stulginskio paminklo Kaune 2023 m.| Jurgitos Daučiūtės nuotr.
Prie Aleksandro Stulginskio paminklo Kaune | Jurgitos Daučiūtės nuotr.

Prezidentas A. Stulginskis yra tarsi visos mūsų daug kentėjusios tautos, tremtinių simbolis, didingas savo nepalaužtos dvasios, tikėjimo ir vilties simbolis, skatinantis išlaikyti ir puoselėti mūsų tautos dvasinę kultūrą, jos vertybes,  nepasiduodant svetimiems vėjams, norintiems  užteršti lietuvišką žodį, siaurinti valstybinės kalbos vartojimo erdvę, menkinti mūsų papročius,  tradicijas, nusistovėjusių švenčių esmę, istorinę atmintį.   

Lietuviško žodžio galia, nepalaužiamo patriotizmo ženklu pažymėtomis plazdančiomis vėliavomis ir mūsų širdies kaitra sutikime Kovo 11-ją –  Lietuvos   Nepriklausomybės atkūrimo   33- jį  rytmetį.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Tremties diena paminėta prisiminus Prezidento A. Stulginskio asmenybę
  2. Z. Tamakauskas. Mūsų Trispalvės vėliavos Šviesa nugalėjo tamsą
  3. Z. Tamakauskas. Konstitucijos istorijos tarpsniai
  4. Z. Tamakauskas. Audringų Vėlinių prisiminimų gama…
  5. Z. Tamakauskas. Gyvoji pamoka minint rudeninę tremtį…
  6. Z. Tamakauskas. Lietuvos Steigiamasis Seimas – Vasario 16-tosios Akto gairių subrandintas vaisius
  7. Z. Tamakauskas. Taurios asmenybės Prezidentas
  8. Z. Tamakauskas. Jaunimo pasipriešinimas sovietinei okupacijai
  9. Z. Tamakauskas. Ąžuolyno“ klubo gyvavimo žingsniai
  10. Užugirio dvare paminėtos pirmojo Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos 141-osios gimimo metinės (nuotraukos)
  11. Įkuriamas A.Stulginskio parkas jo gimtinėje
  12. Prezidento institucijos įkūrimo 95-metis bus minimas azartiškai ir jaunatviškai
  13. Vilnius švenčia 170-ąjį dr. Jono Basanavičiaus gimtadienį
  14. Z. Tamakauskas. Pažintinis pasižvalgymas po Žemaitiją
  15. Prezidento prašoma vetuoti pataisas dėl GPM

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Šiaulių Bankas | įmonės nuotr.

„Global Finance“: Šiaulių bankas – geriausias 2022 metų bankas Lietuvoje

2023 03 29
Vydūnas apie 1905 m. | wikipedija.org nuotr.

Vydūnas. Didis darbas

2023 03 29
PAGD | pagd.lrv.lt nuotr.

PAGD įspėja: sukčiai apsimeta ir ugniagesiais

2023 03 29
Konstitucinis Teismas | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Į KT pirmininkus siūlomas Gintaras Goda

2023 03 29
Padangos | vrm.lrv.lt nuotr.

Vasarinių padangų keitimas jau čia pat – tik ar verta skubėti?

2023 03 28
Šventės „Tegyvuoja teatras“ akimirkos | Rengėjų nuotr.

Mėgėjų teatrų apdovanojimai „Tegyvuoja teatras“

2023 03 28
Įtektos prof. V. Šikšnio vardo | VU nuotr.

Įtektos prof. V. Šikšnio vardo stipendijos

2023 03 28
moksliniai tyrimai Lietuvos atminties institucijose | lnb.lt nuotr.

Pristatomi moksliniai tyrimai Lietuvos atminties institucijose

2023 03 28
Aplinkos apsaugos agentūra šiemet mini 20-ies metų veiklos sukaktį | am.lrv.lt nuotr.

Aplinkos apsaugos agentūra šiemet mini 20-ies metų veiklos sukaktį

2023 03 28
Dr. Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Aukštaitijos metų atidarymas Švenčionyse (II)

2023 03 27
Rodyti daugiau

Naujienos

Ukrainos prezidents V. Zelenskis apkasuose nuo Rusijos okupantų kariais | .president.gov.ua nuotr.uo Rusijos okupantų su kariais | .president.gov.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Iki trijų dolerių žmogui dienai – toks turi būti Rusijos biudžetas

2023 03 29
Kristoferis Kavolis ir Gitanas Nausėda | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas: didžiuojamės, kad esame NATO nariai

2023 03 29
Aukštojo mokslo studijos šiemet numatomos pagal specialistų poreikį | Švietimo ir mokslo ministerijos nuotr.
Lietuvoje

Pirmakursių studijoms – 14,1 mln. eurų

2023 03 29
Oro tarša | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Į orą išmetama vis dar daug teršalų

2023 03 29
Mokslas | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Suaugusiems siekti mokslų bus paprasčiau

2023 03 29
Pinigai | zum.lt nuotr.
Lietuvoje

Verslo paskoloms – papildomas milijardas

2023 03 29
Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Apsilankant pas gydytoją – daugiau paslaugų

2023 03 29
Ingrida Šimonytė | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Dedamos pastangos dezinformacijos užkardymui

2023 03 29
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Želvietis , Ukmergės r. apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Antanas (1) apie V. Vasiliauskas. Euforijos pabaiga: Eurazija už vartų
  • ar pakankamai apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • lygybė apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Iki trijų dolerių žmogui dienai – toks turi būti Rusijos biudžetas
  • Prezidentas: didžiuojamės, kad esame NATO nariai
  • Pirmakursių studijoms – 14,1 mln. eurų
  • Į orą išmetama vis dar daug teršalų
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

„Global Finance“: Šiaulių bankas – geriausias 2022 metų bankas Lietuvoje

by daiva
2023 03 29
0
Šiaulių Bankas | įmonės nuotr.

Prestižinis verslo ir finansų žurnalas „Global Finance“ geriausiu banku Lietuvoje išrinko Šiaulių banką – bankas šį apdovanojimą iškovojo trečią kartą....

Skaityti toliau

Vydūnas. Didis darbas

by daiva
2023 03 29
0
Vydūnas apie 1905 m. | wikipedija.org nuotr.

Kiekvienas žmogus gali didį darbą atlikti. Didis darbas nevaromas tik „pasaulio valdonų“. Jų darbai labai retai didi. Ir tik didžiais...

Skaityti toliau

PAGD įspėja: sukčiai apsimeta ir ugniagesiais

by Ditė Česėkaitė
2023 03 29
0
PAGD | pagd.lrv.lt nuotr.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas dar sausio mėnesį įspėjo gyventojus būti budrius ir saugotis sukčių, apsimetusių valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Želvietis , Ukmergės r. apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Antanas (1) apie V. Vasiliauskas. Euforijos pabaiga: Eurazija už vartų
  • ar pakankamai apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • lygybė apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • Jonas Vaiškūnas apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
Kitas straipsnis
Namų šildymas | Pixabay nuotr.

Vilniuje ir Kaune mažėja šilumos kainos

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai