Tikslas iki 2050 m. – turtinga ir laiminga valstybė. Ar galima tikėtis pasiekti?

Lietuva 2050-aisiais – atvira, išsilavinusi ir kūrybinga visuomenė, kurios gerovę kuria žiniomis grįsta ekonomika ir aukštų gebėjimų žmonės.

Tokia šalies vizija įtvirtinta valstybės ateities vizijoje „Lietuva 2050“. Ko reikia šiandien, kad po ketvirčio amžiaus ji taptų tikrove? Pasauliniai iššūkiai, kuriuos šiandien bando įveikti Lietuva, parodė – aktyvesnis mokslo ir verslo bendradarbiavimas šiuo metu ypač svarbus, ir bus vis svarbesnis ateityje.

Mokslas – konkurencingumo variklis

„Lietuvoje 2050 metais mokslas nėra tik pats sau, mokslas skirtas visuomenės pažangai. Keletą dešimtmečių šalis buvo sutelkta į ekonominio konkurencingumo įgijimą.

Ateities vizijoje pasitelktas holistinis požiūris, kuriame ekonominio konkurencingumo ašis išlieka, bet greta ne mažiau svarbios kitos dedamosios.

Tai visuomenės gerovė, gamtos išsaugojimas, darnus vystymasis, demokratijos išlaikymas, kokybiškas valdymas, geopolitinė įtaka bei saugumas“, – Tarptautinės mokslo savaitės „(re)SEARCH 2025“ renginyje Lietuvos mokslo forumas „Konkurencinga ir kurianti Lietuva“, kurį rengė Lietuvos mokslo taryba, kalbėjo Seimo kanceliarijos Ateities komiteto biuro patarėjas Giedrius Viliūnas.

Naujovės įprastai matuojamos patentų skaičiumi. Lietuvos vidurkis – 16 patentuotų sprendimų milijonui gyventojų. ES vidurkis – 150 patentų. Kaip tapsime ekonomika, grįsta žiniomis, jei toliau eisime tuo pačiu keliu?

Skaitmeninių technologijų žinovas, asociacijos „Infobalt“ viceprezidentas, Valstybės pažangos tarybos narys Mindaugas Ubartas atviras – norint pokyčių būtina parduoti. „Naujovės yra dviejų rūšių: kuriančios arba griaunančios. Griaunančių mes labai nenorime. Taip pat nenorime parduoti.

Dėl šios priežasties labai lengva tiesiog rašyti mokslinius straipsnius, kurių nereikia parduoti, patentuoti ir komercializuoti. Tikrovė yra tokia, kad mes turime kurti daiktus, kuriuos galėtume parduoti. Tada 2050 metais mes gyvensime turtingų, išsilavinusių, laimingų, sveikų ir bendruomeniškų žmonių apsupty“, – įsitikinęs  M. Ubartas.

Tikslas – pritraukti talentingų studentų

Vilniaus universiteto profesorius emeritas, LMT Mokslo ir studijų politikos komiteto narys prof. Artūras Žukauskas pritaria, jog mokslo tikslas – kurti didesnę pridėtinę vertę. O pagrindinis ekonomikos, aukštos pridėtinės vertės, gerovės valstybės šaltinis – studentai.

Kur yra raktas į sėkmę?

„Sėkmė nėra tai, kiek procentų BVP skirsime mokslui. Esmė, kieno kišenėje atsidurs tie pinigai, ir ką jie turi skatinti.

Taip, jie turi skatinti aukštos kokybės mokslinius tyrimus, bet tai tik prielaida visuomenės gerovei. „Europos horizonto“ dotacijų tikslas pats savaime nėra sukurti gaminius, kuriuos mes pardavinėsime.

Jų tikslas turi būti, kad tuose projektuose dalyvautų studentai, kurie vėliau ateitų į verslą ar viešąjį sektorių, į kurį atneštų ne žinias, o žinojimą, mokslinius gebėjimus, gebėjimą giliai suvokti, atnaujinti, valdyti, pritaikyti mokslo žinias.

Esminis pokytis, kurį mums reikia įgyvendinti, siekiant vizijoje iškeltų tikslų, yra pokytis studijose. Svarbu pereiti nuo žinių kalimo, nes žinių dabar galima lengvai pasisemti internete, prie gebėjimų ir talentų ugdymo. Raktinis žodis yra – talentai. Bėda, kad mūsų šalyje jis nėra suprantamas teisingai.

Kas yra talentas JAV?

Tai – žmogus, kuris turi gebėjimų paversti mokslo žinias į pridėtinę vertę ir iš to gyventi. Šiandienos studentams reikia gebėjimų, kad jie gebėtų greitai besikeičiančiame pasaulyje atpažinti, surasti, suvokti, kritiškai įvertinti ir panaudoti tas žinias, o ateityje jas atnaujinti“, – kalbėjo A. Žukauskas.

Pasak Vilniaus universiteto mokslininkės, Valstybės pažangos tarybos narės prof. Urtės Neniškytės, pasirinkę studijuoti universitete jauni žmonės turi būti pasirengę įgyti žinių, reikalingų aukštosioms technologijoms. „Jeigu į aukštąsias mokyklas ateina nepasiruošę moksleiviai, tampa sudėtinga suteikti jiems tinkamus gebėjimus ir padėti augti.

Gamtos mokslai, matematika – būtini mokslu pagrįstoms technologijoms, kuriančioms gerovę, tačiau tų mokslų bandoma išvengti sakant, jog per sunku. Mokytis iš principo yra sunku. Mes turime keisti nuostatą visuomenėje, kad mokymasis būtinai lengvas“, – komentavo prof. U. Neniškytė.

Naujovės kuriamos sudėtingomis sąlygomis

G. Viliūno žodžiais, vizijoje „Lietuva 2050“ ganėtinai gilus švietimo supratimas: „Sakoma, kad mokslas turėtų tapti mūsų kultūros dalimi. Negali būti taip, kad gimnaziją ar universitetą baigęs žmogus neturi bazinių žinių.

Ne vien tik STEAM žinių, bet ir demokratijos, jausminio proto, atsparumo dezinformacijai. Tai – iššūkiai mokslui, tačiau kartu kone visose srityse reikia mokslo pagalbos: sveikatos apsauga, amžėjanti visuomenė, tarša, bioįvairovės praradimas.“

Kodėl investicijos į mokslą turėtų būti svarbios visai Lietuvai?

M. Ubartas pabrėžė: norint, kad visi gyventų ir sutartų, reikia pradėti kalbėti viena kalba ir susitarti. „Kai mes susitariame, viską padarome. Aš noriu pasiūlyti naują susitarimą – Lietuva yra valstybė nuo vandenyno iki vandenyno savo sumanymais, paslaugomis ir prekėmis.

Jeigu mes šiuolaikiniame pasaulyje matysime save 300 kilometrų spinduliu, nieko nesukursime. Man nepatinka pasakymas, kad mes nesusitariame tarp verslo ir mokslo. Viską mes susitariame, tik mūsų ritmas skirtingas. Visos naujovės šiuo metu kuriamos ten, kur labai nepatogu, kur jų reikia čia ir dabar.

Tiesiog mes per daug patogiai gyvename“, – paaiškino Skaitmeninių technologijų ekspertas, asociacijos „Infobalt” viceprezidentas, Valstybės pažangos tarybos narys.

Doktorantai – ne tik universitetuose

VU mokslininkės, Valstybės pažangos tarybos narės prof. U. Neniskytės žodžiais, kalbant apie naujoves, „Europos Horizonto“ programos priemonės vertingos tuo, jog išskiriamos mokslinės programos, skirtos žinojimo sukūrimui, kitaip, nesukurdami naujo žinojimo, mes nesukursime jokių kokybiškų technologijų.

Kartu veikia programos, skirtos žinojimą paversti gaminiu. Programų, skirtų žinojimo perkėlimui, lūkestis, kad mokslininkai dirbs kartu su verslininkais. Jie pradeda mokytis dirbti kartu, suprasti tuos skirtumus ir ieškoti kompromisų.

„Iki 2050 metų norėčiau pamatyti užaugusią žinojimui imlią visuomenę. Šiuo metu tikslas yra talentingą žmogų kiek galima ilgiau išlaikyti universitete. Tapti sėkmingi galime tik tada, kai mes šiuos talentus paleisime į pasaulį, ir jie prisijungs prie valstybės valdymo, verslų, įmonių, kuriančių naujoves.

Mes iš esmės neturime kultūros, kuri leistų doktorantams išeiti už akademinės bendruomenės ribų ir jaustis patiriantiems sėkmę. O juk daugiausia sukurti jie gali būtent dirbdami versle ar viešajame sektoriuje“, – apibendrino pašnekovė.

Spalio 15–17 d. Lietuvoje pirmąsyk vykusios Tarptautinės mokslo savaitės „(re) SEARCH 2025“ tikslas – skatinti dialogą tarp Lietuvos ir tarptautinės akademinės bendruomenės, politikų, verslo ir viešojo sektoriaus bei visuomenės, aptarti mokslinių tyrimų ir naujovių galimybių stiprinimo būdus bei galimybes sprendžiant besikeičiančio pasaulio iššūkius.

Lietuvos mokslo forumo „Konkurencinga ir kurianti Lietuva“ įrašas