Gegužės ir birželio mėnesiais Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje įvyks šešios diskusijos, kuriose įvairių sričių žinovai aptars galimus Lietuvos ateities scenarijus pasitelkdami valstybės raidai svarbias temas: tai saugumas, visuomenė, švietimas (mokslas, technologijos), ekonomika, klimato kaita, valstybės valdymas.
Tęsiasi Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ parengiamieji darbai.
Pirmoje diskusijoje, kuri vyko gegužės 16 d. Vilniaus universitete (VU), žinovai kalbėjosi apie valstybės ateities saugumo galimybes, vaidmenį regione ir tarptautinėje aplinkoje.
Kovo mėnesį VU ir Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) surengtuose ateities scenarijų rengimo užsiėmimuose įvairių sričių žinovai, mokslo, verslo, kultūros, visuomenės atstovai apibrėžė keturių pagrindinių galimų Lietuvos ateities scenarijų kontūrus.
Kiekviename iš šių scenarijų atsispindi ir šešios tolesnei valstybės raidai per artimiausius kelis dešimtmečius svarbios teminės dimensijos, kurias toliau analizuos ir gilins konkrečios temos žinovai.
Bus aptartos valstybės ateities saugumo galimybės
Gegužės 16 d. VU kartu su STRATA surengė pirmąją diskusiją apie globalią saugumo padėtį ir Lietuvos ateities galimybes.
Pasak saugumo diskusijos koordinatoriaus, STRATA politikos analitiko Justino Mickaus, tarptautinės politikos ir saugumo dimensija – viena svarbiausių mąstant apie Lietuvos ateitį ir kuriant galimus Lietuvos raidos scenarijus iki 2050 m.
„Auganti įtampa tarp demokratinių ir autokratinių valstybių, spartėjanti sisteminė konkurencija tarp Vakarų ir Kinijos, Rusijos karas Ukrainoje ir agresyvi veikla Afrikoje, demokratijos erozija JAV ir Europoje – vienos ryškiausių šiandien tarptautinę sistemą kuriančių tendencijų“, – pabrėžia J. Mickus.
Saugumo žinovų vertinimu, Rusijos pradėtas karas Ukrainoje iš esmės keičia po šaltojo karo nusistovėjusią Europos saugumo architektūrą ir turės ilgalaikių padarinių tarptautinei saugumo politikai. Neapibrėžtumą dėl ateities skatina ir auganti globali Kinijos įtaka.
„Nors Lietuvos saugumas ateityje ir toliau liks neatsiejamas nuo kolektyvinio saugumo NATO ir ES sudėtyje, šios Vakarų politinės struktūros, tikėtina, pačios reikšmingai keisis reaguodamos į dabarties ir ateities iššūkius, – sako J. Mickus. – Laviruodama tarp šių iššūkių, Lietuva privalės plėtoti aktyvią, išradingą, veiksmingą, tvarią ir „vertybiškai pragmatišką“ užsienio ir saugumo politiką.
Tad svarbus klausimas: kokia gali ir turi būti Lietuvos geopolitinė strategija siekiant klestėjimo epochoje, kuri jau šiandien vadinama „istorijos pabaigos“ pabaiga?“
Diskusijoje analizuota, kokie gali būti Vakarų ir Rusijos santykiai per artimiausius kelis dešimtmečius, kaip užtikrinti veiksmingą JAV ir ES bendradarbiavimą ir NATO bei ES papildomumą, taip pat – kokia yra lietuviška ES vizija, kaip Lietuva turėtų remti trapias demokratijas.
Žinovai aptarė, kaip tarptautinius santykius ir saugumą keis naujos technologijos, kokias naujas galimybes užsienio ir saugumo politikoje Lietuvai atveria klimato kaitos, energetinės transformacijos ir aplinkosaugos klausimai.
Diskusijoje sveikinimo žodį tarė VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas, Lietuvos Respublikos Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata.
Įvadinį pranešimą skaitys VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) lektorius dr. Marijušas Antonovičius.
Žinovų diskusijoje dalyvaus Lietuvos nepriklausomybės akto signataras Albinas Januška, Europos Parlamento narys Andrius Kubilius, ICONS projekto vyr. mokslininkė prie Merilando universiteto (JAV) Eglė Murauskaitė, VU TSPMI profesorė Ainė Ramonaitė, VU TSPMI direktorė dr. Margarita Šešelgytė. Diskusijos moderatorius – VU TSPMI lektorius Vytis Jurkonis.
Renginys vyko gegužės 16 d. nuo 15 val. VU Mažojoje auloje (Universiteto g. 3, Vilnius). Žinovų diskusijos transliaciją buvo galima stebėti Vyriausybės kanceliarijos, Vilniaus universiteto socialinio tinklo „Facebook“ paskyrose. Diskusiją taip pat transliavo LRT.lt portalas.
Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2050“ rengiama naudojant naujovišką ateities įžvalgų (ang. Foresight) būdą. Numatoma strategijos įgyvendinimo trukmė – daugiau kaip dvidešimt metų (nuo 2024 iki 2050 m.).
Pateikti projektą Seimui numatoma iki 2023 m. kovo 10 d. Strategiją „Lietuva 2050“ rengia Vyriausybės kanceliarija, bendradarbiaudama su Seimo Ateities komitetu, STRATA ir Vilniaus universitetu.
Kaip matyti ir čia kalbėjo vien “vadovėlininkai”, kai pasaulio vyksmas yra tapęs visiškai ‘nevadovėlinis”. Kada gi aktualiais pasaulio, šalių gyvavimo klausimais pradės kalbėti išmintis. O kas gi čia tuos tuščius pokalbius, matyt, už valstybės pinigus organizuoja, taip iš informacijos ir nėra aišku.
Turime sostinę – ana jos jubiliejui skirti metai artėja, o sujudimo Vilniaus, Lietuvos istorijoje jokio. Matyt, veikiau negu “istorijos pabaigos” pabaiga pasibaigs Lietuva taip izoliavusis nuo savo gyvenimo gyvo.
O kur diskusijos apie Lietuvos kultūros raidą?