Šeštadienis, 12 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Kaip Lietuvos visuomenė atrodys 2050-aisiais?

Išskirtos demografinės, sveikatos ir kultūros kryptys

www.alkas.lt
2022-05-28 07:00:17
0
Pasiruošimas kūdikio gimimui: keletas svarbių patarimų

Ką prognozuoja demografiniai duomenys, kaip keisis visuomenės kultūra, vertybės ir tapatybė, kokios ligos kels iššūkių 2050-aisiais?

Atsakymų į šiuos klausimus mokslininkai ieškojo teminėje Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ diskusijoje „Ateities visuomenė: kiek mūsų ir kokie mes būsime?“.

Galvojant apie visuomenės ateitį, žvilgsnis pirmiausia krypsta į ją struktūruosiančias demografines tendencijas.

Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) Lietuvos žmogiškojo kapitalo būklės apžvalgoje numatoma, kad 2050 m. Lietuvos gyventojų skaičius sieks 2 milijonus, o darbingo amžiaus gyventojų Lietuvoje gali sumažėti 34 proc.

Šiuos pokyčius lemia ilgalaikės demografinės tendencijos – beveik tris dešimtmečius išliekantis kartų kaitos neužtikrinantis mažas gimstamumo lygis, iš sovietmečio paveldėtas aukštas darbingo amžiaus mirtingumas ir labai dideli emigracijos – ypač jaunimo – srautai.

Vilniaus universiteto (VU) Sociologijos ir socialinio darbo instituto docentės Jekaterinos Navickės teigimu, ateityje galimos dvi alternatyvos – didelis neužpildytų darbo vietų skaičius arba darbuotojų perteklius.

Pasak jos, nesvarbu, kurį variantą pasirinktume, klausimas lieka tas pats – kaip bus pertvarkoma socialinės politikos ir socialinės apsaugos sistema, kad užtikrintume gerovės valstybę.

„Šiuo atveju tai tampa perskirstymo problema. Ekonomistai jau XIX a. pradžioje analizuodami tendencijas numatė, kad su tokiu produktyvumu XXI a. pradžioje žmonės dirbs 15 val. per savaitę.

Nors dalis šalių jau eina darbo savaitės trumpinimo ir darbų perskirstymo keliu, daugumoje valstybių darbo savaitė vis dar siekia 40 val.“, – sako VU docentė.

Pasak jos, 2050-ųjų vizijoje numatomi veiksmingai perskirstomi darbai – visi dirbsime po 20 val. per savaitę, socialinės teisės bus tokios pat įprastos kaip politinės ir pilietinės, vyriausybės ir verslas investuos į žmogų – pagrindinį šalies turtą, taip pat bus veiksmingai perskirstyti resursai – turėsime iš ko investuoti.

Sveikata, širdies sutrikimai | pixabay.com nuotr.

Kokie sveikatos rodikliai turės didžiausią įtaką Lietuvos visuomenei 2050-aisiais?

Nepaisant ilgą laiką viešojoje politikoje keltų socialinės lygybės siekių, vis dar pasižymime viena didžiausių atskirčių tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių.

Nuo savo partnerių atsiliekame ir sveikatos apsaugos klausimais: esame ne tik viena trumpiausiai gyvenančių, bet ir trumpiausiai sveikai ir aktyviai gyvenančių visuomenių.

Remdamasis Ligų naštos studijų grupės, kuri dirba vadovaujama Vašingtono universiteto, duomenimis, VU Medicinos fakulteto prodekanas prof. Vytautas Kasiulevičius sako, kad Rytų Europos tyrimai parodo nemažai teigiamų rodiklių, pavyzdžiui, gerai vykdoma alkoholio, tabako ir mitybos kontrolė, aukšto kraujospūdžio mažinimas.

„Žvelgdami į aukštų pajamų šalių grupę, pamatytume, kur link judame. Čia vyrauja kitos nerimą keliančios tendencijos – cukrinio diabeto, nutukimo problemos, narkotikų vartojimas ir t. t. Tai iššūkiai, kurie mūsų laukia“, – sako profesorius.

Psichikos ligos per 30 metų išlieka sveikatos negalių dešimtuke. Pasak prof. V. Kasiulevičiaus, tyrėjai atkreipia dėmesį, kad kol kas teigiamo poslinkio šioje srityje nematyti, ypač šalyse, kurios laikomos socialinės gerovės valstybėmis.

„Žvelgiant apskritai, nuo ko ateityje mirs žmonės? Aukšto pajamų lygio šalys juda link to, kad vėžys tampa pagrindiniu iššūkiu. Taip pat nerimą kelia demencija ir insulto pavojus“, – teigia profesorius.

Kokie sveikatos rodikliai turės didžiausią įtaką Lietuvos visuomenei 2050-aisiais? Lietuvos higienos instituto duomenimis, didžioji dalis mirčių nustatomos dėl kraujotakos sistemos ligų. Kita priežastis – piktybiniai navikai.

Keisis ir vaistų vartojimo dinamika. Pasak profesoriaus, remiantis dešimties metų rodiklių duomenimis, didėja širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti skirtų vaistų, nervų sistemą veikiančių vaistų vartojimas.

Šie rodikliai greičiausiai didės ir toliau, kadangi demencija taps viena iš pagrindinių mirties priežasčių. Trečioje vietoje pagal suvartojimą yra virškinimo traktą ir metabolizmą veikiantys vaistai.

Nors ateityje tikimasi ir kitokių vaistų vartojimo augimo, Skandinavijos šalys kol kas suvartoja daugiau vaistų nei Lietuva.

Kultūra 2050-aisiais

VU Filosofijos instituto docentas Jonas Dagys sako, kad renginyje vykusių strategijos užsiėmimų metu kultūros sąvoka dažniausiai buvo vartojama dvejopai: viena, kaip aukštojo modernizmo samprata, kad kultūra – tai aukštoji kūryba ir menas, o antra, taip, kaip ji yra apibrėžiama antropologų, sociologų – įsitikinimų, įpročių, veiksmų visuma, t. y. dalykų, kurie mums visiems yra bendri.

„Koks valstybės institucijų vaidmuo turi būti demokratinėje visuomenėje kultūros procesų atžvilgiu?

Galimi keturi scenarijai: autokratijos ir švietimo proveržis arba stagnacija, ir atvirkščiai – konsoliduota demokratija ir švietimo proveržis arba stagnacija“, – teigia VU docentas.

Pasak jo, autokratijos ir švietimo proveržio arba stagnacijos atveju kultūra yra subordinuojama vado interesams. Kultūra yra monolitinė, homogeniška, nėra didelių laisvių nuomonėms reikšti.

Kalbama apie tai, kad šiuolaikinio meno irgi nebūtinai turi būti daug, nes jis yra pavojingas, jį sunku suprasti, o vienareikšmiškai interpretuoti nėra paprasta.

Alternatyva autokratijai – konsoliduota demokratija su švietimo proveržiu arba stagnacija. Čia, pasak doc. J. Dagio, atsiranda labai aiškus vartotojų ir paslaugų diskursas ir kyla klausimas, kaip nesubordinuoti kultūros procesų laisvajai rinkai.

Taigi dabar kultūra subordinuojama komercinėms vertybėms – rinkos interesams, kai yra tenkinama masė ir įsigali vidutinė kūryba, popsas, kičas.

Kovo mėnesį VU ir STRATA rengtuose ateities scenarijų rengimo užsiėmimuose dalyvavę žinovai sutarė, kad įtampos tarp demokratinių ir autokratinių režimų ir švietimo būklė artimiausius dešimtmečius bus svarbiausi Lietuvos ateitį – o kartu ir visuomenės raidą – formuosiantys veiksniai.

Visą antrosios teminės diskusijos įrašą galite peržiūrėti čia.

Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2050“ rengiama naudojant naujovišką ateities įžvalgų (angl. Foresight) būdą. Žadama strategijos įgyvendinimo trukmė – daugiau kaip dvidešimt metų (nuo 2024 iki 2050 m.).

Pateikti projektą Seimui numatoma iki 2023 m. kovo 10 d. Strategiją „Lietuva 2050“ rengia Vyriausybės kanceliarija, bendradarbiaudama su Seimo Ateities komitetu, STRATA ir Vilniaus universitetu.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai
  2. Apžvalga: kiek ir kokie mes būsime 2050-aisiais?
  3. Rengiant strategiją „Lietuva 2050“ taikomas ateities įžvalgų būdas: kas tai ir kodėl jis naudojamas?
  4. „Lietuva 2050“: apibrėžti keturi galimi šalies keliai, žinovai juos gilins teminiuose pokalbiuose
  5. Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2050“: ar Lietuva taps socialinio verslo „Silicio slėniu“?
  6. Lietuvos nacionalinei kultūros ir meno premijai pasiūlyti daugiau kaip 30 kūrėjų
  7. Seimas nutarė, kaip Lietuvos gyventojai 2014–2025 metais gyvens sveikiau
  8. Ar įveiksime tuberkuliozę iki 2050 metų?
  9. Visuomenė sparčiai bręsta svarbiems pokyčiams sveikatos politikos srityje
  10. Išleistas išskirtinis leidinys „Šimtmečio Lietuva. Visuomenė. Ekonomika. Kultūra“
  11. Kaip galima ligai užbėgti už akių?
  12. Kuria planą, kaip per 10 metų suvaldysime vėžį
  13. Mokslininkai svarsto, kaip padėti lietuviškoms bitėms
  14. Renkami pasiūlymai, kaip pagerinti šeimos mediciną šalyje
  15. Lietuvos ir Kanados mokslininkų atliktas tyrimas padės suprasti dažnų žmogaus ligų kilmę

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

UNESCO sesijoje Lietuva pristatė paveldo apsaugos pokyčius | vstt.lrv.lt nuotr.
Kultūra

UNESCO sesijoje Lietuva pristatė paveldo apsaugos pokyčius

2025 07 12
Valstybinė kalbos inspekcija šių metų pirmą pusmetį patikrino 25 įmones, įstaigas
Kalba

Valstybinė kalbos inspekcija šių metų pirmą pusmetį patikrino 25 įmones

2025 07 12
ES švelnins toksiškų, vėžį sukeliančių medžiagų naudojimo kosmetikoje apribojimus
Gamta ir žmogus

ES švelnins toksiškų, vėžį sukeliančių medžiagų naudojimo kosmetikoje apribojimus

2025 07 12
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis
Lietuvoje

Liberalas prašo Seime tirti Kauno mero ryšius

2025 07 11
Atgimimo aikšte Klaipėdoje | klaipeda.lt nuotr.
Lietuvoje

Darbai Klaipėdos atgimimo aikštėje juda į priekį

2025 07 11
Mopedas
Lietuvoje

Siūloma mopedų vairuotojams laikyti praktikos egzaminą

2025 07 11
„Bitė“
Lietuvoje

Laikinai neveiks kai kurios „Bitės“ paslaugos, ryšys nesutriks

2025 07 11
Raminta Popovienė
Lietuvoje

Dėl valstybinių brandos egzaminų liberalai kviečia ministrę

2025 07 11

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Professor Nez apie K. Bartoševičius pripažintas kaltu dėl seksualinių nusikaltimų
  • Kingdom reacts apie K. Bartoševičius pripažintas kaltu dėl seksualinių nusikaltimų
  • Ainis Petkus apie J. Vaiškūnas. Tarptautinis teismas atsisako persekioti agresorius?
  • Naivus klausimas apie J. Vaiškūnas. Tarptautinis teismas atsisako persekioti agresorius?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kas išduoda skysčių trūkumą ir kaip sau padėti?
  • Rožiniai gali būti ne tik šaltibarščiai
  • Namo fasadas – ne tik išvaizda, bet ir investicija
  • Viena vasara – trys sostinės

Kiti Straipsniai

Vanduo | newsgroup.org.uk nuotr.

Kas išduoda skysčių trūkumą ir kaip sau padėti?

2025 07 12
Tris vasaros savaitgalius atgis senasis Kleboniškių kaimas | daugyvenesmuziejus.lt nuotr.

Tris vasaros savaitgalius atgis senasis Kleboniškių kaimas

2025 07 12
UNESCO sesijoje Lietuva pristatė paveldo apsaugos pokyčius | vstt.lrv.lt nuotr.

UNESCO sesijoje Lietuva pristatė paveldo apsaugos pokyčius

2025 07 12
Valstybinė kalbos inspekcija šių metų pirmą pusmetį patikrino 25 įmones, įstaigas

Valstybinė kalbos inspekcija šių metų pirmą pusmetį patikrino 25 įmones

2025 07 12
ES švelnins toksiškų, vėžį sukeliančių medžiagų naudojimo kosmetikoje apribojimus

ES švelnins toksiškų, vėžį sukeliančių medžiagų naudojimo kosmetikoje apribojimus

2025 07 12
Pinigai, biudžetas | pixabay.com, Bru-nO nuotr.

SAM: medikų algos per 9 metus išaugo tris kartus

2025 07 11
LNM Istorijų namuose – šeimų savaitgalis: nuo karūnų gaminimo užsiėmimų iki dvaro šokių

LNM Istorijų namuose – šeimų savaitgalis: nuo karūnų gaminimo užsiėmimų iki dvaro šokių

2025 07 11
Istorinio Lietuvos partizanų pasiuntinių į Vakarus susitikimo vieta – restoranas „Berns“, Berzelii park, Stokholmas

Ar žinote, kur Švedijoje slypi Lietuvos istorijos pėdsakai?

2025 07 11
Abiturientai

Abiturientams, norintiems pradėti karjerą iškart po studijų, siūloma rinktis kolegijas

2025 07 11
Žvejyba

Svarbūs pokyčiai žvejybos sektoriuje: atnaujintas Žuvininkystės įstatymas

2025 07 11

Skaitytojų nuomonės:

  • Professor Nez apie K. Bartoševičius pripažintas kaltu dėl seksualinių nusikaltimų
  • Kingdom reacts apie K. Bartoševičius pripažintas kaltu dėl seksualinių nusikaltimų
  • Ainis Petkus apie J. Vaiškūnas. Tarptautinis teismas atsisako persekioti agresorius?
  • Naivus klausimas apie J. Vaiškūnas. Tarptautinis teismas atsisako persekioti agresorius?
  • Rimvydas apie V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
„Skamba skamba kankliuose“ laukia naktinės dūzgės!

„Skamba skamba kankliuose“ laukia naktinės dūzgės!

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai