Šeštadienis, 27 birželio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

D. Kuolys. Nusiginklavimas (I)

Darius Kuolys, www.facebook.com, www.alkas.lt
2025-05-02 10:56:14
927
PERŽIŪROS
9
Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Šiandien Lietuvos žiniasklaida sutartinai piktinasi 2025-aisiais Maskvoje išleista „Lietuvos istorija“ (knyga pdf – parsisiuntimui). Šią knygą pristato ir jos esmę pratarmėje nusako pats Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas: veikalo „autoriai siekia visapusiškai ir moksliškai pagrįstai išnagrinėti raidą žemių, kurios skirtingu laiku buvo susijusios su Lietuva“.

Taigi rusakalbiam pasauliui Maskvos skelbiama „Lietuvos istorija“ – be lietuvių, be lietuvių tautos. Ir tai nieko nauja – tokia Lietuva vaizduota jau XVIII amžiuje Michailo Lomonosovo darbuose, tokią Lietuvą būsiant teigė Sovietų Sąjungos valdininkas Michailas Suslovas.

Nauja yra tai, kad senas Maskvos pasakojimas pirmąkart susišaukia su Lietuvos valstybėje kuriamu ir savos vyriausybės lietuvių vaikams bei visuomenei siūlomu istoriniu pasakojimu.

Štai, 2022-ųjų rudenį, Rusijos kariuomenei griaunant Ukrainos miestus ir žudant jos gyventojus, Lietuvos Respublikos Seimas paskelbia švietimo, mokslo ir sporto ministrės patvirtintas naujas bendrojo lavinimo mokyklos programas. Jose pirmąkart atsiradęs reikalavimas rusakalbiams lietuviams, ukrainiečiams, baltarusiams „tautos, pilietybės ir pareigos supratimo“ mokytis iš Michailo Lomonosovo kūrybos yra iškalbingas, bet ne vienintelis ženklas.

Darius Kuolys | alkas.lt nuotr.
Darius Kuolys | alkas.lt nuotr.

Lietuvos pagrindinei mokyklai skirtoje naujoje istorijos programoje (pdf – parsisiuntimui), kaip ir Maskvos pasakojime, neberasime lietuvių ir lietuvių tautos kaip istorijos subjekto. „Lietuvių“ ir „lietuvių tautos“ sąvokų čia pabrėžtinai – programiškai – vengiama. Kalbama apie Lietuvą, Lietuvos teritoriją, apie šioje teritorijoje vykusius įvykius ir veikusias asmenybes, net apie Lietuvos valstybę, bet apie lietuvius ir lietuvių tautą – nė žodžio.

Nurodoma pamokose išsiaiškinti „rusėnų“, „litvakų“, „slavų“ ir net „baltų“ sąvokas, o „lietuvių“ sąvokos tiesiog nėra.

Lietuvos valstybė programoje skrupulingai atribojama nuo lietuvių tautos. Pagrindinės mokyklos mokiniams ji pristatoma kaip Mindaugo sukurtas ir Vytauto Landsbergio atkurtas darinys: „Lietuva kaip karalystė ir kunigaikštystė XIII–XVI a. Susipažįstama su karaliumi Mindaugu: asmenybės vaidmuo istorijoje. <…> Aptariama Vytauto Landsbergio, Laisvės gynėjų, žuvusiųjų 1991 m. sausio 13-ąją reikšmė Lietuvos valstybingumo atkūrime ir gynime“. Lietuvių tautos kaip Lietuvos valstybės kūrėjos šiame pasakojime neįžvelgsime.

Beje, pasakojimas apie Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę programoje itin glaustas: jau nuo XVI šimtmečio vidurio LDK pradingsta – lieka mokykloje tik Abiejų Tautų Respublika. Tik dėl jos atkūrimo Lietuvos teritorijoje vykę ir XVIII–XIX amžių sukilimai.

Vilnių mokiniai raginami atrasti ne kaip Lietuvos sostinę, bet tik kaip „daugiakultūrį“ miestą: „Didieji Lietuvos miestai. Susipažįstama su Vilniumi – jo daugiakultūriškumo istorija. Susipažįstama su Kaunu – kaip laikinąja, bet moderniąja sostine“. O juk Vilnius, jei kelis šimtmečius nebūtų buvęs didelės valstybės sostine, vargiai būtų tapęs daugiatautis.

Įsidėmėtina: nerasime naujoje istorijos programoje ne tik „tautos“, bet ir „tiesos“ sąvokos. Tarp istorijos mokymosi tikslų, uždavinių nė neužsimenama apie tiesos paieškas, apie pagarbos tiesai ugdymą. Tiesos siekį programoje keičia interpretacijų įvairovė. Mokiniams keliamas uždavinys „įžvelgti skirtingas istorijos interpretacijas“.

Ne jas tikrinti, vertinti, bet tik „įžvelgti“ – kaip lygiavertes. Ir šalia tokio uždavinio paaiškinama: „Istorijos interpretacija yra viena iš pamatinių istorinio tyrimo (istorinio metodo) procedūrų. Istoriniame tyrime istorikas <…> sukuria konkrečios istorinės problemos interpretaciją“.

Svarstyti, ar šiandien „sukurta istorinės problemos interpretacija“ atitinka istorinę tikrovę, praeities žmonių gyvenimo tiesas, Lietuvos mokiniams nesiūloma. Taigi ir Lietuvos leidyklų išleisti nauji istorijos vadovėliai, ir šiemet Maskvoje publikuota „Lietuvos istorija“ mūsų jaunimui turėtų pateikti tik įžvelgtinas „skirtingas istorijos interpretacijas“.

Postmodernų tiesos neigimą ir žaidimą interpretacijomis šiuo metu lietuviams siūlo ne tik Sergejus Lavrovas, ne tik Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto, bet ir mūsų Užsienio reikalų ministerija.

Būtent ji neseniai paskelbė, kad „Pagonios herbas“ ir „lietuviškas Vytis“ – tai du „skirtingi simboliai“, kad „Pagonia nėra tas pats, kaip lietuviškasis Vytis“. Ir tokiu būdu atkartojo Maskvos pasakojimą apie slavišką ir nieko bendra su lietuviais neturėjusią senąją Lietuvos valstybę.

Būtent mūsų Užsienio reikalų ministerijos pareigūnai primygtinai siūlo užsienio šalių ambasadoriams bendrauti tik su šitaip LDK istoriją interpretuojančiais lietuvių istorikais.

Taigi karo akivaizdoje Lietuvos vyriausybė ėmėsi įgyvendinti ne kadaise Jono Aisčio siūlytą tautos atsparos, bet dvasinio nusiginklavimo programą. Kodėl? Niekas iš sprendimus priėmusių neatsako.

Ar tikrai nebesuprantame, nebejaučiame, kad negausios tautinės bendruomenės laisvė, Lietuvos Respublikos likimas priklausė ir priklauso nuo tiesos? Juk istorinės tiesos siekiu buvo grįstas lietuvių tautos kelias į nepriklausomybę ir 1918, ir 1988-1991 metais.

Juk tiesa buvo ir lieka mūsų – ir ukrainiečių, estų, latvių, lenkų – ginklas prieš šio pasaulio galingųjų melą ir prievartą.

Kaip skaidriai, Europoje siautėjant bolševikams ir naciams, tai suprato Marija Gimbutienė, 1940-1941 metais dienoraštyje rašiusi:

„Tokia kritiška padėtis. Pasauly tolerancijos nėra, tik savi interesai. Mus tegali gelbėti tiesa. Pasauliui turi būti įrodyta moralinė teisė egzistuoti. Dabar didžiausios reikšmės turės mūsų mokslinė karta. <…>  Nieko didesnio pasaulyje nėra už tiesą“.

Taigi.

Autorius yra literatūrologas, kultūros istorikas, pirmasis atkurtos Lietuvos respublikos kultūros ir švietimo ministras

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. D. Kuolys. IN CIVITATE NOSTRA VILNA,1323 m.: Karaliaus Gedimino laiškų šviesa ir perspektyva
  2. D. Kuolys. Raustu iš gėdos…
  3. D. Kuolys. Ir vis dėlto tai žema: bėdos dėl išleistų Justino Marcinkevičiaus „Raštų“
  4. D. Kuolys. Apie durnumą lietuvių irgi žemaičių kaip lėtinę, sunkiai pagydomą ligą
  5. D. Kuolys. Nešventiškai
  6. D. Kuolys. Apie lietuvio laisvę
  7. D. Kuolys. Lietuviai ir lenkai: tradicija ir stereotipai
  8. I. Vėgėlė. Ministras D. Kuolys grasina atsistatydinti…
  9. D. Kuolys. Kodėl naujoje lietuvių kalbos ir literatūros programoje nutarta sustiprinti rusų literatūros pozicijas, neįtraukiant nė vieno ukrainiečių autoriaus kūrinio?
  10. D. Kuolys. Ar pavyks VU palenkti bolševikinei Kapsuko dvasiai?
  11. D. Kuolys. J. Marcinkevičiaus niekintojai – dangsto asmeninį nesaugumą
  12. D. Kuolys. „Gaila jo“, arba „tarp laisvės ir tautiškumo“
  13. D. Kuolys. Apie senųjų lietuvių „Gyvenimo Knygą“
  14. D. Kuolys. Imuosi ginti dėstytojos I. Makaraitytės akademinę laisvę
  15. D. Kuolys. „Lietuva 2050“ – visa, ką išgali lietuviškos galvos?

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 9

  1. skt. says:
    1 metai ago

    Jei neklystu, Lietuvos švietimo institucijos galimai pamiršo Lietuvos istoriką Mykolą Balinskį ( slapyvardžiai Auszławis, Usztaritojis, Mokitinis), kuris savo 1835 m. išleistos knygos 61 puslapyje rašė, kad Vilniaus gyventojai pagal kilmę yra lietuviai, rusai, vokiečiai ir žydai. Kitų tautybių gyventojų tiek nedaug, kad atskiro skyriaus sudaryti jie negali. polona.pl/item/opisanie-statystyczne-miasta-wilna,Nzk4/37/#info:metadata

    Atsakyti
  2. +++ says:
    1 metai ago

    Darius Kuolys teisingai pastebi tai, kas vyksta. Bet viešam žmogui turbūt sunku pripažinti, kad šalies valdžią perėmė antilietuviška agentūra. Čekistai, apsimetantys demokratijos ir Lietuvos gynėjais.

    Atsakyti
    • Kažin says:
      1 metai ago

      Įžvelgčiau, kad valdžią yra perėmę tie patys kaip ir tarpukario Lietuvoje. Taigi būtų tiksliau ir suprantamiau – juos vadinti smetonistais. Netgi “Landsbergių-Brazauskų” 1994 m.bendrumo su Lenkija sutartį būtų galima laikyti 1938 m. Lenkijos ultimatumo Lietuvai priėmimo analogu.

      Atsakyti
      • +++ says:
        1 metai ago

        Kodėl kominterno agentus reiktų vadinti smetonistais ?

        Atsakyti
        • Kažin says:
          1 metai ago

          Todėl vienodai vadintini, kad ir vieni, ir kiti Lietuvos atžvilgiu gyveno lietuvybės sąskaita iš esmės Lenkijai.

          Atsakyti
  3. P.Skutas says:
    1 metai ago

    Kuolio priekaištai labai teisingi, tačiau demokratijos atveju jie yra tik pabėdavojimas, pabambėjimas, kadangi pareikšti nuasmenintai. Kad per rinkimus rinktume kitokius yra būtina viešumoje kelti asmeninę atsakomybę, o per tai ji tektų ir atitinkamai partijai. Už tų procesų vyksmo viešą nušvietimą yra atsakinga LRT. Taigi jai to tinkamai neatliekant turėtų būti kritikuojami ir atitinkami LRT atsakingi asmenys. Čia viskas yra susiję – vieni negerai daro, kiti apie tai tyli…

    Atsakyti
  4. P.Skutas says:
    1 metai ago

    P.Skutas
    Your comment is awaiting moderation
    1 sekundė ago
    Kuolio priekaištai labai teisingi, tačiau demokratijos atveju jie yra tik pabėdavojimas, pabambėjimas, kadangi pareikšti nuasmenintai. Kad per rinkimus rinktume kitokius yra būtina viešumoje kelti asmeninę atsakomybę, o per tai ji tektų ir atitinkamai partijai. Už tų procesų vyksmo viešą nušvietimą yra atsakinga LRT. Taigi jai to tinkamai neatliekant turėtų būti kritikuojami ir atitinkami LRT atsakingi asmenys. Čia viskas yra susiję – vieni negerai daro, kiti apie tai tyli…

    Atsakyti
  5. Vilna says:
    1 metai ago

    Derėtų žinoti, kad senovėje raitelio simbolis, yra vadinęsis “pagonia” (giminingas žodžiui liet. naktigonė), Vyčio vardą gavo tada, kai raiteliai ėmė naudoti skydus su Vyties (dabar vadinamu dvigubu kryžiumi) ženklu. Taip Pagonia (Ganiavos) tapo vadinama Vyties vardu, o šiai tokiu atveju, netekus savo vardo, beliko vadintis bendrais žodžiais – dvigubo kryžiaus ženklu. Tas rodytų, kad Raitelio simbolis pagal kilmę yra ne dvasinis, valstybinis, o ūkinis -žirgų auginmo, veisimo, jaunų žirgų apjodinėjimo veikla užsiimančių dvarų – žirgynų – simbolis. Lietuvoje kaip LDK raitelio simbolis, kurio skydas su Vyčio ženklu, manytina, įsigalėjo Jogailos laikais, siekiant šiuo simboliu parodyti, kad Lietuva yra jo atsineštinė nuosavybė. Tad Pagonia- Vytis į suverenios valstybės herbus dabar Lietuvai nėra labai tinkamas. Taigi mokyklų programose ir LRT programose seniai buvo privalu šią Pagonios ir Vyties lietuvybę aiškinti, kad Lomonosovams ir Lavrovams būtų atsikirsta naujausių tyrimų duomenimis.

    Atsakyti
  6. Vilnys says:
    1 metai ago

    YouTube: Русскоязычные 35 лет в независимой Литве: «с литовцами или с Советами?»

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Šv. Florijono skveras
Gamta ir žmogus

Sostinėje kuriamos teminės vaikų žaidimų aikštelės

2026 06 26
Saulė | alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

Sinoptikai perspėja apie numatomą stichinį į reiškinį – kaitrą

2026 06 26
Kelio darbai, kelio ženklas
Lietuvoje

Kėdainiuose bus atnaujinamas tiltas per Smilgos upę

2026 06 26
Uosto molas
Lietuvoje

Pasirašyta istorinė Šventosios jūrų uosto molų statybos rangos sutartis

2026 06 26
Saulės elektrinė
Energetika

Seime – elektros rinkos pokyčiai ir naujos galimybės vartotojams

2026 06 26
Avarija
Gamta ir žmogus

18 Lietuvos miestų metus baigė be žūčių kelyje

2026 06 26
Sodų bendrija
Lietuvoje

Apleistus sodų sklypus siūloma leisti parduoti aukcionuose

2026 06 26
Šildymas
Lietuvoje

Nustatyta šildymo pradžia ir pabaiga

2026 06 26
Paveldas gali tapti bendruomenių išlikimo ir stiprėjimo įrankiu
Kultūros paveldas

VU Istorijos fakulteto tyrimas: paveldas gali tapti bendruomenių išlikimo ir stiprėjimo įrankiu

2026 06 26
Birželio sukilimo minėjimas Kaune
Istorija

Kaune paminėtos 1941 m. Birželio sukilimo 85-osios metinės

2026 06 26
Šeima
Lietuvoje

Tėvadieniai ir mamadieniai bus galima pasinaudoti ilgiau

2026 06 26
Mindaugas Sinkevicius
Lietuvoje

Seimui pristatyta M. Sinkevičiaus kandidatūra į Ministrus Pirmininkus

2026 06 25

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Gabriel apie Prezidentas ir finansų ministras dalyvaus Ukrainos atstatymo konferencijoje Gdanske
  • Gabriel apie Prezidentas ir finansų ministras dalyvaus Ukrainos atstatymo konferencijoje Gdanske
  • klaustukas apie D. Kuolys. Apie lietuvių vienybę – iškreiptą ir tikrą
  • klaustukas apie D. Kuolys. Apie lietuvių vienybę – iškreiptą ir tikrą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • R. Jankūnas. Seimas susipainiojo dėl žodžio laisvės
  • Sostinėje kuriamos teminės vaikų žaidimų aikštelės
  • Sinoptikai perspėja apie numatomą stichinį į reiškinį – kaitrą
  • Kėdainiuose bus atnaujinamas tiltas per Smilgos upę

Kiti Straipsniai

Rimas Jankūnas | Alkas.lt koliažas

R. Jankūnas. Seimas susipainiojo dėl žodžio laisvės

2026 06 26
Saulė | alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Sinoptikai perspėja apie numatomą stichinį į reiškinį – kaitrą

2026 06 26
„Šilutės siena“ – ilgiausia krašto kronika

K. Venglicka. „Šilutės siena“ – ilgiausia krašto kronika

2026 06 26
Paveldas gali tapti bendruomenių išlikimo ir stiprėjimo įrankiu

VU Istorijos fakulteto tyrimas: paveldas gali tapti bendruomenių išlikimo ir stiprėjimo įrankiu

2026 06 26
Tautos forumo mitingo dalyvių reikalavimas atkurti Birželio sukilimo deklaracijos teisinę galią

Reikalaujama paskelbti ir atkurti 2000 m. Seimo priimto įstatymo dėl 1941 m. Birželio sukilimo deklaracijos teisinę galią

2026 06 25
Kauno teatro bitynas

Nacionalinis Kauno dramos teatras ant stogo įkurdino bites

2026 06 25
Leidinys. Danijos senieji tikejimai ir jų pėdsakai

Kviečia vieno eksponato paroda „Danijos senieji tikėjimai ir jų pėdsakai“

2026 06 25
Vytautas Sinica | NS nuotr.

V. Sinica. Gražinkime Škirpos alėjos vardą

2026 06 24
„Etnografinė vasara“ – penkios dienos gyvo Lietuvos pažinimo

„Etnografinė vasara“ – penkios dienos gyvo Lietuvos pažinimo

2026 06 24
Seimas pabūgo Birželio sukilimo rezoliucijos

V. Sinica. Baimė ir drebėjimas

2026 06 23

Skaitytojų nuomonės:

  • Gabriel apie Prezidentas ir finansų ministras dalyvaus Ukrainos atstatymo konferencijoje Gdanske
  • Gabriel apie Prezidentas ir finansų ministras dalyvaus Ukrainos atstatymo konferencijoje Gdanske
  • klaustukas apie D. Kuolys. Apie lietuvių vienybę – iškreiptą ir tikrą
  • klaustukas apie D. Kuolys. Apie lietuvių vienybę – iškreiptą ir tikrą
  • The Daily Jagran apie R. Jankūnas. Seimas susipainiojo dėl žodžio laisvės
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Piniginė, pinigai

Gydymo įstaigos verčia ligonius susimokėti antrą kartą

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai