Ketvirtadienis, 12 vasario, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

M. Kundrotas. Requiem aukštajai kultūrai?

Marius Kundrotas, www.atodangos.com, www.alkas.lt
2024-11-07 23:24:05
186
PERŽIŪROS
2
Marius Kundrotas

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

7-ojo dešimtmečio kultūrinė revoliucija pagimdė tai, apie ką net radikaliausi politiniai revoliucionieriai tegalėjo svajoti.

Politinė revoliucija gali keisti visuomenės sąrangą, bet ji nėra pajėgi prasiskverbti į žmogaus dvasią.

Žinoma, totalitarinės revoliucijos dažnai jungia politiką su kultūra, bet atvira prievarta nėra tokia paveiki kaip žmogaus įtikinimas, jog jis iš tiesų nori ir jam reikia to, ką siūlo revoliucija.

Žmogaus prigimtis – dvilypė. Dvasinė prigimties dalis siekia įprasminti savo būtį aukštesniais idealais nei gali pasiūlyti kūniškoji dalis. Pastaroji siekia malonumų ir vengia atsakomybės, kuri skatintų ją riboti. Viskas man, čia ir dabar – štai kūniškosios prigimties šauksmas.

Daryk tai, ką nori – tai ir bus visas įstatymas, skelbė vienas iš moderniojo satanizmo autorių Alisteris Kroulis (Aleister Crowley). Tik vargas tau, jei nori ko nors kito nei siūlo revoliucionieriai. Geriausiu atveju būsi išjuoktas, blogiausiu – socialiai sunaikintas.

„Kas buvo nieks, tas bus viskuo“, skelbia kairiųjų revoliucionierių himnas – Internacionalas. Kultūrinė revoliucija tai įgyvendino tobulai. Kas vakar buvo padugnių mada, šiandien – aukštuomenės trendas. Lytiniai iškrypėliai, narkomanai, pasaulio valkatos tampa šių dienų elitu, kurį net kritikuoti – didžiausia nuodėmė.

Tai, ką žemiausio sluoksnio atstovai paišydavo ant išvietės sienų, šiandien demonstruojama prestižinėse ekspozicijose, o už tokias ekspozicijas mokami solidūs pinigai. Neretai – ir iš valstybės biudžeto.

Šių dienų snobai, trokštantys būti elitu, desperatiškai vengia būti apšaukti pažangos priešais. Dėl to jie geriausiu atveju tyli, blogiausiu – sveikina kultūrinę revoliuciją, unisonu giedodami „verta ir teisinga“.

Hipių ir pankų kartos vertos pagarbos bent už tai, kad jų atstovai maištavo. Tai reikalavo drąsos. Dabar, pasak Rodžerio Skrutono (Roger Scruton), vakarykštis maištas tampa nauja konformizmo forma.

Istoriškai elitas būdavo visuomenės trendų užsakovas. Dabar elitas klusniai vykdo padugnių užsakymus, stumdamas visuomenę į pastarųjų lygį. Santykis su visuomene kaip ir tas pats, iš esmės – feodalinis. Pakito elito santykis su tais, kurie dar prieš kelias dešimtis metų laikyti visuomenės atmatomis.

Gyvulį valdyti lengviau nei dvasinę esybę. Duok jam duonos ir žaidimų, ir jis – tavo. Todėl šiuolaikinis politinis elitas – postmoderniosios kultūros rėmėjas – suinteresuotas kuo daugiau žmonių paversti gyvuliais, kurie vadovautųsi žemiausiais instinktais. Naikinama bet kokia šventybė – religinė, moralinė, patriotinė.

Lakmuso popierėlis visuomenės padėčiai apibūdinti – konservatyviųjų politinių jėgų laikysena. Tualetinė šiandienos „konservatorių“ retorika prilygsta „liberaliųjų“ partijų pagarbai žmogaus orumui, oponentus putinistine maniera skandinant šiukšlyne. Konservatizmas nuo seno buvo elito būsenos indikatorius. Ši politinė srovė nuo seno atstovavo aukštajai kultūrai.

Dabar aukštoji kultūra – „Radijo šou“. Kas buvo niekas, tas tapo viskuo, ir atvirkščiai. Kultūros lygius žyminti piramidė pastatyta aukštyn kojomis.

Žmogaus kūno atliekomis drabstomas Kristaus paveikslas, spjaudymas į tautinę ir valstybinę vėliavą, lytinių organų tepliojimas šios vėliavos spalvomis šiandien laikomas aukštąja kultūra.

Už kurią susimokame visi, nes tai dotuojama iš valstybės biudžeto, lygiagrečiai skiriant premijas tiems, kurių vieta – kalėjime ar, mažų mažiausiai, beprotnamyje. Išvietė tampa šių dienų šventove, pranokstančia bet kokią katedrą.

Pasak R. Skrutono, postmodernioji kultūra išsilaiko tik dotacijų dėka, nes visuomenei ji tiesiog nėra reikalinga. Anot žymaus austrų dailininko, labiau žinomo kaip politiko, menas turi ugdyti ir taurinti žmogų.

O ką teplioja dekadentiški modernistai? Baidykles ir kretinus. Jei tie „menininkai“ išties mato pasaulį tokį, tuo turėtų susidomėti medikai. O jeigu šią šlykštybę norima primesti visuomenei – kriminalinė policija.

Postmodernioji kultūra verčia žmones gyvuliais keliais lygiais. Nekalčiausias lygis – pramoga: užuot ugdžius ir taurinus dabar kultūros paskirtis – linksminti. Žaidime paskendusi visuomenės dalis vis mažiau bemąsto apie prasmę ir vertę. Ją vis mažiau bedomina viešieji reikalai. Ji vis lengviau valdoma.

Ilgainiui primityvūs dirgikliai veikia vis mažiau. Žmogus atbunka. Užtai jam reikia vis kitų ir vis aštresnių dirgiklių. Čia į pagalbą ateina narkotikų ir perversiško sekso dileriai. Pereinama į kitą lygį. O trečias lygis – tai sąmoningas šventybės išniekinimas, leidžiantis pasijusti laisvu ir galingu.

R. Skrutonas teisus, teigdamas, kad visuomenei tokia kultūra nėra reikalinga. Bet tiktai tol, kol ta kultūra suvokiama kaip kažkas svetimo. Jei konservatyviai visuomenei išsyk pateiksi vulgariausias postmoderno formas, tai žmones supykins.

Bet jei pratinsi palaipsniui, pereidamas visus tris lygius, praeis viena ar dvi kartos ir visuomenė sunkiai beįsivaizduos, kad galima kitokia kultūra. Iki tol, kol kils egzistencinis iššūkis, pavyzdžiui – sandūra su kita, stipresne kultūra. Tokiais atvejais vėl ieškoma savos tapatybės ir prasmės.

Šiandien nėra prasmės verkšlenti. Verčiau kurti alternatyvią kultūrą. Konservatizmas be kabučių yra šios dienos maištas.

Pavyzdžių alternatyviajai kultūrai yra, kad ir tautinis rokas. Alternatyva ir atmesta tradicija – du šiuolaikinės aukštosios kultūros šaltiniai. Šių dienų aristokratai sėdi pogrindyje. Laukdami savo dienos. Kaip vienuoliai ankstyvųjų viduramžių katakombose. Saugodami praeitį ateičiai.

Anot Nikolajaus Berdiajevo, svarbu ne tai, kas skiria praeitį nuo dabarties ar ateities. Svarbu tai, ką iš jų visų verta išsaugoti amžinybei. Ne laikas apibrėžia vertybes, vertybės visuomet aukščiau laiko.

Mada visada yra tuštybės ir snobizmo išraiška. Bet ji turi vienintelę gerą savybę: ji visados praeina.

Tad aukštajai kultūrai dar anksti giedoti Requiem. Aukštoji kultūra gyvuos tol, kol bus jos siekiančių žmonių. Net jeigu jų bus tik vienetai. O juk vienetai ir kuria istoriją. Masės tėra vykdytojos. Ir bus tokiomis.

Autorius yra istorikas ir politologas
Atodangos.com logo

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. K.Garšva. Siūlymas atiduoti Kultūros ministeriją nekultūringai partijai – spjūvis kultūrai
  2. M. Kundrotas. (Anti)lietuviški kraštutinumai atminties politikoje
  3. M. Kundrotas. Nacionaliniai elito ypatumai (I)
  4. M. Kundrotas. Nacionaliniai elito ypatumai (II)
  5. M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  6. M. Kundrotas. Ar istorija žudo?
  7. M. Kundrotas. Kai tamsa skelbiasi šviesa
  8. M. Kundrotas. Lėkštoji kultūra: štrichai iš šalies
  9. M. Kundrotas. Kas mus daro tauta?
  10. M. Kundrotas. Kai valstybė – tai aš
  11. M. Kundrotas. Artėja KGBankų diktatūra?
  12. M. Kundrotas. Skirtingų kartų dešinieji: sąjunga įmanoma?
  13. M. Kundrotas. LRT: kiek kainuoja opiumas liaudžiai?
  14. M. Kundrotas. Slinktis į vulgarybę
  15. M. Kundrotas. Jaunatviška išskirtinumo liga

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Mikas says:
    1 metai ago

    Visa tai, ką autorius rašo žmonės mato ar junta, todėl rašyti dera ieškant politinės išeities iš to, asmenybių, kurios tiktų ir ryžtųsi eiti į valdžią, kad žmoniją greičiau išvestų iš tos duobės… Visuomenei reikia pasidairymo aplinkui ieškant tų asmenybių, tačiau žurnalistika, žiniasklaida savo prigimtinės paskirties neatlieka. Ar ne čia tas siūlo galas…

    Atsakyti
  2. Klaustukas says:
    1 metai ago

    Europiečiai naikinami jau du tūkstančius metų. Galai bandė pasipriešinti, germanai bandė, bet irgi pralaimėjo. Gal Trampas viltis ?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

„Solidarumo“ dalyvis P. Hlebovičius Lietuvai padovanojo 1991 m. sausio įvykių Vilniuje fotonegatyvus
Istorija

„Solidarumo“ dalyvis P. Hlebovičius Lietuvai padovanojo 1991 m. sausio įvykių Vilniuje fotonegatyvus

2026 02 12
Filmo režisierius A. Kuzmicikas pristatyme
Istorija

„Mes Nugalėjome Mirtį“ – partizano Dzūko dienoraščiu paremta dokumentika

2026 02 12
Aptarti Migracijos departamento ir Valstybinės kalbos inspekcijos bendradarbiavimo aspektai
Kalba

Aptarti Migracijos departamento ir Valstybinės kalbos inspekcijos bendradarbiavimo aspektai

2026 02 12
Vida ir Arūnas Sniečkai
Etninė kultūra

2025-ųjų Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatai Arūnas ir Vida Sniečkai: gyvosios tradicijos kūrėjai Vilkijoje

2026 02 11
Elektrrinis traukinys
Lietuvoje

„LTG Link“ stiprina bendradarbiavimą su Jonava ir Trakais

2026 02 11
Miškas
Lietuvoje

Seimą pasieks kompromisinis Miškų įstatymas

2026 02 11
Muitinės departamentas
Lietuvoje

Pritarta muitinės pertvarkai

2026 02 11
Saulės elektrinė
Lietuvoje

Konservatoriai susirūpino dėl paramos saulės elektrinėms

2026 02 11

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimgaudas apie Dainius Razauskas kviečia minėti Kalbos dieną: mitologija nėra keli pasakojimai apie keistus dievus – ji mus smelkte persmelkusi
  • nuomonė apie J. Vaiškūnas. Kai Nacionalinės premijos paverčiamos saviapdovanojimais
  • Rimgaudas apie „Mes Nugalėjome Mirtį“ – partizano Dzūko dienoraščiu paremta dokumentika
  • >Budweiser apie Dainius Razauskas kviečia minėti Kalbos dieną: mitologija nėra keli pasakojimai apie keistus dievus – ji mus smelkte persmelkusi

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • „Solidarumo“ dalyvis P. Hlebovičius Lietuvai padovanojo 1991 m. sausio įvykių Vilniuje fotonegatyvus
  • V. Povilinas. Rusnės žvejai pas Prūsijos karalių
  • „Mes Nugalėjome Mirtį“ – partizano Dzūko dienoraščiu paremta dokumentika
  • Signatarų namai pristato Laisvės mėnesio programą

Kiti Straipsniai

Jonas Vaiškūnas Nacionalinės filharmonijos, Prezidentūros ir Nacionalinės premijos medalio fone

J. Vaiškūnas. Kai Nacionalinės premijos paverčiamos saviapdovanojimais

2026 02 12
Vida ir Arūnas Sniečkai

2025-ųjų Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatai Arūnas ir Vida Sniečkai: gyvosios tradicijos kūrėjai Vilkijoje

2026 02 11
Dainius Razauskas

Dainius Razauskas kviečia minėti Kalbos dieną: mitologija nėra keli pasakojimai apie keistus dievus – ji mus smelkte persmelkusi

2026 02 11
Lituanistinės mokyklos užsienyje

I. Gečienė-Janulionė. Suaugę išvykusių lietuvių vaikai vis dar palaiko ryšius su Lietuva

2026 02 11
Kastytis Braziulis atliktos kratos

K. Braziulis. Keli pastebėjimai dėl vakarykščių kratų

2026 02 10
Jonas Ivoška ir kultūrininkų mitingas

J. Ivoška. Ar galima tikra vertybinė politika, nežinant vertybių turinio?

2026 02 10
Remigijus Žemaitaitis Seime – reputacinės atsakomybės klausimas

R. Žemaitaitis. Ar valstybės elyyytas privalo pasiaiškinti dėl ryšių su Petreikių šeima po epšteino dokumentų skandalo?

2026 02 10
Šeimų sąjūdžio atstovai susitiko su Seimo pirmininke

TV3 atsisakė paneigti melagingas žinias – A. Orlauskas kreipėsi į priežiūros tarnybas

2026 02 09
Saulius Skvernelis

Atliktos kratos S. Skvernelio ir K. Starkevičiaus gyvenamosiose ir darbo vietose

2026 02 09
Jonas Ivoška

J. Ivoška. Kaip mažinti tautiečių susipriešinimą

2026 02 09

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimgaudas apie Dainius Razauskas kviečia minėti Kalbos dieną: mitologija nėra keli pasakojimai apie keistus dievus – ji mus smelkte persmelkusi
  • nuomonė apie J. Vaiškūnas. Kai Nacionalinės premijos paverčiamos saviapdovanojimais
  • Rimgaudas apie „Mes Nugalėjome Mirtį“ – partizano Dzūko dienoraščiu paremta dokumentika
  • >Budweiser apie Dainius Razauskas kviečia minėti Kalbos dieną: mitologija nėra keli pasakojimai apie keistus dievus – ji mus smelkte persmelkusi
  • Rimgaudas apie Dainius Razauskas kviečia minėti Kalbos dieną: mitologija nėra keli pasakojimai apie keistus dievus – ji mus smelkte persmelkusi
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Naikinama ateitis: Ukrainos vaikų likimai parodoje Kaune | R. Vinckevičiūtės-Kazlauskienės nuotr.

Naikinama ateitis: Ukrainos vaikų likimai parodoje Kaune

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai