Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos siūlymui pertvarkyti Lietuvos muitinės sistemą, jos institucijas sujungiant į vieną juridinį asmenį – Lietuvos muitinę. Šiais pokyčiais siekiama didinti muitinės veiklos efektyvumą ir skaidrumą, paspartinti sprendimų priėmimą ir muitinės paslaugų teikimą.
„Pertvarka supaprastins muitinės valdymo struktūrą ir sudarys prielaidas užtikrinti efektyvesnę bei nuoseklesnę muitinės veiklą visoje šalies teritorijoje. Optimizavus vidaus administravimą, atlaisvinti žmogiškieji ištekliai bus nukreipti ten, kur jų labiausiai reikia – į muitinės postus, pasienį ir tarptautinių sankcijų kontrolės sritį. Tai svarbu tiek stiprinant Lietuvos saugumą, tiek kuriant palankesnes sąlygas verslo konkurencingumui“, – sako finansų ministras K. Vaitiekūnas.
Šiuo metu Lietuvos muitinės sistemą sudaro Muitinės departamentas, teritorinės muitinės ir specialiosios muitinės įstaigos, veikiančios kaip atskiri juridiniai asmenys. Nors dalis funkcijų – centralizuotos, galiojantis teisinis reguliavimas įpareigoja kiekvieną įstaigą savarankiškai tvarkyti finansų, turto ir dokumentų valdymą, todėl kartojasi administraciniai procesai, didėja sąnaudos ir mažiau išteklių lieka pagrindinėms muitinės funkcijoms.
Įstatymų pakeitimais siūloma visas muitinės įstaigas sujungti į vieną juridinį asmenį – Lietuvos muitinę. Vietoj dabartinio Muitinės departamento, teritorinių ir specialiųjų muitinių būtų suformuota viena organizacinė struktūra su biurais, departamentais, valdybomis, skyriais, muitinės postais ir mokykla. Tokiu būdu būtų visiškai centralizuotos administracinės funkcijos, suvienodinti veiklos standartai, o administravimo sąnaudos sumažėtų iki 30 proc.
Parengta pagal Finansų ministerijos pranešimą
