Nuo lapkričio 5 d. Kauno IX forto muziejuje rodoma viena iš labiausiai sukrečiančių pastarojo meto parodų „Vaikai…“.
Iš Ukrainos atvežtoje parodoje išraiškingai pateikiamas savitas meninis pasakojimas apie Ukrainos vaikų, žuvusių per plataus masto rusijos ir Ukrainos karą, kančias.
„Lietuva – viena iš daugelio šalių, siekiančių padėti Ukrainos žmonėms visuose frontuose.
Lietuva ragina kitas valstybes ir toliau imtis veiksmų, kad būtų apsaugoti Ukrainos vaikai, kurie ne tik kenčia nuo karo, bet ir susiduria su deportacijos bei neteisėto įvaikinimo grėsme.
Mūsų pareiga – neleisti sunaikinti ukrainiečių tautinės tapatybės. Neleisti ištrinti Ukrainos iš pasaulio žemėlapio“, – sako parodą globojanti Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė.
Nacionalinio Ukrainos istorijos Antrojo pasaulinio karo metais muziejaus projektas pirmą kartą buvo pristatytas Ukrainoje 2022 m. minint vaikų, žuvusių dėl rusijos ginkluotos agresijos prieš Ukrainą, atminimo dieną.
Ukrainoje jis sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo.
Iki šiol karo skausmus patiriančioje šalyje apsilankantys aukščiausi užsienio valstybių vadovai lanko beribę netektį simbolizuojantį projektą ir, išreikšdami pagarbą, padeda atminimo žaislą.
Kiekvienas gali prisidėti prie parodos
„Šia paroda esame pakviesti apmąstymų akcijai – pabūti su kare prieš Ukrainą žuvusiais vaikais.
Jie nerimastingai, slegiančiai, skausmingai tylūs, galintys kalbėti tik sustabdytais žvilgsniais ir sustingusiomis veido išraiškomis.
Vaikų nuotraukos su jų vardais – tarytum liudininkai, klausiantys kiekvieno iš mūsų, kodėl pasaulis iš istorijos skaudulių nesimoko?
Žiūrėdami į nebylias tragedijų aukas, privalome auginti mūsų visų atsakomybę už civilizuotą, teise ir morale grįstą pasaulio ateitį“, – pažymi ponia Diana Nausėdienė
Lietuvoje, kaip ir Ukrainoje, į parodą lankytojai galės atnešti pliušinių žaislų, kurie vėliau iškeliaus į karo niokojamą šalį.
„Ir Lietuvoje prie nužudytų vaikų vaizdo projekcijos bus speciali pakyla, ant kurios lankytojai galės palikti minkštuosius žaislus.
Taip paroda virsta interaktyvia ir kiekvienas ją aplankęs gali prisidėti prie jos augimo.
Tikimės, kad iki 2025 m. vasario 2 d., kuomet paroda nustos veikti, pakyla bus nukrauta žaislais, kurie simbolizuos visuomenės neabejingumą ir jautrumą.
Po parodos ketiname pasirūpinti, kad žaislai būtų nuvežti į Ukrainą ir išdalinti globos įstaigoje be tėvų likusiems našlaičiams“, – sako Kauno IX forto muziejus Istorijos skyriaus vedėjas Vytautas Petrikėnas.
Anot jo, paroda siekiama pagerbti karo Ukrainoje metu agresorių nužudytus vaikus ir atskleisi sąmoningą rusijos apsisprendimą naikinti visus ukrainiečius neatsižvelgiant, ar jis karys, ar civilis, ar suaugęs, ar vaikas.
„Čia ir pasireiškia baisiausias priešo veidas, kuomet aklas imperializmo siekis peržengia visas moralės ribas. Žudant civilius siekiama įbauginti visuomenę, kad ji palūžtų ir pasiduotų.
Dėl tariamo saugumo aukotų valstybingumą ir laisvę“, – neabejoja pašnekovas.
Petrikėno teigimu, vienas iš parodos tikslų yra noras, kad jos lankytojai sustotų ir susimąstytų: kokia yra trapi taikos ir saugumo būsena šiuo laikotarpiu.
„Parodoje patirtas sielvartas turi peraugti į tvirtą apsisprendimą ir veiksmą – privalome būti stiprūs ir pasirengę dabar, nes postringaujant „galėsim susitarti“ ar „vėliau“ gali būti jau per vėlu.
Taip pat tikimės, kad paroda paskatins teikti visokeriopą pagalbą Ukrainai“, – sako Istorijos skyriaus vedėjas.
Anot jo, Kauno IX forto muziejus yra istorinės atminties institucija ir iki karo Ukrainoje buvo sutelktas atskleisti praeities įvykius.
Dabar, V. Petrikėno teigimu, muziejus siekia nutiesti paraleles tarp praeities įvykių ir tam tikrų procesų tęstinumo mūsų dienomis.
„Nacionalinis Ukrainos istorijos Antrojo pasaulinio karo metais muziejus mums suteikė vaizdo projekcijas ir garsinį takelį, tačiau visą parodos architektūrą konstruoja mūsų muziejaus suburta kūrybinė komanda.
Dirbdami su parodos dizainere Renata Vinckevičiūte-Kazlauskiene, ketiname pasiekti estetinę ir etinę dermę skliautinėse erdvėse su jautraus turinio projekcijomis.
Dėl erdvės ir meninio poveikio priemonių derinimo specifikos paroda tinkamai suskamba būtent čia, todėl nėra planų šią parodą paversti kilnojama.
Tačiau jau dabar yra diskutuojama su Narvos muziejaus (Estija) administracija dėl galimybės kitais metais rodyti projekcijas ant Narvos pilies sienų.
Taip siekiama parodyti kitoje upės pusėje esantiems Ivangorodo (rusija) gyventojams jų bendrapiliečių nužudytus Ukrainos vaikus“, – sumanymais dalinosi muziejaus atstovas.
Meninė paramos forma
Petrikėno teigimu, Kauno IX forto muziejus daugiau kaip prieš metus pritaikė parodos erdves forto puskaponieryje laikinų parodų rodymui.
Tebevykstant muziejuje ukrainiečių menininkų Oleksandro Klimenkos ir Sofijos Atlantovos parodai „Ikonos ant šovinių dėžių“ bei besirengiant pirmą kartą į Europos Sąjungą atvežamos Ukrainos nacionalinio istorinio memorialinio draustinio „Babin Jar“ parodos „Bachmutas. Genocido veidai 1942 | 2022“ rodymui, pradėta ieškoti naujų projektų, kuriais būtų galima dar labiau prisidėti Lietuvos visuomenei atskleidžiant karo Ukrainoje agresorės rusijos nusikaltimus.
„Dairėmės naujų partnerių Ukrainoje, kuriems būtų įdomi jų veiklos sklaida pas mus.
Kaip tik Lietuvoje lankėsi Nacionalinio Ukrainos istorijos Antrojo pasaulinio karo metais muziejaus direktorius Jurijus Savčiukas.
Su juo susitiko Kauno IX forto muziejaus direktoriaus pavaduotoja muziejininkystei dr. Lina Kasparaitė-Balaišė ir aptarė galimybes pristatyti Lietuvoje parodą „Vaikai…“.
Gavus sutikimą, komunikacija pradėta su parodos kuratore Iryna Kotsabiyk. Šiltas ir geranoriškas bendravimas teikė daug vilties sėkmingai projektą įgyvendinti“, – sako V. Petrikėnas.
Nacionalinio Ukrainos istorijos Antrojo pasaulinio karo metais muziejaus direktorius Jurijus Savčukas pasakoja, kad:
Ukrainoje birželio 4-oji – tai vaikų, žuvusių dėl rusijos Federacijos ginkluotos agresijos prieš Ukrainą, atminimo diena.
Šią atminimo dieną 2021 metais nustatė Ukrainos Aukščiausiosios Rados nutarimas.
Anot J. Savčuko, nuo 2014 metų dėl karo Ukrainos šeimos ir vaikai nuolat yra pavojuje, patiria traumas, sužalojimus ir praranda gyvybes.
Prasidėjus plataus masto rusijos invazijai, vaikų mirčių geografija gerokai išsiplėtė, o nuostolių statistika išaugo.
2022 metų pavasarį didžiuosiuose Ukrainos miestuose reguliariai vyko pasirodymai ir akcijos, skirtos žuvusiems vaikams atminti.
„Mūsų muziejaus kūrybinei komandai iškilo užduotis sukurti projektą, kuris taptų simboline ir nuolatine atminimo vieta jauniausioms karo aukoms“, – parodos „Vaikai…“ sumanymą pristato pašnekovas.
Nori gyventi taikoje
Parodos kuratorė Iryna Kotsabiyk pasakoja, kad šis projektas tapo įmanomas dėl bendradarbiavimo su Ukrainos generalinės prokuratūros Vaikų interesų apsaugos ir kovos su smurtu departamentu. Jis renka bei fiksuoja žinias apie vaikų mirtis.
Anot jos, multimedijos projektas „Martirologas. Vaikai…“ buvo pristatytas 2022 metų birželio 4-ąją.
Tuo metu žuvusių vaikų skaičius siekė 262. Iš viso nuo plataus masto rusijos invazijos pradžios iki 2024 m. spalio 8 d. Ukrainoje žuvo 578 vaikai. Vyriausiems – 17 metų, jauniausias – naujagimis.
„Ukrainoje nėra saugios vietos – vaikai miršta fronto zonose, okupuotose teritorijose, Ukrainos sostinėje Kyjive ir srities centruose;
jie žūsta nuo okupantų kulkų, užmina ant minų, sudega automobiliuose evakuacijos metu, nukenčia nuo rusijos minų ir raketų apšaudymų tiek rūsiuose, kurie naudojami kaip slėptuvės, tiek lovose kartu su tėvais.
Fiksuotas faktas, kad bejėgis vaikas su negalia Mariupolyje mirė nuo bado ir šalčio.
Žinome apie vaikus, kurie buvo palaidoti tris kartus, nes juos ne kartą ekshumavo. Taip pat žinome apie tėvus, kurie po vaikų žūties nusižudė, nes nebegalėjo toliau gyventi“, – skausmingus įvykius vardija parodos kuratorė.
Projektas, pasak jo rengėjų, primena pasauliui apie baisią auką, kurią Ukraina jau daugiau nei 10 metų moka šiame kare – dėl Kremliaus režimo karo nusikaltimų žuvusiųjų sąrašas nuolat pildomas naujomis aukomis.
„Naikinama tauta. Naikinama mūsų pagrindinė vertybė – mūsų ateitis. Atimtos, išniekintos mūsų vaikų gyvybės – tai visam laikui Ukrainoje liksiančios žaizdos, kurios niekada neužgis.
Ši paroda – tai protestas prieš smurtą ir karą! Vaikai turi gyventi taikoje, jie turi teisę į gyvenimą!“, – sako I. Kotsabiyk.
Paroda „Vaikai…“ Kauno IX forto muziejuje veiks nuo 2024 m. lapkričio 5 d. iki 2025 vasario 2 d. Lankytojai yra kviečiami aplankyti parodą ir išreikšti palaikymą kovojančiai Ukrainai.
Žmogėdrų valdomame pasaulyje labiausiai gaila vaikų. Vos tik prasidėjus Ukrainos karui, prasidėjo vaikų ir moterų grobimai ne tik Ukrainoje, bet ir visose šalyse , į kurias moterys su vaikais bėgo prieglobščio. Interpolas net paskelbė pavojaus signalą. Ir juos grobė ne rusai. Ne tik Ukrainos vaikai kenčia, vien Gazoje jų nužudyta daugiau , nei keturiolika tūkstančių. O kur dabar dar Libanas ? Pabandykit įsivaizduoti kokius skaičius nužudytų vaikų , ne skaičius, bet gulinčius negyvus vaikus. Keturiolika tūkstančių – nusikaltėliai suimti ?