Nuo Vasario 16 d. Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys Signatarų namai jau ketvirtus metus vilniečius bei miesto svečius kviečia į Laisvės mėnesio programą. Šiemet Laisvės mėnuo skirtas apmąstyti šalies pilietinius judėjimus bei pastarąsias protestų bangas, visuomenei peržengus stebėtojo ribą ir pasirinkus veikti.
Signatarų namai, kaip erdvė, kurioje buvo pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas, kviečia pažvelgti į laisvę ne tik kaip į istorinį faktą, bet ir kaip į nuolat atsinaujinantį procesą, reikalaujantį drąsos, solidarumo ir viešo visuomenės balso.
Šalyje neseniai nuvilnijus protestų bangoms, šių metų programoje pabrėžiamos pilietiškumo formos, darančios reikšmingą įtaką Lietuvos visuomenei.
Laisvės balkonas – viešo balso ir pilietinio gesto vieta
Laisvės mėnuo neatsiejamas nuo Signatarų namų balkono – simbolinės erdvės, per pastaruosius dešimtmečius tapusios viešo kalbėjimo ir politinio gesto vieta.
Balkonas čia – ne tik XIX a. pab. atsiradusi architektūrinė detalė, bet dabar – ir platforma, kurioje kuriasi viešo žodžio paprotys, leidžiantis iškelti visuomenės balsą, jos drąsą, jaučiamas įtampas ir pasirinkimus.
Tokia praktika įsitvirtino atkurtos valstybės laikotarpiu, XX a. pab. balkoną pradėjus sąmoningai kurti kaip istorinės refleksijos ir viešo pilietinio veiksmo erdvę.
Vasario 16-ąją prie Signatarų namų vyksiantis Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimas iš Laisvės balkono primins 1918 metų apsisprendimą kaip kolektyvinės valios rezultatą.
14 val. prasidėsiančios iškilmės taps proga dar kartą apmąstyti, kaip istoriniai sprendimai gimsta iš pilietinio veikimo ir atsakomybės.
Vasario 17-oji – protesto ir emancipacijos diena
Ypatingas Laisvės mėnesio bruožas – vasario 17-oji, Nacionalinė emancipacijos diena, kurios ištakos siekia 1918 metų moterų protestą.
Dieną po Nepriklausomybės Akto pasirašymo Kaune įvykęs mitingas tapo vienu pirmųjų pilietinių veiksmų nepriklausomoje Lietuvoje, įrašiusiu protestą į demokratinės valstybės pradžią. Ši istorija vėliau buvo ne kartą aktualizuota, sugrąžinant moterų balsą į viešąją erdvę ir permąstant, kas turi teisę kalbėti valstybės vardu.
XXI a. Vasario 17-oji įgavo naują formą
Buvo atkurti valstybės šimtmečio metais moterų vardai ir emancipacijos sumanymai vėl nuskambėjo iš „Naručio“ viešbučio balkono, šįkart jau kaip sąmoningas viešas politinis gestas.
Nuo 2022 metų Nacionalinės emancipacijos dienos kalbos sakomos ir iš Signatarų namų balkono, o nuo 2023-iųjų ši diena įtraukta į valstybei reikšmingų atmintinų dienų sąrašą, pabrėžiant jos svarbą Lietuvos demokratinei kultūrai.
Šių metų Vasario 17-osios programa Signatarų namuose skirta protestui kaip pilietinio veiksmo formai. 12 val. iš Laisvės balkono skambės Nacionalinės emancipacijos dienos bendruomenės kalba.
O 15 val. Štralio renginių salėje vyks konferencija „Audra prieš tylą“, skirta moterų protesto strategijoms, viešosios erdvės išpildymui, kultūrinėms ir meninėms pasipriešinimo formoms. Konferenciją moderuos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laimėtoja, menotyrininkė dr. Laima Kreivytė.
Programoje taip pat dalyvaus muzikos grupė „Graži ir ta galinga“, o vakarinę dalį 18 val. pratęs pamirštų poečių skaitymai, kuriuos moderuos rašytoja Akvilina Cicėnaitė.
Istorija kaip veidrodis šiandienai
Laisvės mėnesio programą taip pat papildys teminės ekskursijos ir kūrybiniai užsiėmimai, jungiantys Vasario 16-osios epochą, Lozoraičių šeimos istoriją, moterų emancipacijos patirtis ir šiuolaikinės pilietiškumo dilemas.
Šeimoms skirtos ekskursijos ir kūrybiniai užsiėmimai „Švenčiam laisvę!“ vyks vasario 15 d. 12 ir 13.30 val., vasario 18–20 d. 12 val., taip pat kovo 8 ir kovo 11 d. 12 val. Užsiėmimuose Lietuvos nepriklausomybės istorija bus pristatoma per žaidimus ir kūrybines užduotis, kviečiant dalyvius susikurti asmeninį laisvės simbolį.
Norintiems išsamiau pažvelgti į laisvės patirtis parengta ekskursija „Kai laisvė tampa išbandymu: nuo signatarų parašų iki šiandienos balsų“, kuri vyks vasario 7 ir 15 d. 15 val.
Ekskursijos pasakojimas jungs istorinį Vasario 16-osios laikmetį, Lozoraičių šeimos patirtis, moterų emancipacijos istoriją ir šiandienines pilietines dilemas, kviesdamas klausti, ką reiškia būti laisvam, kai laisvė jau įgyta.
Kovo 8 d. 15 val. lankytojai kviečiami į teminę ekskursiją „Tarp Lietuvos ir Romos: Vincenta, Daniela ir Giovanna“ po parodą „Lozoraičių Lietuva: kai asmeniška tampa politiška“.
Ji skirta trims emancipuotoms Lozoraičių šeimos moterims ir jų indėliui siekiant Lietuvos laisvės, atskleidžiant profesinio, viešo ir šeimos gyvenimo sampyną istorinių dokumentų ir asmeninių liudijimų kontekste.
Kovo 11 d. 13 val. vyksianti teminė ekskursija „Vilties prezidentas ir Kovo 11-oji“ leis iš arčiau pažinti Stasį Lozoraitį jaunesnįjį – vieną ryškiausių XX a. pabaigos Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo figūrų, kurios vertybinės nuostatos svarbios ir šiandienos geopolitinių iššūkių akivaizdoje.
Laisvės mėnesio dienotvarkėje taip pat numatytas pasivaikščiojimas po XX a. pradžios Vilnių „Miestas, kurį mačiau“, vyksiantis kovo 15 d. 12 val. 1,5 valandos trukmės ekskursija kvies pažvelgti į miestą kaip erdvę.
Erdvę, kurioje gimė politiniai sumanymai, kūrėsi solidarumo tinklai ir brendo visuomenės apsisprendimas veikti, primindama, kad laisvės istorija kuriama ne tik dokumentuose, bet ir kasdieniuose maršrutuose, pokalbiuose bei susitikimuose.
Taip pat vasarį ir kovą Signatarų namuose vyks 20 minučių trukmės ekskursijos „Telegrama, Kybartų aktai ir „Villa Lituania“: valstybės tęstinumo drama“.
Paskutiniais mėnesių sekmadieniais, nemokamo lankymo metu lankytojai kviečiami pažinti Lietuvos diplomatinės tarnybos veiklą. Taip pat ir trumpai, bet reflektyviai pažvelgti į dramatiškas valstybės tęstinumo paieškas skaudžių 1940 metų įvykių akivaizdoje.
Laisvė – pasirinkimas veikti
„Laisvės mėnesio programa kviečia klausti, ką reiškia būti laisvam tuomet, kai laisvė jau iškovota. Istorija rodo, kad ji išlieka gyva tik tada, kai visuomenė renkasi veikti – kalbėti, protestuoti, kurti ir prisiimti atsakomybę“, – teigia Signatarų namų direktorė Dalia Strimaitytė.
Laisvės mėnesio dienotvarkė
Laisvės mėnesio dienotvarkė apima ne tik vasario 16–17 d. renginius, bet ir tęstinę – kovo, balandžio, gegužės mėnesių – programą.
Kovo-gegužės mėnesių pokalbių erdvė „Lietuviška laisvė“ bus skirta polemikai su gyvąja istorija ir įvairiomis pasipriešinimo formomis politikoje, kultūroje bei mene, kartu ieškant jų atgarsių šiandienos visuomenėje.
Kovo 17 d. 18 val. vyks pokalbis „Moterų pasirodymų menas“, kuriame dalyvaus prof. dr. Eglė Kačkutė-Hagan ir menininkė Lina Inga Stankaitytė. O kovo 31 d. 18 val. – pokalbis „Free Lithuania now“ su diplomate Ginte Damušyte ir istoriku, publicistu Donatu Pusliu.
Balandžio 22 d. 18 val. numatytas pokalbis „Tarnaujant Lietuvos valstybei. Nuo Tautų Sąjungos iki Jungtinių Tautų“, kuriame dalyvaus dr. Dalia Leinartė ir prof. dr. Eglė Kačkutė-Hagan.
Gegužės 5 d. 18 val. vyks pokalbis „Józef Mackiewicz, Barbara Toporska, Stasys Lozoraitis, Vincenta Lozoraitienė. Laiškai“, inicijuojamas istorikės dr. Barbaros Stankievičės (Stankiewicz).
O gegužės 13 d. 18 val. ciklą užbaigs diskusija „Partizaninis pasipriešinimas: ribos, rizikos ir galimybės“, kurioje dalyvaus dr. Aistė Petrauskienė, Marius Marcinkevičius, Lina Itagaki ir Dovydas Čiuplis. Diskusiją moderuos dr. Marius Ėmužis.
Pokalbiuose bus nagrinėjamos lietuviškos laisvės patirtys. Taip pat istorinės ir šiuolaikinės pasipriešinimo formos, pilietinis budrumas ir atsakomybė, taip pat gręžiamasi į skirtingų laikotarpių protesto patirtis.
Didžioji dalis Laisvės mėnesio renginių yra nemokami, o vasario 16–17 dienomis Signatarų namuose vyks atvirų durų dienos.
Su visa Laisvės mėnesio programa galima susipažinti Lietuvos nacionalinio muziejaus interneto svetainėje.
