Šeštadienis, 22 rugpjūčio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Kas pragraužė skylę: kandis ar kailiavabalis?

www.alkas.lt
2024-11-02 12:16:00
51
PERŽIŪROS
0
Kandis | nevartok.lt

Kandis | nevartok.lt

Drabužinės kandys ir kailiavabaliai – vabzdžiai, kenkiantys tekstilės gaminiams, kailiams, kilimams, baldams ir net muziejų eksponatams. Nors pamačius skylę vilnoniame megztinyje, kašmyro šalike ar kilime dažniausiai kaltiname kandžių lervas, „Dezinfos“ kenkėjų kontrolės ekspertas, biologas Liutauras Grigaliūnas, teigia, kad dažnai žalos tekstilei padaro būtent kailiavabalių lervos, o ne drabužinės kandys.

„Kai įsivyrauja šaltas oras, gamtoje lieka vis mažiau suaugusių vabzdžių, tačiau jų palikuonys mūsų namuose tik pradeda gyvavimo ciklą. Vasarą į namus pro atvirus langus patekę kailiavabaliai ir kandys sudėjo kiaušinėlius, iš kurių išsiritusios lervos pradeda maitintis. Jos graužia kailio, vilnos, šilko, kašmyro gaminius, o kailiavabalių atveju – dažnai ir augintinių iškritusius plaukus. Šie vabzdžiai gyvena ir gamtoje, ten renkasi paukščių lizdus, graužikų ar kitų žvėrelių guolius”, – pasakoja biologas.

Kuo skiriasi drabužinė kandis nuo kailiavabalio?

Drabužinės kandies ir kailiavabalio lervos skiriasi išvaizda. Drabužinės kandies lerva labai panaši į maistinės kandies, yra iki 1 cm ilgio, kūnas šviesiai gelsvas arba kreminis, o galva tamsesnė nei kūnas. Kailiavabalio lervą lengva atpažinti iš pūkuotų plaukelių, kurie gali dengti visą kūną arba kuokšteliu kyšoti pilvelio gale. Kailiavabalio lerva stambesnė, tamsesnė ir gali būti ilgesnė nei kandies. Patys šių kenkėjų suaugėliai skiriasi dar labiau: kandys yra drugeliai, o kailiavabaliai – tai vienspalviai arba margi vabaliukai, dažniausiai 2-5 mm ilgio. Jie puikūs skrajūnai.

„Įdomu tai, kad kailiavabalių lervos gali sukelti alergines reakcijas. Jų nubarstyti plaukeliai gali dirginti odą, kai kuriems žmonėms kontaktas su lervų plaukeliais sukelia bėrimą ar niežulį. Neseniai vienas klientas skundėsi, kad jį kažkas kandžioja, o pasirodė, kad  minkštuose balduose buvo įsiveisę kailiavabaliai, kurių lervučių plaukeliai erzino odą”, – pasakoja L. Grigaliūnas.

Kaip pastebėti audinių kenkėjus?

Šiuolaikiniai žmonės dėl tvarumo idėjų dažniau renkasi kokybiškus, natūralius audinius, tokius kaip vilna, kašmyras, šilkas, medvilnė ar linas. Tačiau būtent šie audiniai labiausiai pažeidžiami drabužinių kandžių ir kailiavabalių, todėl svarbu laiku pastebėti šių kenkėjų buvimą.

Drabužinės kandies lervos pradeda maitintis iškart po išsiritimo, tačiau akivaizdi žala gali būti pastebėta tik po kelių savaičių ar mėnesių. Jei lervos maitinasi viename drabužio plote, žala gali būti pastebima greičiau – per 1–2 mėnesius, tačiau jei jos išsibarsčiusios, žala gali išryškėti tik po kelių mėnesių. Kaip greitai kenkėjai bus pastebėti, priklauso ir nuo to, kaip dažnai žmogus peržiūri savo sezoninius drabužius.

Kailiavabalio lervos daro žalą greičiau, nes yra aktyvesnės. Jų daroma žala gali būti matoma jau po kelių savaičių, ypač jei lervų yra daug. Tačiau jei populiacija maža, žala gali tapti matoma tik po kelių mėnesių.

„Ir kandžių, ir kailiavabalių atveju pirmiausia matomos mažos, netaisyklingos skylutės vilnoniuose, šilkiniuose, kašmyro ar kailiniuose gaminiuose. Taip pat galima aptikti lervų išnarų. Kailiavabalių lervos dažnai aptinkamos kilimuose, vilnoniuose kilimėliuose ar minkštuose balduose, pagamintuose iš natūralių pluoštų. Jos taip pat gali slėptis po baldais, grindjuostėmis ar vietose, kur kaupiasi dulkės ir augintinių plaukai. Drabužinės kandys dažniausiai randamos spintose, ypač jei ten laikomi natūralių pluoštų dėvėti, neskalbti drabužiai. Kandys mėgsta tamsias, ramias vietas, kur jų netrikdo šviesa ar žmonių veikla”, – sako biologas.

Kaip apsisaugoti ir naikinti kailiavabalius bei drabužines kandis?

Svarbu reguliariai skalbti drabužius, apžiūrėti, siurbti kilimus, baldus, spintas ir grindjuostes.

Drabužius, kurie ilgai nebuvo dėvimi arba gali būti paveikti kenkėjų, reikia skalbti aukštoje temperatūroje (mažiausiai 50 °C) arba valyti cheminiu būdu. Kailiavabalio ir kandžių lervos žūva nuo karščio. Rekomenduojama taip pat išvalyti kilimus ir minkštus baldus.

Galima naudoti ir natūralias priemones – levandų, kedro ar mėtų aliejus. Jei užkrėstumas didelis, gali prireikti profesionalios pagalbos – kenkėjų kontrolės specialistų.

Kandis, bet ne drabužinė

Pasibaigus vasarai, aktyvios lieka ir maistinių kandžių lervos. Šiltuoju metų laiku maistinės kandys gali patekti į namus per atvirus langus ar ventiliacijos sistemas. Virtuvės spintelėse ir maisto sandėliukuose jos deda kiaušinėlius, iš kurių išsiritusios balkšvos lervos maitinasi įvairiais maisto produktais. Suaugusios kandys gali padėti iki 400 kiaušinėlių.

„Lervos dažnai aptinkamos kviečiuose, ryžiuose, avižose, kukurūzuose, miltuose ir jų produktuose, riešutuose, saulėgrąžų ar kitų augalų sėklose, džiovintuose vaisiuose, šokolade, makaronuose, prieskoniuose ir kituose produktuose. Besimaitindamos lervos teršia maistą išmatomis ir pina šilkinį tinklą, sulipinantį produktus, o tai yra vienas iš pagrindinių užkrėtimo požymių”, – pastebi L. Grigaliūnas.

Kaip naikinti maistines kandis?

Maistinės kandys gali patekti į namus ne tik per atvirus langus, bet ir su užkrėstais maisto gaminiais, ypač iš parduotuvių ar turgų. Tinkama maisto laikymo higiena yra esminė priemonė užkertant kelią jų plitimui.

Norint išvengti maistinių kandžių užkrėtimo, patariama maistą laikyti sandariose stiklo, plastiko ar metalo talpose. Reguliariai reikėtų tikrinti mažiau naudojamus birius gaminius ir valyti virtuvės spinteles. Perkant gaminius, būtina atkreipti dėmesį į pakuotes – patikrinti, ar jose nėra skylučių ar kitų užkrėtimo požymių.

Jei namuose pastebėtos maistinės kandys, jų naikinimą reikėtų atlikti iš karto, pirmiausiai dėmesį skiriant generalinei tvarkai. Patariama kruopščiai išvalyti visas maisto laikymo vietas – spinteles, lentynas, stalčius. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas kampams ir sunkiai prieinamoms vietoms, kur gali slėptis kiaušinėliai ar lervos. Valymui siūloma naudoti karštą vandenį su muilu arba acto tirpalą. Užkrėsti maisto gaminiai turi būti išmetami.

„Savarankiškai naikinant maistines kandis, patariame nepamiršti saugumo, kadangi šie kenkėjai tiesiogiai susiję su maistu. Nesaugiai atlikti darbai kelia pavojų apsinuodyti”, – įspėja kenkėjų kontrolės ekspertas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kaip apsaugoti duoną nuo kandžių?
  2. Ir vienas tarakonas gali atnešti mirtinas ligas
  3. Jei namuose įsikūrė skruzdėlės
  4. Širšės ir vaisinės muselės: kaip jų atsikratyti?
  5. Maistinės kandys – nemalonūs namų „svečiai“
  6. Kai namuose įsikuria nepageidaujami gyventojai
  7. Artėja aktyvus uodų ir vorų metas
  8. Ko nedaryti, pamačius širšių lizdą
  9. 3 kenkėjai, labiausiai gadinantys atostogas
  10. Kaip atsikratyti įkyriųjų vaisinių muselių
  11. Tarakonų su šlepete neišnaikinsite
  12. Jei spintelėse apsigyveno maistinės kandys
  13. Su vasara atzyzia uodai – geliantys ir pavojingi

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Vėtros lenkiami medžiai ir smarkus lietus Lietuvos pajūryje
Gamta ir žmogus

Lietuvą užgriūva vėtra: vėjo gūsiai gali siekti 30 m/s

2026 08 22
Filmo „Badautojų namelis“ kūrimo akimirka
Kultūra

Paskutinį vasaros savaitgalį Vilniuje – trys kino turizmo ekskursijos

2026 08 22
Folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“ Juodkrantėje
Kultūra

L. Rėzos 250-mečiui skirta šventė „Pūsk, vėjuži!“ sujungs Kuršių nerijos paveldą ir šiuolaikinį meną

2026 08 22
LNM Gedimino pilies bokšte nauja paroda „Laisvės dažnis“
Istorija

Baltijos kelio dieną naujos parodos „Laisvės dažnis“ atidarymas LNM Gedimino pilies bokšte

2026 08 22
Arūnas Bubnys
Kultūra

Įvertintas Lietuvos istoriko mokslinis darbas

2026 08 22
Krašto apsaugos savanorių pajėgos
Istorija

Paminėtos Seimo gynėjo, kario savanorio Artūro Sakalausko žūties 35-osios metinės

2026 08 22
Audra, namas
Gamta ir žmogus

ESO padvigubino pajėgas ir perspėja gyventojus laikytis atsargumo prieš stiprią audrą

2026 08 21
Neries krantinė
Lietuvoje

Sostinėje prasidėjo A. Goštauto gatvės atnaujinimas 

2026 08 21
Sveikata
Lietuvoje

Po pertraukos atnaujintos derybos dėl medikų atlyginimų

2026 08 21
Kelias Vilnius–Kaunas–Klaipėda
Gamta ir žmogus

Kelio darbai automagistralėje A1 tęsiasi: kaip išvengti spūsčių?

2026 08 21
Montuojamos apsaugos apuokams
Gamta ir žmogus

ESO Šiauliuose toliau stiprina apuokų apsaugą

2026 08 21
„Čia – saugiau“
Gamta ir žmogus

Sostinėje pradėtos ženklinti saugesnės naktinio gyvenimo vietos

2026 08 21

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Gabalėliai Lietuvos apie S. Buškevičius. O juk Žalgirio pavadinimo galėjo nebūti
  • Vytis Čiubrinskas apie lietuvių išeivijos salas apie S. Buškevičius. O juk Žalgirio pavadinimo galėjo nebūti
  • Saulės Vilna apie S. Buškevičius. O juk Žalgirio pavadinimo galėjo nebūti
  • Bartas apie A. Navys, M. Sėjūnas. „Karas po kelių savaičių“

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kodėl elektromobiliai vis dar yra turtingesnių regionų pasirinkimas?
  • Suskaičiuota, kiek Lietuvoje kainuoja užauginti vaiką
  • Ruošiantis mokyklai – keturios taupymo gudrybės
  • Miltai, košės ir makaronai keičiasi: kaip atrodys grūdinių produktų ateitis

Kiti Straipsniai

Makaronai

Miltai, košės ir makaronai keičiasi: kaip atrodys grūdinių produktų ateitis

2026 08 22
Grybai, voveraitės

Vasaros skanėstas: svieste keptos voveraitės su traiškytomis jaunomis bulvėmis ir krapais

2026 08 16
Pusryčių dėžutėje – sveikatai palankūs užkandžiai

Kai vaikas „nevalgo“: kada reikėtų sunerimti?

2026 08 15
Arbūzas

Rauginti galima ne tik agurkus, tam tinka ir arbūzai

2026 08 09
Restoranas

Lietuva pirmą kartą rengia nacionalinę gastronominio turizmo strategiją

2026 08 06
Maistas, žuvis

Ne kiekvienai žuviai kepti tinka tas pats būdas

2026 08 02
5 įpročiai medžiagų apykaitai pagreitinti

Kodėl vieniems atostogos atneša papildomų kilogramų, kitiems – priešingai

2026 08 01
Šašlykai

Majonezas prieš actą: kokį šašlykų marinatą lietuviai laiko geriausiu

2026 07 26
Sosnovskio barštis

Sosnovskio barščiai – pradedami naikinti ir privačiuose sostinės sklypuose

2026 07 22
Tretinio sifilio pėdsakai Šv. Stepono bažnyčioje palaidotos jaunos moters kaukolėje

Bioarcheologinis tyrimas Lietuvoje: mokslininkai atkūrė senovės vilniečių gyvenimo istorijas

2026 07 22

Skaitytojų nuomonės:

  • Gabalėliai Lietuvos apie S. Buškevičius. O juk Žalgirio pavadinimo galėjo nebūti
  • Vytis Čiubrinskas apie lietuvių išeivijos salas apie S. Buškevičius. O juk Žalgirio pavadinimo galėjo nebūti
  • Saulės Vilna apie S. Buškevičius. O juk Žalgirio pavadinimo galėjo nebūti
  • Bartas apie A. Navys, M. Sėjūnas. „Karas po kelių savaičių“
  • Karčiaginas apie geruosius rusus apie K. Braziulis. Nematomas Rusijos frontas Europoje: kai gąsdinimai virsta teroru
Kitas straipsnis
Kaip per Velykas susidoroti su virškinimo sutrikimais?

Kelios taisyklės į pagalbą virškinimui

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai