„Kauno diena“ įrašė vaizdo įrašą, kuriame pakalbino asmenį, kurį pristatė kaip Gudijos ekspertą. Lietuvoj jis yra žinomas kaip pagrindinis litvinizmo apologetas.
Ekspertas pasakė, jog Gudijos dydis yra apie 300 kv. km., kai net Google nurodo, jog jos dydis yra 207 kv. km. Ekspertas nepaminėjo, kad dalis šios teritorijos yra Gudijos okupuotos Lietuvos žemės, kurioje prievarta išnaikinta lietuvybė.
Jis piktinosi, kodėl lietuviai nepriima litvinizmo, neva jie turi nepamatuotų baimių. Jis itin daug metų nuolat palaiko santykius su Gudijos opozicijos atstovais ir neva nei vienas iki šiol dar nepareiškė teritorinės pretenzijos į Vilnių. Net nesiplečiant šia tema, užtenka pažiūrėti laisvai prieinamo Youtube opozicionieriaus Z. Pozniako interviu, kuriame jis viešai teigia, jog nuvertus Lukašenką, bus iškeltas Vilniaus „grąžinimo“ Gudijai klausimas. Taigi, ekspertas vėl nusiekspertavo ar manė, kad lietuviai neturi prieigos prie interneto?
Jis taip pat teigė, kad Lukašenkai litvinizmas yra nesvarbu. Prisiminkime, kad Gudijos bei Rusijos kariuomenės nuo 2003 m. reguliariai rengia karines pratybas, kuriose mokoma okupuoti Vilnių. Maskva svarsto okupuotą Lietuvos sostinę prijungti prie Gudijos, litvinizmo teorijos pagrindu.
20 a. pradžioj Lietuva palaikė Gudijos laisvės kovą, dėl to Gudijos elitas teigė, jog nebandys užimti Vilniaus krašto, tačiau tai vėliau vis tik padarė prisjiungę didžiąją dalį sostinės regiono, dar bandyta prisijungti ir Vilnių. Jei tuo laiku nesilaikė žodžio, kiek galima tikėti, jog šiais laikais ištesės žodį, kai jau fone vyksta Vilniaus okupavimo karinės pratybos.
Toliau žinovas aiškino, kad LDK laikais lietuviai nelabai griežtai valdė Gudiją, neasimiliavo jos užimtos teritorijos. Prisiminkime, nuo 16 a. Lietuva panaikina Gudijos žemių autonomijas bei pradeda jas sėkmingai asimiliuoti. Jau 17 a. pradžioj visa Gudija tapo lietuvių asimiliuota. Gudijos elitas kalbėjo lenkiškai (Lietuvos didikų kalba) bei perėjo į Lietuvos didikų religijas – protestantizmą bei katalikybę. Feodaliniais laikais eiliniai žmonės nebuvo valstybės subjektais, todėl jų nelietė.
Žinovas teigė, jog gudai neva gali naudoti Vytį, nes daug šalių pasaulyje naudoja vienodus simbolius, tokius kaip Liūtas ar Erelis (šitas argumentas sukurtas Gudijos „istorikų“ litvinistų). Deja, Vytis yra originalus Lietuvos simbolis ir jis nepatenka į universalių simbolių kategoriją. Todėl Vytį gali naudoti tik Lietuva. Dar paminėjo, jog Ukrainoj yra Lietuvos Vytis miesto herbe. Prisiminkime, kad LDK laikais lietuvių užimtos žemės turėjo Vytį, kaip ženklą, rodantį priklausymą Lietuvos valstybei. Ir tai neturi nieko bendro su valstybės simboliu.
Laidos svečias apologizavo idant litvinizmas nėra pavojingas, nes jei Putinas norės – užpuls vis tiek. Čia yra baisus naivumas, nes sėkmingos invazijos įvyksta minkštosios galios pasekoj. Litvinizmas yra Maskvos minkštoji galia prieš Lietuvą.
Ekspertas teigė, kad Lietuvos istoriografija yra paremta Šapokos teiginiais, todėl yra nelygis. Deja, ne. Ji yra paremta Gudavičiaus argumentuotais teiginiais, kuris yra kompetetingiausias istorikas visoj Lietuvos valstybės istorijoj. Pagal Gudavičių, LDK buvus lietuvių valstybė (valdyta lietuvių feodalinės dinastijos), paklaustas apie Gudijos litvinistinę istoriografiją, istorikas, aukščiausias profesionalas atsakė su šypsena.
Laidos svečias teigė, jog litvinizmo Lietuvoj nepriima neva tik maža saujelė radikalų. Svarbu priminti, kad litvinizmo Lietuvoj nepalaiko būtent didžioji daugumą Lietuvos žmonių. Čia faktas.
Dar viena laidoje aptarta tema – kodėl Lietuvoj yra jaučiamas priešiškumas Gudijai? Atsakymas yra daugiabriaunis. Gudijos Kunigaikštystės puolė Lietuvą dar viduramžiais bei užėmė daug mūsų žemių, išnaikino daug lietuvių. Todėl lietuviai turi genetinę istorinę atmintį, kad Gudija yra pavojinga.
Be to dzūkai žino apie lietuvių kultūrinį genocidą 19 a. kai didelė dalis Vilniaus regiono tapo prievarta sugudinta, kolonizuota gudų atėjūnais, vėliau okupuota. Prie pavojaus suvokimo dar prisideda tai, jog Gudija okupavo didelę dalį Pietryčių Lietuvos ir jų Lietuvai iki šiol negrąžino.
20 a. pradžioj Gudijos valstybė kurta kaip antilietuva, t.y. savintasi Lietuvos simbolį, bandyta okupuoti Lietuvos žemės, naikinti iš mūsų atimtose žemėse lietuviakalbiai.
Lenkija pasakė Ukrainai, kad ji įstos į ES tik tuomet, kai tik gerbs Lenkijos istorinę atmintį. Panaši turėtų būti ir Lietuvos pozicija. Jei Gudija nori į Vakarus, ji privalo nutraukti savo antilietuvos projektą, nustoti naudoti Vytį, nebenaudoti tautinės giesmės, kurioje yra teritorinė pretenzija į Vilnių. Tuomet tai taps konkrečiu ženklu, kad Gudijos ekspansija į Lietuvos žemes, kuri prasidėjo prieš daugiau nei 1000 m., yra sustabdyta.
Įvairūs žodiniai, popieriniai pažadai negalioja. Lietuvos Vyčio palikimas ramybėj atstotų tūkstantį popierinių pažadų.
Mano nuomone, jei Gudija nori į Vakarus, turi vėl atidaryti jos valdžios uždarytas lietuviškas mokyklas ( Gervėčių, Brėslaujos apylinkėse, Pelesoje ir kitur) ir draugijas. Skaičiau, kad Gudijoje gyvena berods apie 30 tūkst. lietuviškai kalbančių ir save lietuviais ( ne licvinais) laikančių asmenų.
Berods gerb. istorkas net nepaminėjo, kad po 1863-1864 m. Sukilimo okupacinė Rusijos caro valdžia 40 metų uždraudė lietuvių kalbą viešose vietose, lietuvišką spaudą ir mokyklas ( lenkų kalbos neuždraudė). Siūl perskaityti straipsnį en.wikipedia.org/wiki/Vilna_Governorate, jame rašoma ,kad lietuvių ( Lithuanians) nuošimtis Vilniaus gubernijoje,kurios rytinė riba ėjo ties Petriškių miesteliu netoli Minsko,nuo 50 proc. prieš sukilimą sumenko iki 27 proc. praėjus dviem metams po sukilimo.O štai baltarusių ( Belarusians) nuošimtis nuo 17 proc. prieš sukilimą staiga išauga iki 47 proc. po poros metų po sukilimo. Tiesa, 1883 m. lietuvių nuošimtis vėl paauga iki 35 proc., o baltarusių mažėja iki 20 proc.Matyt. lietuviai galimai masiškai nebevengė prisipažinti esą lietuviais? Beje lenkų nuošimtis nuo 18 proc. prieš sukilimą 1897 m. siekia tik 8 proc. ( lietuvių 18 proc.,baltarusių 56 proc.) Spėju, kad prisipažinimas esant lietuvių galėjo sąlygoti galimas caro valdžios represijas- žemės, turto atėmimą,karjeros valstybinėje tarnyboje pabaigą ar net tremtį?
Pilsudskinę pervadinti gudiškąja okupacija, tai toks regisi – apžvalgininko rašinio siektas strateginis tikslas. O kam jis politiškai savas yra akivaizdu.
Dėl gudų autorius teisus. Bet tas pats tinka ir lenkams.
Bet abejones dėl tikrumo to, kas rašoma, kelia tai, kad, siekdami to paties – Vilniaus, jie kažkodėl tarpusavyje nesipeša, kas tokiu atveju objektyviai yra neišvengiama… Taigi gudų pavadinimas rašinyje gali būti tik jo naudojamas tuo tikslu, kad lietuvių priešiškumas lenkams ir gudams savinantis Vilnių darytųsi vienodas.
1
Kokio šizofreniko parašytas šitas tekstas? Kokios gudų kunigaikštės puolė Lietuvą, jei tokios tautos tada neegzistavo, o pačioje Gudijos teritorijoje dar buvo kalbama baltų tarmemis? Kokia gudų asimiliacija 16 amžiuje?! Gėda portalui už tokias publikacijas.
O nepastebėjai, kad „Kauno dienai“ turėtų būti gėda, kad pristato lyg ekspertą kažkokį kuoktelėjusį radikalą, kuris propaguoja panašius naratyvus į kremliaus sugalvotą pseudoistoriją, pagal kurią Ukraina ir ukrainiečiai niekada neegzistavo? Pagal šį priedurnį parsidavėlį (litvinizmo propaguojamą pseudoistoriją) taip pat Lietuva ir lietuviai neegzistavo, buvo belorusų valstybė, belorusų kunigaikščiai… Tokie istorijos neigimai nėra skleidžiami šiaip sau dėl pramogos. Tokių naratyvų skleidėjai stengiasi juos ir įgyvendinti, t.y., ir „išvaduoti“ teritorijas, kurių valstybingumo istoriją jie neigia. Dabar Rusija tai daro Ukrainoje, o šito brudo naratyvai ruošia dirvą veiksmams Lietuvoje.
Su derama pagarba žemėlapio sudarytojams, bet , mano nuomone, šis XVI a. lietuvių kalbos paplitimo žemėlapis galimai nėra visiškai tikslus. Baltuose plotuose tarp Ikaznės ir Dokšycų ( Daukšyčių?) randame vietoves Skuduti, Šauliany, Labuceucy,Pažardze,Jody ( Juodžiai?), Taukini,Šiurpaki, Martyniaty ( Martynaičiai?), Labuti, Ažuny ( Ožiūnai?),Vargany ( Vargonys?),