Trečiadienis, 26 rugpjūčio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

V. Apžvalgininkas. Lietuva gausiai finansuoja Lukašenkos režimą

Rusofašizmo lygis Lietuvos mokyklose dar didesnis nei manyta

Vilniaus Apžvalgininkas, www.alkas.lt
2024-02-06 07:25:52
267
PERŽIŪROS
2
Privačios Vilniaus gimnazijos feisbukas mirga Pergalės dienos sveikinimais | lrt.lt, soc. tinklų nuotr.

Privačios Vilniaus gimnazijos feisbukas mirga Pergalės dienos sveikinimais | lrt.lt, soc. tinklų nuotr.

Lietuvoj gyvena daugiau nei 70 000 Gudijos piliečių ir tik apie 1% jų oficialiai yra pabėgėliai. Jie nuolat keliauja atgal Gudijon bei ten leidžia Lietuvoj uždirbtus pinigus. Akibrokštas, net pabėgėliai keliauja atgal Gudijon. Be to Lietuvos piliečiai vyksta Gudijon apsipirkinėti, tuo būdu smarkiai finansiškai remdami agresyvųjį Lukašenkos režimą, kuris yra egzistencinis pavojus Lietuvai.Katastrofinio kiekio imigravimą Lietuvon per įtaką bei spaudimą prastūmė verslininkai, kuriems trūksta pigios darbo jėgos. Pasekoj pagal Eurostat duomenis pragyvenimo lygis Lietuvoj (actual individual consumption) 2022 m. krito nuo 97% iki 94% nuo ES vidurkio.

Sulaikius „pabėgėlius”, kurie keliauja atgal Gudijon, svarbu atimti pabėgėlio statusą. Taip pat stabdyti darbinį imigravimą nuo Gudijos, kuris finansuoja agresyvų autoritarinį režimą bei taikyti įstatymus, kurių pasekoj atėjūnams Lietuvoj uždirbtus pinigus eitų išleisti tik ES viduj. Nūn Lietuvoj uždirbti pinigai masiškai keliauja Gudijon finansuoti šio autokrato ekonomiką bei karo mašiną. Svarbu kriminalizuoti Lietuvos piliečių keliones Gudijon bei Rusijon, laikyti šitai autoritarinių režimų, siekiančių sunaikinti Lietuvą finansavimu.

Lietuvoj gyvenantys litvinistai pradėjo organizuoti vajų, kad sutarti su Lietuvos politikais idant sumažinti spaudimą litvinizmui. Ko nesuvokia Gudijos opozicija, jog esmė yra bendrauti su Lietuvos žmonėmis, kuriems litvinizmas bei jį skatinanti Belsat TV jau tapo tokie patys Lietuvos visuomenės priešai kaip Putinas ar Lukašenka.

Jei politikai rems litvinizmą, greit po rinkimų turėsime kitus politikus LR Seime. Lietuvos visuomenė sutars su Gudijos opozicija tik kai ji atmes litvinizmą bei pradės kurti Suomijos pavyzdžiu naują adekvačią, sėkmę įgalinančią vakrietišką Gudijos ideologiją.

Priminimui, Suomija nevogė Švedijos istorijos bei herbo, todėl pasekoj tapo viena sėkmingiausių šalių pasaulyje, laidavo savo valstybingumą. Kuo daugiau degtukų pas vaikus, tuo bus šilčiau ar bus visų sudeginti namai?

Tuo tarpu Lietuvos mokyklose su dėstomąją lietuvių kalba, kurias lanko etniniai lietuviai, jie per rusų k. pamokas gauna rusofašistinės propagandos indoktrinavimą.

Rusų kalba mokytojai pasakoja lietuviams vaikams, gimusiems Lietuvoj apie Rusijos didybę bei pasakoja, jog dėl karo kalta Ukraina, suprask neva žydobanderovcai sukėlė karą su taikos siekiančia Rusija. Šį antivalstybinį smegenų plovimą apmoka Lietuva, vis bandanti rasti iš kur paimti papildomų pinigų gynybai. Gal nustojam finansuoti rusofašizmą?

Verta sparčiai remtis nesenu Suomijos pavyzdžiu efektyviai nutraukiant rusų k. mokymą visose lietuviškose mokyklose, šitaip sumažinant rusofašizmo apologetų formavimą tarp lietuvių vaikų. Vaikai jau nuo šiandien per išmaniuosius galėtų centralizuotai, savarankiškai mokintis vokiečių kalbos. Net jei išmoktų tik pasisveikinti šia kalba, didžiausia vertė yra apsaugoti protai, lietuviškas jaunimas netapę rusofašistais – mažesnis kiekis žmonių kurie šaudytų mums į nugaras.

Kai Lietuvos piliečiai vyksta dirbti Skandinavijon, jų vaikai nuo pirmos dienos net nemokėdami vietos kalbos lanko Skandinaviškas mokyklas. Priklausomai nuo šalies yra dėstoma norvegų, švedų ar pan. kalbomis.

Lietuvoj Šiaurės šalių pavyzdžiu reikalingas įstatymas, jog jei vienas tėvų yra imigrantas/pabėgelis, tuomet vaikas gali lankyti tik lietuviakalbę mokyklą. Lietuvai reikia nustoti išradinėti dviratį bei pagaliau sekti Skandinavijos pavyzdžiu, jei norime išlaikyti valstybingumą bei turėti vidutinę algą kaip Danijoj į rankas apie 4000 eur.

Prašymas politikams remtis Suomijos pavyzdžiu ir ne nuolat šnekėti nieko  nedarant, tačiau efektyviai veikti. Jei mūsų šalis veiktų bent 10% nuo to kiek šneka, tuomet Lietuva taptų saugiausia šalis pasauly bei išsaugotų savo valstybingumą.

Kyla klausimas, kodėl Latvija sėkmingai vykdo integravimo politiką ir ten net vietiniai lenkai neturi pretenzijų dėl pavardžių rašymo ar dvikalbių užrašų? Latvija yra kieta ir nenusileidžia, todėl šią šalį jie palieka ramybėj.

Lietuva yra silpna, minkšta, nuolaidžiaujanti, todėl Kremlius tiesiogiai bei per neintegruotą lenkų bendruomenę turi reikalavimų sąrašą, kuris baigsis tik tuomet kai Kremlius sunaikins Lietuvą.

Efektyviausios reformos yra transformacinės, kai struktūra yra kuriama naujoj vietoj. Pvz., skirtingai nei Lietuva, Estija paskelbus nepriklausomybę išvaikė sovietinę policiją bei lygioj vietoj sukūrė naują vakarietišką struktūrą su naujais žmonėmis. Pasekoj to, dar ligi šiol nusikalstamumas Estijoj yra mažesnis nei Lietuvoj.

Efektyviausia strategija antivalstybinėms mokykloms reformuoti yra progresyvios Skandinavijos pavyzdžiu jas uždaryti. Esamai laipsniškai integracinei reformai Kremlius jau sklidinai pasiruošė ir ji taps sabotuojama nuo vidaus.

Rasa Baškienė (Vilniaus savivaldybė):
„Įspūdžiai iš rusakalbių mokyklų, kurias, išlindę iš savo burbulo, aplankėme kartu su kolegomis. Pasirodo, miesto politikai įprastai jų nelepindavo savo dėmesiu, tad buvome priimti kaip itin reti svečiai – „komisija”, anot vieno jų kiemsargio… Kalbėjomės apie lietuvių kalbos komponentės didinimą, apie geresnes vaikų karjeros galimybes, platesnį kontaktų ratą – kitaip tariant, apie išlindimą iš „geto”.

Jei vienoje mokykloje diskusija vyko įsiklausant vieniems į kitus, ieškant bendrų sprendimų, tai kitoje atsimušėme į bekompromisę laikyseną: tiesiai šviesiai buvo pasakyta „zdes ruskij duch, zdes rusju pachnet…”

Ir kaip tą zapachą išvėdint???“

„Vilniaus vicemeras vakar pasidalino susitikimo vienoje Vilniaus mokyklų, kurioje tarp 100 mokinių – 70 pabėgėlių iš Ukrainos ir Baltarusijos, įspūdžiais. Prabilęs apie sklandesnį lietuvių kalbos mokymą ikimokyklinėse ir priešmokyklinėse įstaigose pagal dvikalbį modelį su dviem mokytojomis klasėse, susilaukė pasipiktinimo.“

„Toną susitikimui uždavė tėvelis, per pusę sakinio nukirtęs mano „Dobryj viečer” ir pasakęs, kad „tut budiet dielatsa zapis”. Tam reikalui, jei prireiktų teismuose. Ok. Puiki pradžia. Prasukus dvi valandas ant šitų linksmųjų kalnelių, įtikinėjant (rusų kalba;)), kad jei būsimi pirmokai galėtų mokytis pagal dvikalbį modelį, t.y. su dviem mokytojais klasėje, taip ir likau nesupratęs, kodėl daliai bendruomenės tai kažkokia šventvagystė? Ėjo į trasą žodžiai „reiderskij zachvat”, „vy vriote” ir t.t.

Bet pabaigiau bent jau su kelių būsimų pirmokų tėvais labai pozityvia gaida. Sutarėme ramioje aplinkoje pakalbėti apie VAIKŲ ateitį ir dvikalbio modelio veikimą.“

„Mane tiesiog apstulbino šis heitas būtent iš pabėgėlių, kuriais rūpinamės, lūpų. Pasirodo, labai patogu plūduriuoti toje postsovietinėje pliurzėje, kur gali susikalbėti kaip kažkada sovietinėje tėvynėje – vyresniojo brolio kalba. Ir likti tame gete, nekreipiant dėmesio, kad gyveni ES šalyje, bet naudojantis visais tos šalies privalumais.

Nesitikėjau, kad prasidedanti rusakalbių mokyklų transformacija, siekiant vaikams geresnės ateities šalyje, kurioje jie gyvena, bus sutikta su aplodismentais, tačiau kad piktinsis nukentėję nuo Putino ir Lukašenkos režimų – jau virš mano suvokimo…“

Ministerija siūlo dar metams nukelti reikalavimą dėl kalbos mokėjimo ukrainiečiams.

„Prisimename, didžiuojamės ir esame dėkingi“: privačios Vilniaus gimnazijos feisbukas mirga Pergalės dienos sveikinimais.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Apžvalgininkas. Kas rusifikuoja pietryčių Lietuvą?
  2. V. Apžvalgininkas. Lietuvai siūloma kolektyvinė šizofrenija
  3. V. Apžvalgininkas: Rusakalbės mokyklos tapo visiška Lietuvos nesėkme
  4. V. Apžvalgininkas. Gudijos opozicija pradėjo išsisukinėti dėl litvinizmo
  5. V. Apžvalgininkas. Propagandos bei naivumo puota LR Seime. Dalis Lietuvos istorikų, politologų patekę į Rytų spec. tarnybų įtaką
  6. V. Apžvalgininkas. Kultūros ministerija bei kultūriniai kairieji (liberalai) – lietuvių kalbos bei lietuvių tautos priešai?
  7. V. Apžvalgininkas. Ar tikrai istorijos neįmanoma pavogti?
  8. V. Apžvalgininkas. Gudijos fašistai atidarė filialą Vilniuj
  9. V. Apžvalgininkas. Lietuvos Donbasas. Lenkijos ambasadorių įkvėpė J. Pilsudskis?
  10. V. Apžvalgininkas. Valstybės neapykanta lietuvių tautai bei lietuvių kalbai?
  11. V. Apžvalgininkas. Vakarai atsakingi už kilusį karą Ukrainoj. Kodėl Vakarai nenori Ukrainos pergalės. Kaip Turkija neprovokavo Rusijos
  12. Stabdomos sankcijos A. Lukašenkos režimui
  13. V. Apžvalgininkas. Gudija nori okupuoti ne tik Vilnių.
  14. V. Apžvalgininkas. Kodėl Šalčininkuose stovi paminklas Kaniūkų tragedijos vykdytojams?
  15. V. Rakutis. Kam rūpi Lietuva?

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Jonas says:
    3 metai ago

    Pastebiu, kad Lietuvoje vietoj sumažintos ar išstumtos rusiškos aplinkos labai greitai ateina lenkiška aplinka. Tam dedamos pastangos. Įstatymu sugadintas lietuviškas alfabetas, stumiami diakretai, pradėti transliuoti 7 TV kanalai lenkų kalba. Rusiškasis, ar lenkiškasis nacional–imperializmai tapatūs. Lietuvai jie visada atnešdavo karus, prievartą, nužudymus, okupaciją. Apie tai žinoma iš kelių amžių Lietuvos istorijos.

    Atsakyti
    • Bartas says:
      3 metai ago

      Bet šitos karčios istorijos patirties nežino “valdantysis elitas”.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Priedanga
Lietuvoje

Priedangų gerinimui sostinė skirs 1 mln. Eur

2026 08 26
Nulaužtas medis,audra
Lietuvoje

Dėl audros padarinių Vyriausybė skelbia valstybės lygio ekstremaliąją padėtį

2026 08 26
Žemės ūkio ministerija | zum.lt nuotr.
Lietuvoje

Vietoje atskirų patariamųjų tarybų – viena kolegija

2026 08 26
Rugsėjo 1-oji. Kardeliai | asociatyvi nuotr.
Lietuvoje

Artėja Rugsėjo 1-oji: kam priklauso laisva diena, o kam – pusdienis?

2026 08 26
Pinigai
Lietuvoje

Studentams su negalia priklauso finansinė parama

2026 08 26
Orinta.Leiputė
Lietuvoje

Orinta Leiputė kreipėsi Vyriausybės vadovą dėl Kauno LEZ plėtros miškų sąskaita

2026 08 26
Detalių paieška 1898 metų dailininko Tado Bičkausko sukurtoje litografijoje „Vaizdas į Piromontą ir šv. Rapolo bažnyčia Vilniuje“ – rinkinio kuratoriaus kasdienybė
Istorija

Knygą apie LNM sukūręs K. Pikūnas: muziejuje istoriją pasakoja žmonės, ne daiktai

2026 08 26
Poečių partizanių likimą primins spektaklis „Žodžiai, sklidę miškais“
Istorija

Kleboniškių muziejuje poečių partizanių likimą primins spektaklis „Žodžiai, sklidę miškais“

2026 08 26
Vilniuje renkasi pasaulio tyrėjai
Lietuvoje

Kaip sukurti patikimesnį DI? Vilniuje renkasi pasaulio tyrėjai

2026 08 26
Elektros tinklų apsaugos zonoje esantys aukšti medžiai galės būti pašalinami
Lietuvoje

ESO kompensuos audros nuostolius, jeigu elektros tiekimas neatstatytas ilgiau nei 72 val.

2026 08 25
Elektros gedimų šalinimas | ignitis.lt nuotr.
Lietuvoje

ESO ir „Litgrid“ vienija pajėgas atstatant elektros tiekimą

2026 08 25
Seimas
Lietuvoje

Seimas pritarė Prezidento veto dėl reikalavimų pagrindiniam ir viduriniam išsilavinimui įgyti

2026 08 25

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Taip apie Kviečiama teikti siūlymus Antano Mackevičiaus metų minėjimo programai
  • Kažin apie Kviečiama teikti siūlymus Antano Mackevičiaus metų minėjimo programai
  • Ogi apie M. Sinkevičius: Susitvarkius su šios audros padariniais, reikės esminių pokyčių
  • Ogi apie M. Sinkevičius: Susitvarkius su šios audros padariniais, reikės esminių pokyčių

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Priedangų gerinimui sostinė skirs 1 mln. Eur
  • Dėl audros padarinių Vyriausybė skelbia valstybės lygio ekstremaliąją padėtį
  • Vietoje atskirų patariamųjų tarybų – viena kolegija
  • Artėja Rugsėjo 1-oji: kam priklauso laisva diena, o kam – pusdienis?

Kiti Straipsniai

Asvejos regioninis parkas | vstt.lrv.lt nuotr.

Nacionalinių parkų 35-mečiui – koncertas Dzūkijos šilų apsuptyje

2026 08 26
Paslaptingas darbas po žeme: Pogrindžio spaustuvė „ab“

Spaustuvė, kurios nesurado KGB (3)

2026 08 26
Antanas Mackevičius, 1863–1864 m. sukilėliai ir atversta minėjimo programos knyga

Kviečiama teikti siūlymus Antano Mackevičiaus metų minėjimo programai

2026 08 26
Elektros tinklų apsaugos zonoje esantys aukšti medžiai galės būti pašalinami

ESO kompensuos audros nuostolius, jeigu elektros tiekimas neatstatytas ilgiau nei 72 val.

2026 08 25
Vasagos Gerojo Ganytojo koplyčia

Kanados ežerų kraštas: vietos, kur lietuvybė tapo vasaros namais

2026 08 25
Audros padariniai

Aplinkos ministerija ragina privačių miškų savininkus po audros apžiūrėti savo valdas ir pradėti šalinti išverstus medžius

2026 08 25
Nulaužtas medis,audra

Didžiausia šių metų audra jau padarė nuostolių už 1 mln. eurų

2026 08 24
Kleboniškių muziejaus Senųjų amatų dienos

Kleboniškių muziejaus Senųjų amatų dienos atsisveikino iki kitos vasaros

2026 08 24
Vorsklos mūšis

Poltavoje atidengtas Vorsklos mūšio atminimo ženklas

2026 08 24
Audros nusiaubta Lietuva skaičiuoja žalą: daugiau kaip 200 tūkst. vartotojų tebėra be elektros

Audros nusiaubta Lietuva skaičiuoja žalą: daugiau kaip 200 tūkst. vartotojų tebėra be elektros

2026 08 23

Skaitytojų nuomonės:

  • Taip apie Kviečiama teikti siūlymus Antano Mackevičiaus metų minėjimo programai
  • Kažin apie Kviečiama teikti siūlymus Antano Mackevičiaus metų minėjimo programai
  • Ogi apie M. Sinkevičius: Susitvarkius su šios audros padariniais, reikės esminių pokyčių
  • Ogi apie M. Sinkevičius: Susitvarkius su šios audros padariniais, reikės esminių pokyčių
  • Ogi apie M. Sinkevičius: Susitvarkius su šios audros padariniais, reikės esminių pokyčių
Kitas straipsnis
Raktas į lietuviškos spaudos gyvenimą 1905–1917 metais: nauji „Lietuvos bibliografijos“ leidiniai | lnb.lt nuotr.

Raktas į lietuviškos spaudos gyvenimą 1905–1917 metais: nauji „Lietuvos bibliografijos“ leidiniai

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai