Sekmadienis, 24 gegužės, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

V. Apžvalgininkas. Lietuva gausiai finansuoja Lukašenkos režimą

Rusofašizmo lygis Lietuvos mokyklose dar didesnis nei manyta

Vilniaus Apžvalgininkas, www.alkas.lt
2024-02-06 07:25:52
266
PERŽIŪROS
2
Privačios Vilniaus gimnazijos feisbukas mirga Pergalės dienos sveikinimais | lrt.lt, soc. tinklų nuotr.

Privačios Vilniaus gimnazijos feisbukas mirga Pergalės dienos sveikinimais | lrt.lt, soc. tinklų nuotr.

Lietuvoj gyvena daugiau nei 70 000 Gudijos piliečių ir tik apie 1% jų oficialiai yra pabėgėliai. Jie nuolat keliauja atgal Gudijon bei ten leidžia Lietuvoj uždirbtus pinigus. Akibrokštas, net pabėgėliai keliauja atgal Gudijon. Be to Lietuvos piliečiai vyksta Gudijon apsipirkinėti, tuo būdu smarkiai finansiškai remdami agresyvųjį Lukašenkos režimą, kuris yra egzistencinis pavojus Lietuvai.Katastrofinio kiekio imigravimą Lietuvon per įtaką bei spaudimą prastūmė verslininkai, kuriems trūksta pigios darbo jėgos. Pasekoj pagal Eurostat duomenis pragyvenimo lygis Lietuvoj (actual individual consumption) 2022 m. krito nuo 97% iki 94% nuo ES vidurkio.

Sulaikius „pabėgėlius”, kurie keliauja atgal Gudijon, svarbu atimti pabėgėlio statusą. Taip pat stabdyti darbinį imigravimą nuo Gudijos, kuris finansuoja agresyvų autoritarinį režimą bei taikyti įstatymus, kurių pasekoj atėjūnams Lietuvoj uždirbtus pinigus eitų išleisti tik ES viduj. Nūn Lietuvoj uždirbti pinigai masiškai keliauja Gudijon finansuoti šio autokrato ekonomiką bei karo mašiną. Svarbu kriminalizuoti Lietuvos piliečių keliones Gudijon bei Rusijon, laikyti šitai autoritarinių režimų, siekiančių sunaikinti Lietuvą finansavimu.

Lietuvoj gyvenantys litvinistai pradėjo organizuoti vajų, kad sutarti su Lietuvos politikais idant sumažinti spaudimą litvinizmui. Ko nesuvokia Gudijos opozicija, jog esmė yra bendrauti su Lietuvos žmonėmis, kuriems litvinizmas bei jį skatinanti Belsat TV jau tapo tokie patys Lietuvos visuomenės priešai kaip Putinas ar Lukašenka.

Jei politikai rems litvinizmą, greit po rinkimų turėsime kitus politikus LR Seime. Lietuvos visuomenė sutars su Gudijos opozicija tik kai ji atmes litvinizmą bei pradės kurti Suomijos pavyzdžiu naują adekvačią, sėkmę įgalinančią vakrietišką Gudijos ideologiją.

Priminimui, Suomija nevogė Švedijos istorijos bei herbo, todėl pasekoj tapo viena sėkmingiausių šalių pasaulyje, laidavo savo valstybingumą. Kuo daugiau degtukų pas vaikus, tuo bus šilčiau ar bus visų sudeginti namai?

Tuo tarpu Lietuvos mokyklose su dėstomąją lietuvių kalba, kurias lanko etniniai lietuviai, jie per rusų k. pamokas gauna rusofašistinės propagandos indoktrinavimą.

Rusų kalba mokytojai pasakoja lietuviams vaikams, gimusiems Lietuvoj apie Rusijos didybę bei pasakoja, jog dėl karo kalta Ukraina, suprask neva žydobanderovcai sukėlė karą su taikos siekiančia Rusija. Šį antivalstybinį smegenų plovimą apmoka Lietuva, vis bandanti rasti iš kur paimti papildomų pinigų gynybai. Gal nustojam finansuoti rusofašizmą?

Verta sparčiai remtis nesenu Suomijos pavyzdžiu efektyviai nutraukiant rusų k. mokymą visose lietuviškose mokyklose, šitaip sumažinant rusofašizmo apologetų formavimą tarp lietuvių vaikų. Vaikai jau nuo šiandien per išmaniuosius galėtų centralizuotai, savarankiškai mokintis vokiečių kalbos. Net jei išmoktų tik pasisveikinti šia kalba, didžiausia vertė yra apsaugoti protai, lietuviškas jaunimas netapę rusofašistais – mažesnis kiekis žmonių kurie šaudytų mums į nugaras.

Kai Lietuvos piliečiai vyksta dirbti Skandinavijon, jų vaikai nuo pirmos dienos net nemokėdami vietos kalbos lanko Skandinaviškas mokyklas. Priklausomai nuo šalies yra dėstoma norvegų, švedų ar pan. kalbomis.

Lietuvoj Šiaurės šalių pavyzdžiu reikalingas įstatymas, jog jei vienas tėvų yra imigrantas/pabėgelis, tuomet vaikas gali lankyti tik lietuviakalbę mokyklą. Lietuvai reikia nustoti išradinėti dviratį bei pagaliau sekti Skandinavijos pavyzdžiu, jei norime išlaikyti valstybingumą bei turėti vidutinę algą kaip Danijoj į rankas apie 4000 eur.

Prašymas politikams remtis Suomijos pavyzdžiu ir ne nuolat šnekėti nieko  nedarant, tačiau efektyviai veikti. Jei mūsų šalis veiktų bent 10% nuo to kiek šneka, tuomet Lietuva taptų saugiausia šalis pasauly bei išsaugotų savo valstybingumą.

Kyla klausimas, kodėl Latvija sėkmingai vykdo integravimo politiką ir ten net vietiniai lenkai neturi pretenzijų dėl pavardžių rašymo ar dvikalbių užrašų? Latvija yra kieta ir nenusileidžia, todėl šią šalį jie palieka ramybėj.

Lietuva yra silpna, minkšta, nuolaidžiaujanti, todėl Kremlius tiesiogiai bei per neintegruotą lenkų bendruomenę turi reikalavimų sąrašą, kuris baigsis tik tuomet kai Kremlius sunaikins Lietuvą.

Efektyviausios reformos yra transformacinės, kai struktūra yra kuriama naujoj vietoj. Pvz., skirtingai nei Lietuva, Estija paskelbus nepriklausomybę išvaikė sovietinę policiją bei lygioj vietoj sukūrė naują vakarietišką struktūrą su naujais žmonėmis. Pasekoj to, dar ligi šiol nusikalstamumas Estijoj yra mažesnis nei Lietuvoj.

Efektyviausia strategija antivalstybinėms mokykloms reformuoti yra progresyvios Skandinavijos pavyzdžiu jas uždaryti. Esamai laipsniškai integracinei reformai Kremlius jau sklidinai pasiruošė ir ji taps sabotuojama nuo vidaus.

Rasa Baškienė (Vilniaus savivaldybė):
„Įspūdžiai iš rusakalbių mokyklų, kurias, išlindę iš savo burbulo, aplankėme kartu su kolegomis. Pasirodo, miesto politikai įprastai jų nelepindavo savo dėmesiu, tad buvome priimti kaip itin reti svečiai – „komisija”, anot vieno jų kiemsargio… Kalbėjomės apie lietuvių kalbos komponentės didinimą, apie geresnes vaikų karjeros galimybes, platesnį kontaktų ratą – kitaip tariant, apie išlindimą iš „geto”.

Jei vienoje mokykloje diskusija vyko įsiklausant vieniems į kitus, ieškant bendrų sprendimų, tai kitoje atsimušėme į bekompromisę laikyseną: tiesiai šviesiai buvo pasakyta „zdes ruskij duch, zdes rusju pachnet…”

Ir kaip tą zapachą išvėdint???“

„Vilniaus vicemeras vakar pasidalino susitikimo vienoje Vilniaus mokyklų, kurioje tarp 100 mokinių – 70 pabėgėlių iš Ukrainos ir Baltarusijos, įspūdžiais. Prabilęs apie sklandesnį lietuvių kalbos mokymą ikimokyklinėse ir priešmokyklinėse įstaigose pagal dvikalbį modelį su dviem mokytojomis klasėse, susilaukė pasipiktinimo.“

„Toną susitikimui uždavė tėvelis, per pusę sakinio nukirtęs mano „Dobryj viečer” ir pasakęs, kad „tut budiet dielatsa zapis”. Tam reikalui, jei prireiktų teismuose. Ok. Puiki pradžia. Prasukus dvi valandas ant šitų linksmųjų kalnelių, įtikinėjant (rusų kalba;)), kad jei būsimi pirmokai galėtų mokytis pagal dvikalbį modelį, t.y. su dviem mokytojais klasėje, taip ir likau nesupratęs, kodėl daliai bendruomenės tai kažkokia šventvagystė? Ėjo į trasą žodžiai „reiderskij zachvat”, „vy vriote” ir t.t.

Bet pabaigiau bent jau su kelių būsimų pirmokų tėvais labai pozityvia gaida. Sutarėme ramioje aplinkoje pakalbėti apie VAIKŲ ateitį ir dvikalbio modelio veikimą.“

„Mane tiesiog apstulbino šis heitas būtent iš pabėgėlių, kuriais rūpinamės, lūpų. Pasirodo, labai patogu plūduriuoti toje postsovietinėje pliurzėje, kur gali susikalbėti kaip kažkada sovietinėje tėvynėje – vyresniojo brolio kalba. Ir likti tame gete, nekreipiant dėmesio, kad gyveni ES šalyje, bet naudojantis visais tos šalies privalumais.

Nesitikėjau, kad prasidedanti rusakalbių mokyklų transformacija, siekiant vaikams geresnės ateities šalyje, kurioje jie gyvena, bus sutikta su aplodismentais, tačiau kad piktinsis nukentėję nuo Putino ir Lukašenkos režimų – jau virš mano suvokimo…“

Ministerija siūlo dar metams nukelti reikalavimą dėl kalbos mokėjimo ukrainiečiams.

„Prisimename, didžiuojamės ir esame dėkingi“: privačios Vilniaus gimnazijos feisbukas mirga Pergalės dienos sveikinimais.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Apžvalgininkas. Kas rusifikuoja pietryčių Lietuvą?
  2. V. Apžvalgininkas. Lietuvai siūloma kolektyvinė šizofrenija
  3. V. Apžvalgininkas: Rusakalbės mokyklos tapo visiška Lietuvos nesėkme
  4. V. Apžvalgininkas. Gudijos opozicija pradėjo išsisukinėti dėl litvinizmo
  5. V. Apžvalgininkas. Propagandos bei naivumo puota LR Seime. Dalis Lietuvos istorikų, politologų patekę į Rytų spec. tarnybų įtaką
  6. V. Apžvalgininkas. Kultūros ministerija bei kultūriniai kairieji (liberalai) – lietuvių kalbos bei lietuvių tautos priešai?
  7. V. Apžvalgininkas. Ar tikrai istorijos neįmanoma pavogti?
  8. V. Apžvalgininkas. Gudijos fašistai atidarė filialą Vilniuj
  9. V. Apžvalgininkas. Lietuvos Donbasas. Lenkijos ambasadorių įkvėpė J. Pilsudskis?
  10. V. Apžvalgininkas. Valstybės neapykanta lietuvių tautai bei lietuvių kalbai?
  11. V. Apžvalgininkas. Vakarai atsakingi už kilusį karą Ukrainoj. Kodėl Vakarai nenori Ukrainos pergalės. Kaip Turkija neprovokavo Rusijos
  12. Stabdomos sankcijos A. Lukašenkos režimui
  13. V. Apžvalgininkas. Gudija nori okupuoti ne tik Vilnių.
  14. V. Apžvalgininkas. Kodėl Šalčininkuose stovi paminklas Kaniūkų tragedijos vykdytojams?
  15. V. Rakutis. Kam rūpi Lietuva?

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Jonas says:
    2 metai ago

    Pastebiu, kad Lietuvoje vietoj sumažintos ar išstumtos rusiškos aplinkos labai greitai ateina lenkiška aplinka. Tam dedamos pastangos. Įstatymu sugadintas lietuviškas alfabetas, stumiami diakretai, pradėti transliuoti 7 TV kanalai lenkų kalba. Rusiškasis, ar lenkiškasis nacional–imperializmai tapatūs. Lietuvai jie visada atnešdavo karus, prievartą, nužudymus, okupaciją. Apie tai žinoma iš kelių amžių Lietuvos istorijos.

    Atsakyti
    • Bartas says:
      2 metai ago

      Bet šitos karčios istorijos patirties nežino “valdantysis elitas”.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

„Sodra“
Lietuvoje

Kokias garantijas užtikrina savarankiškai dirbančiųjų mokamos įmokos?

2026 05 24
Priedanga
Lietuvoje

Dar trims šalies savivaldybėms – lėšos priedangoms atnaujinti

2026 05 24
„Metų vertėjo krėslo“ premija
Kalba

„Metų vertėjo krėslo“ premija įvertinta Donata Rinkevičienė

2026 05 24
UNESCO komitetų sesijose Paryžiuje įvertinti Lietuvos siūlymai
Kultūra

UNESCO komitetų sesijose Paryžiuje įvertinti Lietuvos siūlymai dėl kultūros vertybių apsaugos ir sugrąžinimo

2026 05 24
Kotryna Jogailaitė
Istorija

Minime Kotrynos Jogailaitės 500-ąsias gimimo ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrimo 105-ąsias metines

2026 05 24
Projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ nuotr.
Gamta ir ekologija

Siūloma neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams mokėti už darbą

2026 05 24
„Sidabrinė gervė“: L. Ubavičius ir D. Vaitiekūnas
Kultūra

„Sidabrinė gervė“: L. Ubavičius ir D. Vaitiekūnas apie Lietuvos kino apdovanojimų reikšmę

2026 05 24
Kompiuteris
Lietuvoje

Jau dvigubai daugiau gyventojų renkasi elektronines paslaugas

2026 05 23
Simonas Kairys
Lietuvoje

Seimas linkęs pripažinti tramvajų lygiateise keleivinio transporto priemone

2026 05 23
„Red Bull Tandemynės“ vedėjas Mantas Stonkus
Lietuvoje

Toks renginys – pirmą kartą Baltijos šalyse: garsiausias šalies keliautojas ruošiasi skrydžiui virš Neries

2026 05 23
RRT
Lietuvoje

RRT ragina operatorius įnešti daugiau aiškumo vartotojams

2026 05 23
Sveikata
Gamta ir žmogus

Mokinių sveikatos patikrinimo neverta atidėlioti iki rudens

2026 05 23

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • P.Skutas apie Svarbu ne tik istorikams: kaip rašysime Nepriklausomybės istoriją?
  • V V P I ukf 1976 apie Seimas linkęs pripažinti tramvajų lygiateise keleivinio transporto priemone
  • +++ apie Svarbu ne tik istorikams: kaip rašysime Nepriklausomybės istoriją?
  • klaustukas apie D. Kuolys. Ar tikrai Juozas Lukša-Daumantas vertas tik buvusio kagėbyno vietos

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kokias garantijas užtikrina savarankiškai dirbančiųjų mokamos įmokos?
  • Dar trims šalies savivaldybėms – lėšos priedangoms atnaujinti
  • „Metų vertėjo krėslo“ premija įvertinta Donata Rinkevičienė
  • UNESCO komitetų sesijose Paryžiuje įvertinti Lietuvos siūlymai dėl kultūros vertybių apsaugos ir sugrąžinimo

Kiti Straipsniai

„Red Bull Tandemynės“ vedėjas Mantas Stonkus

Toks renginys – pirmą kartą Baltijos šalyse: garsiausias šalies keliautojas ruošiasi skrydžiui virš Neries

2026 05 23
Darius Kuolys, Juozas Lukša-Daumantas ir jo atminimo ženklas Vilniuje

D. Kuolys. Ar tikrai Juozas Lukša-Daumantas vertas tik buvusio kagėbyno vietos

2026 05 23
Mokykla, klasė

Aptarta, kaip mokyklos turėtų elgtis kilus krizinei padėčiai

2026 05 22
A. Rusteika. Balionų isterija – priedanga politinei aferai

Dėl kontrabandos sulaikyti 27 asmenys, tarp jų ir pareigūnai

2026 05 22
S. Buškevičius prie Krašto apsaugos ministerijos pastato niūriame karinės įtampos fone

S. Buškevičius. Oro skylės ministerija

2026 05 21
Vilniaus rotušėje pristatytos Sąvadą papildžiusios tradicijos.

Vilniaus rotušėje pristatytos Gyvojo paveldo sąvadą papildžiusios tradicijos

2026 05 21
NATO naikintuvai virš Vilniaus per Lietuvoje paskelbtą oro pavojų dėl galimo drono

Dėl galimo drono Lietuvoje buvo pakelti NATO naikintuvai ir paskelbtas oro pavojus

2026 05 20
Rimas Jankūnas PSO pandemijų susitarimo ir skaitmeninės kontrolės temų fone

R. Jankūnas. Ko­dėl svei­ka­tos sri­ty­je Lie­tu­va pa­si­rin­ko ben­drą ke­lią ne su JAV, bet su Ru­si­ja ir Ki­ni­ja?

2026 05 20
Deganti Maskva ir susirūpinęs Vladimiras Putinas Kremliaus fone

A. Navys, M. Sėjūnas. Nevaldomas Rusijos kritimas žemyn

2026 05 19
Šeima

Dauguma gyventojų pritaria patariamajam referendumui dėl šeimos sampratos

2026 05 19

Skaitytojų nuomonės:

  • P.Skutas apie Svarbu ne tik istorikams: kaip rašysime Nepriklausomybės istoriją?
  • V V P I ukf 1976 apie Seimas linkęs pripažinti tramvajų lygiateise keleivinio transporto priemone
  • +++ apie Svarbu ne tik istorikams: kaip rašysime Nepriklausomybės istoriją?
  • klaustukas apie D. Kuolys. Ar tikrai Juozas Lukša-Daumantas vertas tik buvusio kagėbyno vietos
  • Rimgaudas apie Svarbu ne tik istorikams: kaip rašysime Nepriklausomybės istoriją?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Raktas į lietuviškos spaudos gyvenimą 1905–1917 metais: nauji „Lietuvos bibliografijos“ leidiniai | lnb.lt nuotr.

Raktas į lietuviškos spaudos gyvenimą 1905–1917 metais: nauji „Lietuvos bibliografijos“ leidiniai

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai