Ketvirtadienis, 17 rugsėjo, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

V. Apžvalgininkas. Lietuva gausiai finansuoja Lukašenkos režimą

Rusofašizmo lygis Lietuvos mokyklose dar didesnis nei manyta

Vilniaus Apžvalgininkas, www.alkas.lt
2024-02-06 07:25:52
267
PERŽIŪROS
2
Privačios Vilniaus gimnazijos feisbukas mirga Pergalės dienos sveikinimais | lrt.lt, soc. tinklų nuotr.

Privačios Vilniaus gimnazijos feisbukas mirga Pergalės dienos sveikinimais | lrt.lt, soc. tinklų nuotr.

Lietuvoj gyvena daugiau nei 70 000 Gudijos piliečių ir tik apie 1% jų oficialiai yra pabėgėliai. Jie nuolat keliauja atgal Gudijon bei ten leidžia Lietuvoj uždirbtus pinigus. Akibrokštas, net pabėgėliai keliauja atgal Gudijon. Be to Lietuvos piliečiai vyksta Gudijon apsipirkinėti, tuo būdu smarkiai finansiškai remdami agresyvųjį Lukašenkos režimą, kuris yra egzistencinis pavojus Lietuvai.Katastrofinio kiekio imigravimą Lietuvon per įtaką bei spaudimą prastūmė verslininkai, kuriems trūksta pigios darbo jėgos. Pasekoj pagal Eurostat duomenis pragyvenimo lygis Lietuvoj (actual individual consumption) 2022 m. krito nuo 97% iki 94% nuo ES vidurkio.

Sulaikius „pabėgėlius”, kurie keliauja atgal Gudijon, svarbu atimti pabėgėlio statusą. Taip pat stabdyti darbinį imigravimą nuo Gudijos, kuris finansuoja agresyvų autoritarinį režimą bei taikyti įstatymus, kurių pasekoj atėjūnams Lietuvoj uždirbtus pinigus eitų išleisti tik ES viduj. Nūn Lietuvoj uždirbti pinigai masiškai keliauja Gudijon finansuoti šio autokrato ekonomiką bei karo mašiną. Svarbu kriminalizuoti Lietuvos piliečių keliones Gudijon bei Rusijon, laikyti šitai autoritarinių režimų, siekiančių sunaikinti Lietuvą finansavimu.

Lietuvoj gyvenantys litvinistai pradėjo organizuoti vajų, kad sutarti su Lietuvos politikais idant sumažinti spaudimą litvinizmui. Ko nesuvokia Gudijos opozicija, jog esmė yra bendrauti su Lietuvos žmonėmis, kuriems litvinizmas bei jį skatinanti Belsat TV jau tapo tokie patys Lietuvos visuomenės priešai kaip Putinas ar Lukašenka.

Jei politikai rems litvinizmą, greit po rinkimų turėsime kitus politikus LR Seime. Lietuvos visuomenė sutars su Gudijos opozicija tik kai ji atmes litvinizmą bei pradės kurti Suomijos pavyzdžiu naują adekvačią, sėkmę įgalinančią vakrietišką Gudijos ideologiją.

Priminimui, Suomija nevogė Švedijos istorijos bei herbo, todėl pasekoj tapo viena sėkmingiausių šalių pasaulyje, laidavo savo valstybingumą. Kuo daugiau degtukų pas vaikus, tuo bus šilčiau ar bus visų sudeginti namai?

Tuo tarpu Lietuvos mokyklose su dėstomąją lietuvių kalba, kurias lanko etniniai lietuviai, jie per rusų k. pamokas gauna rusofašistinės propagandos indoktrinavimą.

Rusų kalba mokytojai pasakoja lietuviams vaikams, gimusiems Lietuvoj apie Rusijos didybę bei pasakoja, jog dėl karo kalta Ukraina, suprask neva žydobanderovcai sukėlė karą su taikos siekiančia Rusija. Šį antivalstybinį smegenų plovimą apmoka Lietuva, vis bandanti rasti iš kur paimti papildomų pinigų gynybai. Gal nustojam finansuoti rusofašizmą?

Verta sparčiai remtis nesenu Suomijos pavyzdžiu efektyviai nutraukiant rusų k. mokymą visose lietuviškose mokyklose, šitaip sumažinant rusofašizmo apologetų formavimą tarp lietuvių vaikų. Vaikai jau nuo šiandien per išmaniuosius galėtų centralizuotai, savarankiškai mokintis vokiečių kalbos. Net jei išmoktų tik pasisveikinti šia kalba, didžiausia vertė yra apsaugoti protai, lietuviškas jaunimas netapę rusofašistais – mažesnis kiekis žmonių kurie šaudytų mums į nugaras.

Kai Lietuvos piliečiai vyksta dirbti Skandinavijon, jų vaikai nuo pirmos dienos net nemokėdami vietos kalbos lanko Skandinaviškas mokyklas. Priklausomai nuo šalies yra dėstoma norvegų, švedų ar pan. kalbomis.

Lietuvoj Šiaurės šalių pavyzdžiu reikalingas įstatymas, jog jei vienas tėvų yra imigrantas/pabėgelis, tuomet vaikas gali lankyti tik lietuviakalbę mokyklą. Lietuvai reikia nustoti išradinėti dviratį bei pagaliau sekti Skandinavijos pavyzdžiu, jei norime išlaikyti valstybingumą bei turėti vidutinę algą kaip Danijoj į rankas apie 4000 eur.

Prašymas politikams remtis Suomijos pavyzdžiu ir ne nuolat šnekėti nieko  nedarant, tačiau efektyviai veikti. Jei mūsų šalis veiktų bent 10% nuo to kiek šneka, tuomet Lietuva taptų saugiausia šalis pasauly bei išsaugotų savo valstybingumą.

Kyla klausimas, kodėl Latvija sėkmingai vykdo integravimo politiką ir ten net vietiniai lenkai neturi pretenzijų dėl pavardžių rašymo ar dvikalbių užrašų? Latvija yra kieta ir nenusileidžia, todėl šią šalį jie palieka ramybėj.

Lietuva yra silpna, minkšta, nuolaidžiaujanti, todėl Kremlius tiesiogiai bei per neintegruotą lenkų bendruomenę turi reikalavimų sąrašą, kuris baigsis tik tuomet kai Kremlius sunaikins Lietuvą.

Efektyviausios reformos yra transformacinės, kai struktūra yra kuriama naujoj vietoj. Pvz., skirtingai nei Lietuva, Estija paskelbus nepriklausomybę išvaikė sovietinę policiją bei lygioj vietoj sukūrė naują vakarietišką struktūrą su naujais žmonėmis. Pasekoj to, dar ligi šiol nusikalstamumas Estijoj yra mažesnis nei Lietuvoj.

Efektyviausia strategija antivalstybinėms mokykloms reformuoti yra progresyvios Skandinavijos pavyzdžiu jas uždaryti. Esamai laipsniškai integracinei reformai Kremlius jau sklidinai pasiruošė ir ji taps sabotuojama nuo vidaus.

Rasa Baškienė (Vilniaus savivaldybė):
„Įspūdžiai iš rusakalbių mokyklų, kurias, išlindę iš savo burbulo, aplankėme kartu su kolegomis. Pasirodo, miesto politikai įprastai jų nelepindavo savo dėmesiu, tad buvome priimti kaip itin reti svečiai – „komisija”, anot vieno jų kiemsargio… Kalbėjomės apie lietuvių kalbos komponentės didinimą, apie geresnes vaikų karjeros galimybes, platesnį kontaktų ratą – kitaip tariant, apie išlindimą iš „geto”.

Jei vienoje mokykloje diskusija vyko įsiklausant vieniems į kitus, ieškant bendrų sprendimų, tai kitoje atsimušėme į bekompromisę laikyseną: tiesiai šviesiai buvo pasakyta „zdes ruskij duch, zdes rusju pachnet…”

Ir kaip tą zapachą išvėdint???“

„Vilniaus vicemeras vakar pasidalino susitikimo vienoje Vilniaus mokyklų, kurioje tarp 100 mokinių – 70 pabėgėlių iš Ukrainos ir Baltarusijos, įspūdžiais. Prabilęs apie sklandesnį lietuvių kalbos mokymą ikimokyklinėse ir priešmokyklinėse įstaigose pagal dvikalbį modelį su dviem mokytojomis klasėse, susilaukė pasipiktinimo.“

„Toną susitikimui uždavė tėvelis, per pusę sakinio nukirtęs mano „Dobryj viečer” ir pasakęs, kad „tut budiet dielatsa zapis”. Tam reikalui, jei prireiktų teismuose. Ok. Puiki pradžia. Prasukus dvi valandas ant šitų linksmųjų kalnelių, įtikinėjant (rusų kalba;)), kad jei būsimi pirmokai galėtų mokytis pagal dvikalbį modelį, t.y. su dviem mokytojais klasėje, taip ir likau nesupratęs, kodėl daliai bendruomenės tai kažkokia šventvagystė? Ėjo į trasą žodžiai „reiderskij zachvat”, „vy vriote” ir t.t.

Bet pabaigiau bent jau su kelių būsimų pirmokų tėvais labai pozityvia gaida. Sutarėme ramioje aplinkoje pakalbėti apie VAIKŲ ateitį ir dvikalbio modelio veikimą.“

„Mane tiesiog apstulbino šis heitas būtent iš pabėgėlių, kuriais rūpinamės, lūpų. Pasirodo, labai patogu plūduriuoti toje postsovietinėje pliurzėje, kur gali susikalbėti kaip kažkada sovietinėje tėvynėje – vyresniojo brolio kalba. Ir likti tame gete, nekreipiant dėmesio, kad gyveni ES šalyje, bet naudojantis visais tos šalies privalumais.

Nesitikėjau, kad prasidedanti rusakalbių mokyklų transformacija, siekiant vaikams geresnės ateities šalyje, kurioje jie gyvena, bus sutikta su aplodismentais, tačiau kad piktinsis nukentėję nuo Putino ir Lukašenkos režimų – jau virš mano suvokimo…“

Ministerija siūlo dar metams nukelti reikalavimą dėl kalbos mokėjimo ukrainiečiams.

„Prisimename, didžiuojamės ir esame dėkingi“: privačios Vilniaus gimnazijos feisbukas mirga Pergalės dienos sveikinimais.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Apžvalgininkas. Kas rusifikuoja pietryčių Lietuvą?
  2. V. Apžvalgininkas. Lietuvai siūloma kolektyvinė šizofrenija
  3. V. Apžvalgininkas: Rusakalbės mokyklos tapo visiška Lietuvos nesėkme
  4. V. Apžvalgininkas. Gudijos opozicija pradėjo išsisukinėti dėl litvinizmo
  5. V. Apžvalgininkas. Propagandos bei naivumo puota LR Seime. Dalis Lietuvos istorikų, politologų patekę į Rytų spec. tarnybų įtaką
  6. V. Apžvalgininkas. Kultūros ministerija bei kultūriniai kairieji (liberalai) – lietuvių kalbos bei lietuvių tautos priešai?
  7. V. Apžvalgininkas. Ar tikrai istorijos neįmanoma pavogti?
  8. V. Apžvalgininkas. Gudijos fašistai atidarė filialą Vilniuj
  9. V. Apžvalgininkas. Lietuvos Donbasas. Lenkijos ambasadorių įkvėpė J. Pilsudskis?
  10. V. Apžvalgininkas. Valstybės neapykanta lietuvių tautai bei lietuvių kalbai?
  11. V. Apžvalgininkas. Vakarai atsakingi už kilusį karą Ukrainoj. Kodėl Vakarai nenori Ukrainos pergalės. Kaip Turkija neprovokavo Rusijos
  12. Stabdomos sankcijos A. Lukašenkos režimui
  13. V. Apžvalgininkas. Gudija nori okupuoti ne tik Vilnių.
  14. V. Apžvalgininkas. Kodėl Šalčininkuose stovi paminklas Kaniūkų tragedijos vykdytojams?
  15. V. Rakutis. Kam rūpi Lietuva?

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Jonas says:
    3 metai ago

    Pastebiu, kad Lietuvoje vietoj sumažintos ar išstumtos rusiškos aplinkos labai greitai ateina lenkiška aplinka. Tam dedamos pastangos. Įstatymu sugadintas lietuviškas alfabetas, stumiami diakretai, pradėti transliuoti 7 TV kanalai lenkų kalba. Rusiškasis, ar lenkiškasis nacional–imperializmai tapatūs. Lietuvai jie visada atnešdavo karus, prievartą, nužudymus, okupaciją. Apie tai žinoma iš kelių amžių Lietuvos istorijos.

    Atsakyti
    • Bartas says:
      3 metai ago

      Bet šitos karčios istorijos patirties nežino “valdantysis elitas”.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Audra, nulaužtas medis
Lietuvoje

Atšaukta valstybės lygio ekstremalioji padėtis

2026 09 16
Krašto apsaugos ministerija
Lietuvoje

Įsigaliojo žalos atlyginimo tvarka gyventojams dėl teisėtai panaudotos karinės jėgos

2026 09 16
Elektra
Lietuvoje

Vyriausybė pritarė Audrų paketui: elektros tinklo laukia atnaujinimai

2026 09 16
Teisėjų finišo bokštelis
Lietuvoje

Pirmasis šalyje: „Bangpūtys“ turės 13 metrų teisėjų finišo bokštelį

2026 09 16
Priedanga
Lietuvoje

Laukiama vilniečių paraiškų priedangoms pagerinti

2026 09 16
K. Donelaičio aikštė
Lietuvoje

Klaipėdos K. Donelaičio aikštėje prasidės atnaujinimo darbai

2026 09 16
Europos judumo savaitė
Gamta ir žmogus

Europos judumo savaitė kviečia darniai judėti visą Lietuvą

2026 09 16
Telefonas
Lietuvoje

Sukčiai vėl siunčia žinutes apie skolą „Sodrai“

2026 09 15
Vaikai
Lietuvoje

Už piktybinį vengimą išlaikyti vaiką – laisvės atėmimo bausmė

2026 09 15
Susisiekimas, neįgalieji
Lietuvoje

Svarstoma griežtinti atsakomybę už neteisėtą naudojimąsi asmens su negalia automobilio statymo kortele

2026 09 15
Dviratis
Lietuvoje

Seimas svarsto švelninti atsakomybę už lenkimą dviračių gatvėje

2026 09 15
Seimas
Lietuvoje

Svarstomas naujos redakcijos Lygių galimybių įstatymas

2026 09 15

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Saimonas Cipis apie D. Greičiūnas. Kai pasaulis vėl tampa gyvas
  • +++ apie Dronas iš Baltarusijos nuskrido iki Kaišiadorių: ką atskleidė pirmasis toks NATO atsakas Lietuvoje
  • +++ apie Dronas iš Baltarusijos nuskrido iki Kaišiadorių: ką atskleidė pirmasis toks NATO atsakas Lietuvoje
  • +++ apie Kiek ir kokių migrantų reikia Lietuvai? Siūloma aiškiau apsibrėžti valstybės kryptį

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Rugsėjo 17 dienos horoskopas: ryte neskubėkite, vakare bus lengviau susitarti
  • Kada verta rinktis elektrinį dviratį, o kada geriau tinka MTB ar gravel dviratis?
  • Ką daryti, jei artimasis mirė ne Europos Sąjungos valstybėje?
  • Atšaukta valstybės lygio ekstremalioji padėtis

Kiti Straipsniai

Dviratininkė, STOP ženklas, kelio remontas

Rugsėjo 17 dienos horoskopas: ryte neskubėkite, vakare bus lengviau susitarti

2026 09 16
Saulei tekant

D. Greičiūnas. Kai pasaulis vėl tampa gyvas

2026 09 15
Greta pavaizduoti du pasaulio žemėlapiai, rodantys skirtingus žemynų dydžių santykius

G. Navaitis. Rusija sumažėjo, Afrika išaugo

2026 09 15
Naikintuvai

Dronas iš Baltarusijos nuskrido iki Kaišiadorių: ką atskleidė pirmasis toks NATO atsakas Lietuvoje

2026 09 15
Donaldas Trampas prie degalų kolonėlės, fone liepsnojanti naftos perdirbimo gamykla

A. Navys, M. Sėjūnas. Pilną baką. Ukrainos sąskaita

2026 09 15
Prof. Vytautas Raždvilas džiūgaujančių AfD palaykytojų fone

V. Radžvilas. AfD sėkmė – ne lūžis: ką ji gali reikšti Lietuvai?

2026 09 14
Kalesninkų pradinės mokyklos mokiniai ir mokytojai 1946 m.

N. Tuomienė. Išstumta kalba, sutrumpinta istorinė atmintis: Eišiškių krašto kelias. (I)

2026 09 14
„Instagram“ socialinis tinklas

Ką „Meta“ susitarimas su JAV valstijomis reiškia socialiniams tinklams ir Lietuvai

2026 09 14
Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

K. Garšva kreipėsi į Seimo Pirmininką: asmenvardžių pataisos destabilizuotų lietuvių kalbos normas

2026 09 14
Jauna šeima su vaiku ir vyresnio amžiaus žmonės Lietuvos miestelio aikštėje

K. K. Urba. Ar išsaugosime Lietuvą – 2100?

2026 09 14

Skaitytojų nuomonės:

  • Saimonas Cipis apie D. Greičiūnas. Kai pasaulis vėl tampa gyvas
  • +++ apie Dronas iš Baltarusijos nuskrido iki Kaišiadorių: ką atskleidė pirmasis toks NATO atsakas Lietuvoje
  • +++ apie Dronas iš Baltarusijos nuskrido iki Kaišiadorių: ką atskleidė pirmasis toks NATO atsakas Lietuvoje
  • +++ apie Kiek ir kokių migrantų reikia Lietuvai? Siūloma aiškiau apsibrėžti valstybės kryptį
  • Ogi apie A. Vinkus. Kad vieni kitiems būtume atrama
Kitas straipsnis
Raktas į lietuviškos spaudos gyvenimą 1905–1917 metais: nauji „Lietuvos bibliografijos“ leidiniai | lnb.lt nuotr.

Raktas į lietuviškos spaudos gyvenimą 1905–1917 metais: nauji „Lietuvos bibliografijos“ leidiniai

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai