Seimas po svarstymo pritarė Valstybinės kalbos įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama įstatyme įtvirtinti nuostatą, kad duomenys apie parduodamas prekes ir teikiamas paslaugas turi būti teikiami ir prekės ženklinamos valstybine kalba.
Juridiniai ir fiziniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai, Lietuvoje parduodantys prekes ar teikiantys paslaugas, privalėtų užtikrinti tiesioginį gyventojų aptarnavimą valstybine kalba Vyriausybės nustatytu lietuvių kalbos mokėjimo lygiu. Išimtys galėtų būti taikomos Mokslo ir studijų įstatyme numatytais atvejais, kai reikalavimas mokėti valstybinę kalbą laikomas nepagrįstu teisės dirbti ribojimu.
Projekto iniciatoriai tikina, kad vis daugiau yra susiduriama su užsienio, o ypač rusų kalba, kai siekiama gauti paslaugas ar prekes.
„Manoma, kad Lietuvos piliečiai turi turėti teisę sulaukti aptarnavimo valstybine kalba – 2021 m. Statistikos departamento skelbti gyventojų surašymo rezultatai atskleidė, jog rusų kalbą moka apie 60 proc. visų Lietuvos gyventojų, tad net 40 proc. Lietuvos gyventojų yra priversti susidurti su aptarnavimu jiems nesuprantama kalba“, – teigia parlamentarai aiškinamajame rašte.
Pasak jų, siūloma nuostata galėtų paskatinti užsieniečius labiau integruotis į Lietuvos visuomenę bei mokytis bent šnekamosios lietuvių kalbos.
Pasak šio pasiūlymo iniciatorės, Seimo narės Dalios Asanavičiūtės, lietuvių kalbos mokėjimas bent jau žemiausiu lygiu pagerintų atvykusių žmonių socialinę padėtį Lietuvoje, pagerintų jų gebėjimą integruotis ir siekti karjeros, didesnių pajamų, ir kartu padėti savo šaliai, iš kurios jie išvyko, ypač jei tai yra kariaujanti šalis.
„Noriu priminti, kad šis įstatymas yra ne apie tai, kad mokėti lietuviškai privalo dirbantis darbą sandėlyje ar virtuvėje, ar ten, kur nėra bendravimo tiesiogiai su klientu, kuriam tu suteiki paslaugą ar parduodi prekę, šis reikalavimas atsiranda tik tiems, kurie tiesiogiai turi kontaktą su klientu ir tiesiogiai turi užtikrinti aptarnavimą lietuvių kalba“, − Seimo posėdyje kalbėjo Seimo narė.
Tam, kad jie būtų priimti, Seimas turės balsuoti dar kartą. Jei Seimas pritartų naujoms nuostatoms, jos įsigaliotų 2026 m.
