Seimas atmetė tomaševskininkų bandymą dar labiau sumenkinti valstybinę kalbą

Gruodžio 15 d. Seimas atmetė Lietuvos lenkų Seimo narių siūlymą Lietuvos respublikos piliečių pavardes oficialiuose dokumentuose leisti rašyti lenkiškais rašmenimis su visais diakritiniais ženklais (žmonių kalba – kableliais, brūkšneliais ir taškeliais.

Tokį Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) narių siūlymą po pateikimo palaikė 48 Seimo nariai. Prieš balsavo 26 Seimo nariai. Susilaikė 33 Seimo nariai.

Lietuvos lenkų brukamą pataisą labiausiai palaikė Laisvės ir Liberalų sąjūdžio ir Socialdemokratų partijos frakcijų nariai. Už šią valstybinės lietuvių kalbos konstitucinį statusą žeminančią asmenvardžių rašybos įstatymo pataisą balsavo ir 5 konservatoriai.

Tačiau dauguma konservatorių balsavo – prieš. Prieš buvo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai ir Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“. Visus balsavimo duomenis rasite ČIA.

Projektą pateikusi Regionų frakcijos seniūnė, LLRA-KŠS atstovė Rita Tamašunienė: „Šiuo metu nelietuvių tautybės piliečiai, kurie nori įrašyti originalią vardo ir pavardės formą į dokumentus lotyniško pagrindo rašmenimis, to padaryti negali. Gali padaryti tik tie laimingieji, kurie neturi savo pavardėje diakritinio ženklo“.

  „Pavyzdžiui, mūsų pirmininkas Valdemaras Tomaševskis pasikeitė į Waldemar Tomaszewski todėl, kad jis neturi tokių ženklų, bet mano kolega Česlavas Olševskis to padaryti negali, nes negalima užrašyti kietosios „l“ raidės“, – žurnalistams aiškino Tamašunienė savo pačios pastangomis prastumtą ir dabar galiojantį Asmenvardžių rašymo dokumentuose įstatymą vadinanti „pusiau luptu ir pusiau skustu“.

„Jeigu jau valstybė leido vieną kartą rašyti vardą ir pavardę lotyniškais rašmenimis taip, kaip yra originale, turi ta teisė galioti visiems, netapti selektyvia teise“, – postringavo  Tomaševskio draugė.

Kas pamiršo, priminsime – šių metų pradžioje Seimas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir E. Dobrovolskos pastangomis, palaikant valdančiajai daugumai, priėmė įstatymą, kad Lietuvos piliečio vardą ir pavardę LR asmens dokumentuose galima užrašyti ir ne valstybinės kalbos rašmenimis, naudojant papildomas 3 nelietuviškas raides „w“, „q“, „x“.

Tokia rašyba dabar yra leistina tuo atveju, jei Lietuvos pilietis nori rinktis ne lietuvio sutuoktinio pavardę, taip pat kai tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje yra įrašyta ne lietuviškais rašmenimis.

Šis Asmenvardžių rašybos įstatymo pakeitimas įsigaliojo šių metų gegužės 1 dieną.

Asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ pirmininko pavaduotojas Jonas Vaiškūnas daug metų visuomeniniais pagrindais viešai  kovojantis prieš įvairių politinių organizacijų siekius menkinti Valstybinės lietuvių kalbos  konstitucinį statusą ir siaurinti jos vartojimo teises, primena:

„Skandalingai pagarsėjusio Valdemaro Tomaševskio vadovaujama Lenkų rinkimų akcija  skatinama politikų iš Lenkijos daugelį metų siekė nelietuviškiems rašmenims pramušti landą į Lietuvos Respublikos piliečių pasus.

Viešai buvo teigiama, kad to siekiama dėl Lietuvos moterų ištekėjusių už užsieniečių, esą jos negalinčios užsirašyti savo pavardės taip kaip rašoma užsienio šalyje, kurią atstovauja jos vyras…

Kai tokia tvarka buvo įteisinta, kaip išimtis taikytina tik už užsieniečių ištekėjusioms moterims, Lenkų rinkimų akcijos ir juos atstovaujančios Lietuvos teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos pastangomis, bei valdančiųjų balsais, pavyko šią išimtį išplėsti pritaikant ir Lietuvos lenkams. Va, tuomet, lenkų politikai ir pareiškė apie diskriminaciją.

Esą toks sprendimas diskriminuoja tuos lenkus, kurių pavardės užrašymui nepakanka kelių lotyniško pagrindo rašmenų, nes lenkiškai rašant turi atsirasti ir kiti Lenkijos Respublikoje naudojami rašmenys…

Jei tokią Konstituciniam valstybinės kalbos statusui prieštaraujančią tvarką Seimo nariai įteisintų, tai tik laiko klausimas kada išgirsime naujus skundus, pavyzdžiui, iš rusų arba totorių tautybės Lietuvos piliečių – kodėl dabar yra diskriminuojami jie“.

Valstybinės kalbos paskirtis kaip tik ir yra užtikrinti visų Lietuvos piliečių vienodas teises, neskirstant jų pagal tautybes ar kokius kitus požymius. Būtent tai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas politikams yra daug kartų išaiškinęs. Žr, pvz. 2009 m. lapkričio 6 d. KT sprendimą:

Pagal Konstitucijos 14 straipsnį lietuvių kalba yra valstybinė kalba. Konstitucinis valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas reiškia, kad lietuvių kalba yra konstitucinė vertybė. Valstybinė kalba saugo tautos identitetą, integruoja pilietinę tautą, užtikrina tautos suvereniteto raišką, valstybės vientisumą ir jos nedalomumą, normalų valstybės ir savivaldybių įstaigų funkcionavimą. Valstybinė kalba yra svarbi piliečių lygiateisiškumo garantija, nes leidžia visiems piliečiams vienodomis sąlygomis bendrauti su valstybės ir savivaldybių įstaigomis, įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus.

Seimo teisininkai taip pat nepritarė šioms Lietuvos lenkų rikinimų akcijos Asmenvardžių rašybos įstatymo pataisoms. Seimo Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento išvadą galite perskaityti ČIA.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Seimo frakcijos narys Robertas Šarknickas Lietuvos lenkų politikų eilinį bandymą kėsintis į valstybinės lietuvių kalbos statusą Seimo salėje perskaitytame pareiškime įvardijo tiesia šviesiai – lie­tu­vių kal­bos nai­ki­ni­mu: