Įsigaliojo Klimato kaitos valdymo įstatymo pataisos

Nuo šiandien, liepos 15 d., įsigalioja birželį Seimo patvirtinto Klimato kaitos valdymo įstatymo naujos redakcijos  dauguma nuostatų, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliamos ir įgyvendinamos naujai priimtų Europos Sąjungos „Fit for 55“ teisėkūros paketo teisės aktų nuostatos.

Šis ES teisės aktų paketas skirtas klimato kaitai švelninti ir sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį 55 proc. iki 2030 m. bei pasiekti, kad 2050 m. Europa taptų pirmuoju pasaulyje klimatui neutraliu žemynu.

Įstatyme nustatyti sugriežtinti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ES ATLPS) reikalavimai, išplėstas s šios sistemos taikymas jūriniam transportui, o nuo 2027 m. ir pastatams, kelių transportui bei papildomiems sektoriams. Numatytos ŠESD mažinimo tikslų ES ATLPS nedalyvaujančiuose sektoriuose ir Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) sektoriaus anglies dioksido absorbentų tikslų vykdymo lankstumo priemonės .

Taip pat įstatymu nustatytas fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (F-dujų) naudojimo reguliavimas atsižvelgiant į sugriežtintus naujai patvirtinto Fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų reglamento įpareigojimus valstybėms narėms dėl F-dujų naudojimo ribojimo, kontrolės,  atestatų ir darbuotojų pažymėjimų išdavimo F-dujas tvarkančioms įmonėms. Naujoji fizinių asmenų, dirbančių su F-dujomis ir ozono sluoksnį ardančiomis medžiagomis ir jų turinčia įranga, pažymėjimų išdavimo tvarka bus taikoma nuo 2024 m. lapkričio 1 d.

Klimato kaitos valdymo įstatymo pakeitimai prisidės prie išmetamųjų ŠESD kiekio ir iškastinio kuro naudojimo mažinimo, energetinės nepriklausomybės didinimo, inovatyvių technologijų diegimo visuose ūkio sektoriuose modernizuojant ir stiprinant jų konkurencingumą.

Dėl išplėstos ATLPS jūriniam transportui ir sugriežtintų reikalavimų stacionariems kuro deginimo įrenginiams ir orlaivių naudotojams Klimato kaitos programa gaus mažiausiai 1,5 karto daugiau lėšų, skirtų  darnioms investicijoms visuose ūkio sektoriuose. Nuo 2024 m. degalų ir kuro tiekėjai į rinką, pagal naują ATLPS privalo vykdyti jų patiekto kuro pastatams, transportui ir kitiems sektoriams ŠESD stebėseną, o nuo 2027 m. kasmet privalės atsiskaityti apyvartiniais taršos leidimais už patiekto kuro išmestą ŠESD kiekį. Didžioji lėšų dalis, gauta už naujos ATLPS apyvartinius taršos leidimus, bus pervedama į Klimato kaitos programą (apie 660 mln. eurų nuo 2028 m. iki 2030 m.) ir panaudojama pastatų ir kelių transporto modernizavimui, atsinaujinančių energijos šaltinių diegimui prioritetą teikiant mažiausiai pasiturintiems namų ūkiams ir kelių transporto vartotojams.

Iš padidinto Modernizavimo fondo Lietuva papildomai gaus 1,35 mlrd. eurų. Beveik 3 kartus padidintos ES lygiu veikiančio Inovacijų fondo lėšos visų ūkio sektorių inovatyvių technologijų diegimui iki 2030 m. visose ES valstybėse narėse.

Lietuvos ŠESD mažinimo tikslams vykdyti priemonės suplanuotos atnaujintame pagal Europos Komisijos pastabas Nacionaliniame energetikos ir klimato srities (NEKS) veiksmų plane ir jas įgyvendinus bus panaudota 17,64 mlrd. eurų investicijų. Papildomoms NEKS veiksmų plano priemonėms dar reikia 3,8 mlrd. eurų valstybės biudžeto lėšų ir 9,62 mlrd. eurų privataus sektoriaus lėšų.

Per 2026-2032 m. laikotarpį iš Socialinio klimato fondo Lietuva papildomai gaus 664 mln. eurų.  Iš šių lėšų numatoma finansuoti papildomas neigiamą socialinį poveikį mažinančias priemones šiems tikslams kasmet skiriant apie 126 mln. eurų.