Klimatas keičiasi ir tai veikia daugelį gyvenimo sričių. Kuo greičiau įsisavinsime faktą, kad dėl to dalis darbų ir net sektorių išnyks ar turės stipriai keistis, bei imsimės veiksmų, tuo lengviau pakelsime pasekmes. Tiesa, yra ir gerų žinių – nemažai sektorių plėtosis ir atsiras naujų.
Sunkiai prognozuojamas ir sparčiau besikeičiantis oras, vis nauji temperatūros rekordai, dažnėjančios sausros, besikeičiančios kritulių tendencijos, kylantis vandens lygis ir kiti gamtiniai veiksniai veikia ne tik pasaulio žemės ūkį, miškininkystės sektorių ar žuvininkystę, bet daugelį sektorių. Tai išvysime ir tiesiogiai (kai darbovietės privalės būti geriau pritaikytos prie karščio ar šalčio), tiek netiesiogiai (pavyzdžiui, per pakitusias tiekimo grandines, kai prastesnis priėjimas prie gamybinių medžiagų pareikalaus nemažai papildomų sąnaudų).
Lyginant su kai kuriomis šalimis, kur audros nuniokoja ištisas teritorijas ar kyla vandens lygis, išstumdamas ne tik dirbamos žemės plotus, bet ir gyvenvietes, mūsų regiono padėtis kur kas geresnė. Vis dėlto bėdos vis aiškiau matomos ir čia.
Trumpalaikis tikslas: pritaikyti darbo vietas
Per šios vasaros karščius aiškiai pajutome, kad nemoderniuose pastatuose darbo sąlygos gali tapti sunkiai pakenčiamos, o produktyvumas stipriai kristi. Štai taip klimato kaita dažnam lietuviui nuo abstrakčios idėjos tapo darbiniu iššūkiu. Tai ne tik nepatogu, bet ir pavojinga – ypač vaikams ar vyresniems, silpnesnės sveikatos žmonėms. Mes, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, taip pat matome, kad mūsų jungiamos bene trys dešimtys šakinių organizacijų vis dažniau kalba apie dėl besikeičiančių orų prastėjančias darbo sąlygas ir būtinybę spręsti šias problemas.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rekomenduoja trumpinti pamokas, jei temperatūra pakyla iki 28 laipsnių – daugelis pastatų nėra pritaikyti dirbti per karščius. Galimai panašius pokyčius teks matyti ir darbovietėse. Nors yra rekomendacijos, kokios turėtų būti aukščiausios ir žemiausios temperatūros ribos darbovietėje, tai ne visada užtikrinama (ypač dirbant po atviru dangumi, kur objektyviai sudėtinga darbuotojus apsaugoti nuo nepalankių temperatūrų, pavyzdžiui, žemės ūkyje, statybose, tiesiant kelius ir kt).
Klimato kaita paveiks ne tik darbovietes, bet ir kenks infrastruktūrai: keliai, statiniai susidėvės greičiau, tad reikės geresnės priežiūros ir lėšų. Didesnė našta teks ir viešąsias paslaugas teikiančioms skubios pagalbos tarnyboms, kurios ir taip Lietuvoje varganai finansuojamos ir nuolat susiduria su darbuotojų trūkumu. Pirmiausia galvoje turiu medikus ir ugniagesius gelbėtojus: jau šią vasarą miškų gaisrų rizika nuolat buvo labai aukšta, o karščio bangas keisdavo staigios audros, vertusios medžius, traukiusios elektros laidus bei pridariusios kitokios žalos. Dar daugiau – atsiradusios papildomos būtinos išlaidos padariniams tvarkyti, nuolat sausins biudžetą.
Vis tik šį tą galima padaryti: reikalingas nuoseklus ruošimasis atliepti stiprėsiantiems iššūkiams visuose lygiuose (nacionaliniame, regioniniame, įmonių), didesnis dėmesys inovacijoms (tiek mažinant neigiamą poveikį aplinkai, tiek investuojant į inovacijas ir taip didinant produktyvumą bei pridėtinę vertę), dėmesys darbuotojų švietimui (tiek dėl klimato kaitos problemų bei kaip išvengti jų neigiamo poveikio, tiek ruošiant juos jų specialybių transformacijai arba išnykimui, t. y. jų perkvalifikavimui).
Kaip aiškina Tarptautinė darbo organizacija (TDO), labiausiai nukentės sunkiausiai gyvenantys, nes jiems bus sunkiausia prisitaikyti prie pokyčių. Kitaip tariant, nedirbantys ar mažai uždirbantys, dirbantys neformalioje ekonomikoje, sezoniniai darbuotojai, sau darbo vietą susikūrę žmonės. Pokyčiai labiau veiks mažas ir vidutines įmones (o tokios sudaro virš 90 proc. visų Lietuvos įmonių!), taip pat sektorius, priklausomus nuo gamtinių resursų ir klimato sąlygų (energija, vanduo, žemės ūkis ir maisto pramonė, turizmas, transportas ir kita). Kadangi labiau nukentės besivystančios šalys, tai skatins migraciją į turtingesnius regionius – taip pat ir ES, kas apkraus nacionalines socialines sistemas. Taip pat, įvairūs tyrimai rodo, kad labiau nukentės moterys (dėl daug kur vis dar gajos lyčių nelygybės ir nevienodų galimybių), kas atsilieps neigiamai šeimoms, nes moterys linkusios pinigus investuoti į vaikų gerovę, sveikatą, jų švietimą. Jų situacijos blogėjimas ilgainiui negatyviai atsilieps visuomenėms, taigi, tai turės platesnių pasekmių nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Dėl to Europos profesinių sąjungų konfederacija moterų apmokymą ir jų orų darbą pereinant į mažų anglies dvideginio ekonomiką įvardija kaip prioritetą.
Ilgalaikiai tikslai: sąžiningas perėjimas ir tvari ekonomika
Tarptautinė darbo organizacija, svarbiausios tarptautinės profesinių sąjungų organizacijos (ITUC, ETUC) palaiko kovą su klimato kaita ir būtinybę pereiti prie tvaresnės, aplinkai draugiškesnės ekonomikos. Vis tik reikalaujama, kad siekiant šių svarbių tikslų dalis darbuotojų nebūtų išstumti iš darbo rinkos (o kartu įstumti į skurdą). Perėjimas turi būti sąžiningas, socialiai orientuotas ir tinkamai finansuojamas.
Europos profesinių sąjungų konfederacija yra įsipareigojusi palaikyti ES tikslą, kad 2050 ji pasiektų nulines anglies dvideginio emisijas, vis tik kartu saugant darbuotojus. Juolab, kad kovai prieš klimato kaitą reikia solidarumo ir visuomenių įsipareigojimų, dėl to sprendimai turi būti tvarūs ir keliantys kuo mažiau neigiamų pasekmių. Tokiam tikslui 53 Europos šalys ir Europos Komisija įsipareigojo ir pernai pasirašyta Silezijos deklaracija dėl solidarumo ir teisingo pereinamojo laikotarpio. Ja sutarta, įgyvendinant nacionalines politikas, rimčiau vertinti klimato kaitos ir su tuo susijusių politikos priemonių poveikį darbuotojams, jų šeimoms ir bendruomenėms. Siekiama užtikrinti teisingą pereinamąjį laikotarpį darbuotojams ir suteikti jiems orų darbą, kas įvardijama kaip būtina sąlyga siekiant norimų klimato kaitos tikslų. Profesinės sąjungos įsipareigojo būti partneriais šiuose procesuose.
Taršūs sektoriai įdarbina daug žmonių, o kai kurie regionai yra nuo jų visiškai priklausomi. Jei pasikeitimas įvyks greitai ir be smūgį amortizuojančių priemonių, tai sukels nemažų problemų. Dėl to ne mažiau svarbu padėti šiems darbuotojams persikvalifikuoti ir išlikti naudingiems darbo rinkoje. Tam reikės ne tik adekvačios socialinės apsaugos pereinamuoju laikotarpiu, bet ir daug dėmesio skirti adaptyvioms apmokymų programoms. (Beje, tai ypač aktualu toms šalims, kur ir taip jaučiamas darbo jėgos trūkumas, vadinasi, ir Lietuvai, nors kol kas reikalai juda vėžlio žingsniu.)
Vienas pavyzdžių – anglimi kūrenamos jėgainės, kurių Europoje vis dar daug. Įvairių šalių politikai, nors ir suprasdami, kad ilgalaikėje perspektyvoje pjauna šaką, ant kurios sėdi, stengiasi jas apsaugoti nuo likvidavimo. Nors ES siekia būti lydere kovojant su klimato krize, vis dėlto, kaip savo analizėje rašo Kolumbijos universiteto profesorius Adam Tooze, apie 20 proc. ES elektros energijos vis dar pagaminama jėgainėse, kūrenamose anglimi. Tai sudaro 1/6 anglies dioksido emisijų ES. Vis tik ES jau yra sukūrusi platformą, skirtą padėti nuo anglies priklausomiems regionams pereiti prie švaresnių industrijų. Ir tam skirta nemažai lėšų – 26 mlrd. eurų iš Modernizacijos fondo. Vis tik realybėje ES narės susiskaldžiusios šiuo klausimu, o tai apsunkina strateginių tikslų įgyvendinimą. Atlikta Nacionalinių energetikos ir klimato planų analizė parodė, kad dalis ES šalių narių nori pasilikti anglimi kūrenamas jėgaines ir po 2030-ųjų, bet tam skirta parama mielai naudojasi. Jei ši praktika nebus sustabdyta, artimiausių dešimtmečių tikslų dėl kovos su klimato krize paprasčiausiai neįgyvendinsime.
Ką galime padaryti jau dabar?
Politinė valia ir valstybių bendradarbiavimas itin svarbūs, bet nebūtinai reikia laukti politinių sprendimų ar naujų teisės aktų, kad paspartintume pokyčius. Nemažai ką galima nuveikti per darbuotojų ir darbdavių suderėtas kolektyvines sutartis. Tiek nacionaliniu, regioniniu, sektoriniu ar atskirų įmonių lygmeniu.
Beje, daugelyje šalių diskusijas apie sąžiningą pereinamąjį laikotarpį į priekį veda būtent profesinės sąjungos ir dalį svarbių, bet politiškai dar nesutartų dalykų užtikrina jau dabar. Pavyzdžiui, dėl atitinkamų darbuotojų apmokymų, kad šiems būtų lengviau prisitaikyti prie pokyčių; tinkamesnių bei saugesnių darbo vietų kūrimo. Taip pat profesinės sąjungos daug dėmesio skiria informacinėms kampanijoms bei ateities iššūkių analizėms ir prognozėms, rekomendacijoms (didesnės profesinių sąjungų organizacijos kaip Europos ar Tarptautinė profesinių sąjungų konfederacijos atlieka rimtus su darbo rinka ir darbuotojų apsauga susijusius tyrimus).
Pabaigai: inovacijų poreikis kasdien auga, bet kol kas didelė dalis mūsų darbdavių stengiasi ekonominį augimą palaikyti grįsdami pigia darbo jėga, o ne investuodami į inovacijas. Kitaip tariant, dažnai mieliau ieškoma darbuotojų už kuo mažesnį atlyginimą ar jų atsivežama iš trečiųjų šalių, o ne pereinama prie didesnės pridėtinės vertės produktų ir paslaugų kūrimo, naujų pažangesnių sektorių stiprinimo. Nors nemaža dalis verslų pigumo laikosi įsikibę tarsi paskutinio šiaudo, toks modelis ne tik nėra tvarus, bet jau išsemtas. O ilgalaikėje perspektyvoje – kenksmingas valstybei. Inovacijas, mokslo ir verslo bendradarbiavimo gerinimą Lietuvai rekomendacijose nuolat pabrėžia ir tarptautinės organizacijos, bet vietoj to švaistome laiką ir ribotus išteklius mažaverčiams dalykams taip ir neįstengdami pereiti į XXI amžių. O, kol darbdaviai nekeis savo atgyvenusių praktikų, dalis darbuotojų tiesiog rinksis dirbti kitose šalyse.
Vis tik išlikime optimistiški. Pramonės laukia inovacijos ir investicijomis grįsta transformacija, bet ne išnykimas. Nors perėjimas prie švaresnių sektorių kainuos nemažai, tai vis tiek racionaliau nei kovoti su pasekmėmis, kurios ateis to nedarant.
Autorė yra Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirminkė
Klimatas visuomet keitėsi ir keičiasi. Ir visai ne dėl žmogaus veiklos. Pirmiausiai tai natūralus procesas, o žmogaus veikla prie to prisideda nežymiai.
Tad visos tos leftistinės ekologinės isterijos, nevengiant savo utopijoms pasiekti išnaudoti nepilnametę mergaoitę, yra pats gryniausias ekologinis populizmas, kurį derėtų ignoruoti.
Aišku, straipsnis ne visai apie tai 🙂
Mane labai liūdina šito ir panašių straipsnių pasirodymas Alke – nusibodusi ta buka teletabiška klimato isterija, negaliu suprasti, kaip baigęs fiziką VU gerb. Jonas Vaiškūnas leidžia skelbti.
Norisi pasakyti keletą faktų apie tikrąją padėtį.
Žmogaus veikla išskiria tik 0,015 proc. viso CO2 kiekio Žemėje – tai kokią įtaką turi žmogus Žemės klimatui ?
Ir tas 0,015 yra tiesiog išganymas augalams, dar labiau žaliuojantiems.
Argos system leidžia nustatyti, kad pasaulio vandenynų vanduo vėsta nuo 1979 m. – tai reiškia, kad artėja nauji ledynmečiai, prisiminkime Milankovičiaus ciklus.
Pagal orą USA paskutines 5 žiemas, tai jau matomas naujasis Laurentijaus ledyno susidarymas, kuris po 2 tūkst. metų padengs kone visas USA, jau nekalbant apie Kanadą.
Skandinaviją ledynas uždengs po 4 tūkst. metų, tuo tačiu ir Lietuvoje vargu ar bus galima gyventi žmogui.
Visa ta atsinaujinanti energetika – žmonės, jei ji nebūtų dotuojama iš valstybių biudžetų, tai po metų bankrutuotų, o dabar skurdinant gyventojus(surenkama iš jų apie 85 nuošimčius mokesčių), apmokamas iš biudžeto ‘klestintis’ atsinaujinančios energetikos verslas.
Klimato isterijai skiriama kasmet 150 mlrd. USD, tai supraskime mokslo darbuotojų papirkimo ir nupirkimo mastus ( skelbiama, kad tokių jau 97 nuošimčiai ), MIP gaunamus pinigų srautus, už kuriuos plaunamos smegenys iki teletabių lygio, panaudojant net ligotą švedukę, kaip melagysčių šventumo skraistę.
Dar kartą kreipiuosi į gerb. Jono Vaiškūno, kaip VU diplomuoto fiziko, sąžinę – neskelbkite prašau teletabiškų straipsnių apie ‘klimato kaitą’, nors ir gyvename jų ‘ant bangos’ laikus.
Teletabi , Papasakok dabar savo genialu protą panaudojęs, o kertami miškai Pasaulyje, kurių yra iškirsta jau turbūt 50proc. daugelyje valstybių, ir jie nebeatsigavo tokie pat ar išvis yra sudeginami ir dykumeja? čia normalu? Dirbamų žemių masinis grubus alinimas ir grubuoniski žemdirbystės metodai čia normalu viskas? Givybe žemėje nėra tarpusavy susijusi? Įdomu kam pats dirbi kad toks bukas esi ir iš kur tokių atsiranda kvailiu katrie nemato akivaizdžių dalykų. Temperatūra dar neatspindi visko kvaileli. Pvz po atšilimo iškart eis atšalimas Europoj, nes tirpdami ledynai gėlo vandens, kliudys siltosioms Atlanto srovėms kilti i šiaurė, šiaurės Atlanto vandenynas atšals, Europoj prasidės nematyti šalčiai. Tuo tarpu ties pusiauju karščiai. Ir t.t. ir panašiai, uraganai, kataklizmos. Bet ir to gal neteks sulaukti. Profesoriau teletabi.
Teletabiui : ‘o kertami miškai Pasaulyje, kurių yra iškirsta jau turbūt 50proc. daugelyje valstybių, ir jie nebeatsigavo tokie pat ar išvis yra sudeginami ir dykumeja? čia normalu?’ –
I pasaulinio karo metu buvo masiškai iškirsti miškai Lietuvoje, tarpukary buvo atsodinti, ir taip pastoviai tęsiasi Lietuvoje, kurioje miškai turi dengti bent pusę šalies ploto – žemdirbystė tiesiog negalima į rytus nuo kelio Jonava – Zarasai su nedidelėmis išimtimis kai kuriose seniūnijose, Dzūkijoje su išimtimis į vakarus nuo Alytaus, Lazdijų rajone – tik suvalkietiškose Krosnos ir Šeštokų seniūnijose, daugybė atskirų plotų Žemaitijoje turi būti užsodinta / užleista miškais. Nieko baisaus nėra plyni kirtimai, tik tai negalima daryti draustiniuose ir dar išlikusiose sengirėse. Dėl yrančio drenažo vis daugiau dirvų ir ganyklų apleidžiamos, gamta atstato – vėl atsiranda pelkės, krūmynai, miškeliai.
Pasaulyje vyksta panašiai, kaip puikus pavyzdys yra buvusi pramoninė Valonija Belgijoje, kai paliktos senos gamyklos apaugusios savaiminiu mišku, krūmais, suirę vandens varantieji įrenginiai ir upeliai teka senomis vagomis.
Indonezijoje atogrąžinius miškus kerta ir užsodina aliejinėmis palmėmis – dirba ir pragyvena milijonai žmonių. Baltųjų kolonialistinis-rasistinis požiūris, kad vietiniai turi gyventi amžinajame skurde, be darbo, svarbiausia išsaugoti orangutangus, augmeniją ir panašiai, veda į niekur – indoneziečiai irgi nori gyventi, dirbti ir užsidirbti, laikas pripažinti juos žmonėmis, tvarkančiais savo gyvenimą savo šalyje.
Kokį poveikį turi Indonezijos miškų kirtimas lietui ? Jokio, nes aplink garuojantis vanduo ir drėgnas oras jį stumia į sausesnes vietas, ten lietumi iškrenta. Dirvų erozija ? Kai nebeaugs aliejinės palmės, džiunglės per 10-15 metų sugrįš.
Amazonija kertama – na ir kas, Brazilijos piliečiai turi darbo, užsiima žemdirbyste, gyvulininkyste buvusiose džiunglėse, kurios vėlgi per 10-15 metų atsistatys, jei bus nualintas dirvožemis.
Amazonijoje dėl perteklinės drėgmės sunku auginti grūdines kultūras, nebent tik ryžius. Jei ryžiams bus skirta 100tūkst. kv. km, tai 1,5 Lietuvos ploto, tai ryžių derlius nužemins ryžių pasaulinę kainą iki tokios, kad neapsimokės auginti.
Amazonijos drėgmė yra palaikoma pastovių liūčių, kurios susidaro dėl pasaulio vandenynų garavimų (didžiausia įtaka yra dėl El Ninjo srovės Ramiajame vandenyne ) ir iškrenta būtent tame plote.
Amazonijos užkariavimas iškertant džiungles – Žmonija tegali tik pasvajoti, kad sugebės iškirsti, nes iškirtusi nežinos, ką daryti.
Teletabiui : ‘Dirbamų žemių masinis grubus alinimas ir grubuoniski žemdirbystės metodai čia normalu viskas? Givybe žemėje nėra tarpusavy susijusi?’ –
Apie 1930 m. buvo atrastos humininės rūgštys, ieškant galimybių įsavinti dykumas žydų nausėdijoms Palestinoje.
Jei naudoti huminines rūgštis (valytas, be ulvinių ir fulvinių) ar humatus (druskas su K, Na), tai derlių galima padidinti 10-30 nuošimčių, taip pat išvengti didžiosios daugumos augalų ligų, nes visų ligų priežastys yra pirmiausia humininių rūgščių ir mikroelementų stoka, tas pat persiduoda ir žmogui, pvz. išliejus spermą, netenka vyras Zn, kurį atstatyti gali imbieru, česnaku, kariu (imbiero-česnako mišinys), o augalas, negaunantis Zn, neužmegs grūdo ar vaisiaus.
Humininės rūgštys susidarę iš ilgų ketoninių grupių, tai manęs nenustebino, kad naudojamas sportininkų dopingui.
PAR humininėmis rūgštimis ir druskomis gydoma nuo ŽIV, AIDS, padeda, aš pats esu atlikęs Vokietijoje eksperimentą su paliegusiais paršeliais – pasveiko, vokiečiams pasirodžiau stebukladariu.
Nyderlanduose visa žemdirbystė vyksta laukuose, kuriuos galima palyginti su Palangos pliažais – duodama mėšlo, kuris tiesiog sučiulpiamas augalų šaknimis ir vėl nieko nelieka – svarbiausia augalui – gauti užtenkamai vandens.
Duodant pagrindinį trąšų kompleksą N-P-K (azotas-fosforas-kalis) ir mikroelementines trąšas užauginami nuostabūs derliai. Trūkumas Nyderlandų laukininkystėje yra tas, kad neduoda humininių rūgščių ar humatų, nes smėlyje labai mažas humuso kiekis, todėl tenka naudoti fungicidus (chemikalus nuo ligų), kas labai užteršia derlių.
Su humininėmis rūgštimis ar humatais visa žemdirbystė tampa ekologine (jei ir nenaudoti chemikalų nuo žolių – herbicidų ir nuo vabzdžių – insekticidų).
Tai galima atlikti išvysčius humatų gamybą per metus pasaulyje iki reikiamo kiekio ir sekančiais metais naudojant visame pasaulyje kaip būtiną sąlygą.
Trąšų ir pesticidų gamintojai pasaulyje netektų apie 20-30 nuošimčių pajamų.
Mane nušauti maža būtų.
Teletabiui : ‘Temperatūra dar neatspindi visko kvaileli. Pvz po atšilimo iškart eis atšalimas Europoj, nes tirpdami ledynai gėlo vandens, kliudys siltosioms Atlanto srovėms kilti i šiaurė, šiaurės Atlanto vandenynas atšals, Europoj prasidės nematyti šalčiai. ‘ –
Jei ištirptų Žemėje visi ledynai ir ledai iki paskutinio trupinėlio, tai pasaulinio vandenyno lygis nepajėgtų net 5 (penkis) metrus pakilti.
Pasiimkite Grenlandijos ir Antarktidos žemėlapius, pasiskaičiuokite ar gaukite plotus, turėkite omeny, kad ledas vietomis net neuždengia kalnynų, plotą dengia vidutiniškai – tebūnie – 500 m ledo sluoksnis, paimkite ledo ir vandens tūrinį santykį, pasiskaičiuokite ir padalinkite viso pasaulio vandenynams. Bet tikrovėje nebus net vidutiniškų 500 metrų.
Amazonijos vanduo dėl Žemės sukimosi nenumaldomai teka dabartine kryptimi – į Atlanto šiaurę.
Pasidomėkite, kokio gylio yra Golfo srovė ir ką jai galėtų reikšti nauji 5 metrai.
Ledynmečiu buvo dengiama ir Grenlandija, ir Islandija, ir Špicbergeno salos, ir Skandinavija kilometriniais (storiu) ledynais, todėl pasaulinio vandenyno lygis buvo apie 140 metrų žemiau, sausumos buvo 25 mln. kv. km daugiau.
Dabartiniai ledynai Grenlandijoje ir Antarktidoje tėra likučiai buvusių ledynų prabangos.
Teletabiui : ‘Tuo tarpu ties pusiauju karščiai. Ir t.t. ir panašiai, uraganai, kataklizmos.’ –
Ties pusiauju netgi vėjo nėra. Vanduo garuoja, susitelkia į lašus ir krenta statmenai ant galvų.
Tai man pasakojo ir indoneziečiai, ir kongietis, ir ekvadorietis. Saulė visada statmenai virš galvos, diena ir naktis dalijasi po 12 valandų, dienomis apie 30 laipsnių, naktimis 25, taip visą gyvenimą.
Kas moka angliškai, google susiraskit straipsnius “Wrong Again: 50 Years of Failed Eco-pocalyptic Predictions” (50 metų gąsdimimo ekologine apokalipse), “Delingpole: Environment Canada Airbrushes 100 Years of Inconvenient Climate Data out of History” – Kanada sunaikino tikrus 100 metų klimato stebėjimo duomenis ir juos pakeitė kompiuteriniu modeliu (kuris “patvirtina” globalų atšilimą 🙂 ir “Climate Alarmists Foiled: No US Warming Since 2005” – 114 USCRN tnklo temperatūrą stebinčių stočių nuo 2005 metų nefiksuoja jokio klimato atšilimo.
Teletabiui : tenka suprasti, kad be teisingos ‘klimato kaitos’ religijos neapykantos mano asmeniui, pavirtus pratrydusiu žvėrimi, nieko daugiau esminio pasakyti protiškai nepajėgus, -i, be ‘teisingų tantrų’ apie debesų griūtis.
SUNKIAI PROGNOZUOJAMAS ir SPARČIAI BESIKEČIANTIS ORAS!?
AR TIKRAI SUNKIAI PROGNOZUOJAMAS ORAS?
KAD ORAS SPARČIAI KINTA, GINČYTIS NETENKA ir NET NEVERTA!
MAT, JAU DAUGIAU NEI 10 METŲ, KAIP YRA ATRASTI TREČIASIS IR KETVIRTASIS ŽEMĖS AŠIES FIZINIAI JUDĖJIMAI, KURIE LEIDO PAŽINTI IR SUPRĄSTI – KAS IR KODĖL? ŽEMĖJE VYKO? KAS IR KODĖL VYKSTA? bei KAS IR KODĖL VYKS ATEITYJE !!
ŠIA TEMA, SU VYKSMO TECHNOLOGINĖMIS SCHEMOMIS, BEI LAIKO GRAFIKAIS yra parašytos ir LIETUVIŲ KALBA IŠLEISTOS KNYGOS : “PERKŪNAS”, “PER PRAEITĮ Į ATEITĮ”. “PAŽADINTA PRAEITIS”, “PRAREGĖJIMAS”, “PRAEITIS IR ATEITIS”, “TVANAI DIEVAI CIVILIZACIJOS” PASTAROJOJE KNYGOJE ĮMINTAS “ŠUMERŲ KARALIŲ SĄRAŠAS'” kuriam jau per 450 000 metų!
NUO 2500 -j ų metų ŠIAURINIAME ŽEMĖS PUSRUTULYJE BUS TIKTAI VIENAS METŲ LAIKAS!!!
TAI TĘSIS IKI 3000 metų! IR t.t. ir t,.t.
NEI IŠNYKTI! NEI PRISITAIKYTI, PRIE KLIMATO KAITOS, NEREIKIA ir NEREIKĖS! REIKIA TIKTAI PAŽINTI M. KOPERNIKO PIRMĄJĮ ir ANTRĄJĮ, BEI INŽ. GEOFIZIKO – ASTRONOMO – PROISTORIKO ROMUALDO ZUBINO TREČIĄJĮ IR KETVIRTĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS ir ŽINOSITE – KAS? ir KODĖL? VYKSTA bei KAS ir KODĖL VYKS ATEITYJE!!!! SU ŠVENTOMIS VEKYKOMIS!
Vai kaip ilgu Tvanksto, nepaisant jo počakrinių, pirmykščiai primityvių prasprūdimų.
Bet,
reikšmingiau būtų sužinoti, kokių Velykų inžinierinis palinkėjimas linki – negi Biblijiniai sąrašo “ordinacija” metant Saulę ir Pasaulį lyg karštą bulv …nuo Mėnulio, o gal Talmudynėje raštu užraugtų, ar kokio Korano Mekos sąvade? Pagal katalogą kokio atklydėlio nevykėlio, per ilgai regis “šventinėjama” 🙂 Ar bent gerbiami save – joručius su velykučiais, Savų Velykų apeigų – prisimindami
…”supkit meskit manį jaunų,
kad…”
Va ir rask, – sutik Protėvių mums perduotą…
ŠVENTAI (bet ne katalikizmo ordinacijos parklupdyme)