Aplinkos ministras patvirtino 2022–2030 m. plėtros programos valdytojos Aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos pažangos priemonės „Didinti atsparumą ekstremaliesiems hidrometeorologiniams reiškiniams“ aprašą.
Bendras pažangos priemonei numatytas finansavimas siekia daugiau kaip 99 mln. eurų, didžioji dalis šių lėšų bus skirta iš 2021–2027 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų, iš valstybės ir savivaldybių biudžetų atitinkamai 7,4 ir 6 mln. eurų.
Pažangos priemonė apima penkias veiklas, skirtas plėtoti prisitaikymo prie klimato kaitos infrastruktūrą ir stiprinti gebėjimą prisitaikyti prie klimato pokyčių: potvynių pavojų ir jų sukeliamos žalos mažinimą, Baltijos jūros kranto atsparumo didinimą, hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų tinklo plėtrą, visuomenės informavimą ir prisitaikymo prie klimato kaitos įgūdžių stiprinimą, daugiafunkcinio laivo taršos grėsmėms valdyti įsigijimą.
Mažinant potvynių pavojų bei jų žalą gyventojams bus skirtas finansavimas savivaldybėms, kad potvynių pavojų teritorijose būtų įrengti apsauginiai pylimai, sutvirtintos upių krantinės, atnaujinti hidrotechnikos įrenginiai. Kartu su nauja infrastruktūra bus atnaujinami potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapiai, parengti potvynių valdymo planai. Šiai veiklai iš viso numatyti 42 mln. eurų, iš kurių 6 mln. eurų sudarys savivaldybių lėšos.
Didinant Baltijos jūros kranto atsparumą Palangos ir Šventosios rekreacinių zonų paplūdimiai bus papildomi smėliu, o Kuršių nerijoje bus atliekami Kopagūbrio tvirtinimo ir kopų regeneracijos darbai. Tam numatyta skirti 6,3 mln. eurų.
Tam, kad Lietuva galėtų užtikrinti efektyvų taršos grėsmių valdymą ir incidentų padarinių tvarkymą Baltijos jūroje, už 40 mln. eurų ketinama įsigyti daugiafunkcinį laivą, gebantį gesinti gaisrus laivuose, atlikti jų avarinį vilkimą, likviduoti teršimo incidentų padarinius, vykdyti gelbėjimo ir paieškos darbus.
9,4 mln. eurų investicijos į hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų tinklo plėtrą leis atnaujinti ir išplėsti stebėjimų sistemą, kokybiškai matuojančią, modeliuojančią ir laiku pranešančią visuomenei apie hidrometeorologinius reiškinius ir klimato sąlygų poveikį. Tikslios prognozės ir ankstyvas perspėjimas padės geriau pasirengti ekstremaliems orų reiškiniams, tiesiogiai prisidės prie gyvybių išsaugojimo, žalos turtui sumažinimo.
Visuomenės informavimui ir prisitaikymo prie klimato kaitos įgūdžių stiprinimui suplanuota 1,5 mln. eurų. Numatoma įgyvendinti įvairias viešinimo priemones, kurios pagerins gyventojų supratimą apie klimato kaitos keliamas grėsmes, gebėjimą joms tinkamai pasiruošti.
Pažangos veiklos bus įgyvendinamos iki 2029 m.
