Daugybė šiandieninių grėsmingų įvykių ir ilgai piršti „akidangčiai“ Lietuvos istorijos mylėtojams neretai pridengia svarbias praeities datas.
Antai, ateinančiais metais galėtų būti prisimenamas Lietuvai itin svarbus dalykas – Prūsijos kunigaikštystės (hercogystės) įkūrimo nemenka sukaktis.
Ne kasdien prisimenama, kad tais tolimais 1525 m. šiandieninės Lietuvos pašonėje buvo panaikinta liūdnai pagarsėjusio Prūsijos kryžiuočių (Vokiečių) ordino valstybė, ją pakeičiant pasaulietine kunigaikštyste (beje, Lenkijos karalystės vasale).
Taip galutinai baigėsi niūri kryžiaus žygių Baltijos šalyse epocha, šimtametės kovos su įsibrovėliais.
Dar daugiau – naujojoje valstybėje oficialia konfesija tapo liuteronybė, kuriai turime dėkoti už kelis amžius laikytas lietuviškas pamaldas, lietuviškas mokyklas ir pačios lietuviškosios raštijos (su Martyno Mažvydo „Katekizmu“) sukūrimą.
Anuomet greta mūsų vyko tikra revoliucija, ilgam pakeitusi viso regiono pobūdį.
Vis privengiama prisiminti anuometinių pokyčių iniciatorių kunigaikštį (hercogą) Albrechtą Brandenburgietį, nes anas buvęs to baisiojo Kryžiuočių ordino vadovas (nors ir paskutinysis, tapęs ir tos grėsmingos organizacijos duobkasiu, tarsi A. Mickevičiaus sukurto Konrado Valenrodo pasekėju).
Daug kam nesvarbu, kad tas nepageidautinas Albrechtas buvo Jogailaitis ir Gediminaitis, kraujo ryšiais susijęs su garsiausiais senosios Lietuvos veikėjais.
Šiandien mažai kam įkandama vokiečių kalba, nedaug Lietuvos istorijos mylėtojų pavarto Vokietijoje saugomus ar ten publikuotus senuosius dokumentus.
Galima pasidžiaugti, kad anuometė epocha rimtai nagrinėta dr. Ingės Lukšaitės ir kituose veikaluose.
Galėtume nepamiršti ir dar XX a. pradžioje senąją Lietuvos istoriją nagrinėjusių mėgėjų.
Pavyzdžiui, dr. Vočkė (Wotschke) tuomet Karaliaučiuje paskelbė didelę studiją apie žymųjį Reformacijos veikėją Abraomą Kulvietį ir XVI a. pradžios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvenimą.
Istorijos mėgėjams turėtų būti įdomi ten paskelbta kunigaikščio Albrechto Brandenburgiečio korespondencija – kelios dešimtys laiškų karaliui Žygimantui Augustui, Lietuvos maršalui Mikalojui Radvilai, Trakų kaštelionui Jeronimui Chodkevičiui, Vilniaus vyresniesiems, mūsų žymiesiems Martynui Mažvydui ir Abraomui Kulviečiui, ukmergiškiui Stanislovui Goštautui, žemaičiams Jonui Bilevičiui ir Jonui Kmitai, Albertui Kuncevičiui, Eustachijui Valavičiui, Stanislovui Kiesgailai, Viduklės veikėjams ir t. t.
Tuose laiškuose įžvalgesnieji pastebėtų daug įdomių dalykų apie anuometę Lietuvą, Šilalės kunigą Joną Tartylą (kurio palikuonis galop tapo bene galingiausiu lietuviškos kilmės veikėju mūsų regione) ir t. t.
Literatūra:
Wotschke. Abraham Culvensis. Urkunden zur Reformationsgeschichte Lithauensis. In: Altpreussische Monatsschrift. Bd. 42. Koenigsberg, 1905, S. 153-252.
Gal ne Stanislovui Gastoldui, bet Stanislovui Goštautui?
Norėtume čia perskaityti daugiau informacijos apie Albertiną, jos lietuvių kilmės profesorius, mokslininkus ir lietuvintojus bei, sakykime, apie Jurgį Gerulį (vok. Georg Gerullis). Būtume labai dėkingi gavę tokios informacijos, kurios gal būt mes neturime – būtume Jums dėkingi.