Pirmoji lietuviška knyga – ką reikia žinoti kiekvienam lietuviui

Sausio 8 d. pirmajai lietuviškai knygai suėjo 475 metai. Siekiant pabrėžti šio istorinio įvykio svarbą, interneto knygynas „Patogupirkti.lt“ skaitytojus kviečia plačiau susipažinti su pirmosios lietuviškos knygos atsiradimu.

Sausio 8-ąją – tą pačią dieną kai 1947 m. gimė garsus britų dainininkas Deividas Bovis (David Bowie), o 1896 m. pasaulį išvydo lietuvių lakūnas Steponas Darius, savo gimtadienį švenčia ir pirmoji spausdinta lietuviška knyga – Martyno Mažvydo „Katekizmas“.

Lietuvių rašytojas, reformacijos veikėjas ir evangelikų liuteronų kunigas, šiandien žinomas kaip pirmosios spausdintos lietuviškos knygos autorius – Martynas Mažvydas, 1547 m. Karaliaučiuje parengė ir išleido nedidelę, kuklią 79 puslapių knygelę.

Originalus šio leidinio pavadinimas – „Katechizmusa prasty žadei, makslas skaityma rašta yr giesmes del kriksczianistes bei del berneliu iaunu nauiey sugulditas“, arba kitaip – „Katekizmo prasti žodžiai, mokslas skaitymo rašto ir giesmės dėl krikščionystės bei dėl bernelių jaunų naujai suguldytos“.

Prieš 475 metus M. Mažvydo išleistas „Katekizmas“ šiandien yra laikomas nacionaliniu kultūros simboliu ir siejamas su naujuoju laikotarpiu lietuvių kalbos raidos istorijoje – po šio įvykio ėmė kurtis ir plėtotis lietuvių literatūrinė kalba, tapusi lietuvių tautos kultūrinio gyvenimo priemone.

„Katekizmo“ turinys

„Katekizmo“ tiražas buvo nedidelis, vos 200–300 egzempliorių.

Pirmąją lietuvišką knygą sudaro: eiliuota lotyniška dedikacija „Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei“, dvi prakalbos – lotyniška („Bažnyčių Lietuvoje ganytojams ir tarnams malonė ir ramybė”) ir eiliuota lietuviška („Knygelės pačios bylo lietuvininkump ir žemaičiump”), nedidelis elementorius, kuriame pirmą kartą pateikiama abėcėlė, pritaikyta lietuvių kalbos garsams reikšti, katekizmas (religiniai, socialiniai ir doroviniai pamokymai) bei 11 giesmių giesmynas su gaidomis.

Beje, eiliuota lietuviška prakalba laikoma pirmuoju originaliu lietuvišku eilėraščiu.

„Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit. Ir tatai skaitydami permanykit“, – šiais įžanginiais, visiems lietuviams gerai pažįstamais žodžiais M. Mažvydas pradėjo naują lietuviško žodžio laikotarpį tautos istorijoje.

Pratarmėje knygelė kreipiasi į krikščionis ir įtaigiai primena, jog tėvai neturėjo galimybės mokytis ir skaityti, nors labai to troško.

Teigiama, kad Dievas laimins tuos, kurie skaitys katekizmą gimtąja kalba. Prakalba atskleidžia autoriaus pažiūras ir siekimus – jo pastangas šviesti bei kultūrinti žmones, kovoti su pagonybės liekanomis, įtvirtinti protestantų tikėjimą.

M. Mažvydo „Katekizme“ pateiktoje abėcėlėje yra 23 didžiosios raidės lotynišku šriftu ir 25 mažosios raidės gotikiniu šriftu.

Diakritiniai ženklai lietuvių kalboje – nosinės, varnelės, taškeliai ir brūkšneliai (ą, č, ę, ė, į, š, ų, ū, ž) – atsirado visai neseniai, prieš mažiau nei pusšimtį metų.

Nors pirmosios lietuviškos knygos autorius ir rengėjas nenurodyti, tačiau „Katekizmo“ lietuviškoje prakalboje esantis akrostichas įamžino M. Mažvydo vardą.

Skaitant prakalbos eilučių pirmąsias raides nuo trečios iki devynioliktos eilutės, susidaro lotyniška forma MARTJNVS MASVJDJVS.

Nors tiesioginių įrodymų nėra, knygos sumanytojais taip pat laikomi M. Mažvydo pirmtakai – Karaliaučiaus universiteto profesoriai, lietuviai protestantai Abraomas Kulvietis ir Stanislovas Rapolionis.

M. Mažvydo „Katekizmo“ antraštė papuošta Renesanso stiliaus vinjete, įrėminančia knygos pavadinimą, o pačioje knygelėje vyrauja gotikinis šriftas.

Įdomu tai, jog 27-asis „Katekizmo“ puslapis vadinamas auksiniu, mat jo viršuje yra paauksuotas herbas, o apačioje – auksinis puslapio numeris.

Iki šiol tarp istorikų buvo paplitusi nuomonė, jog tai arba buvusi korektūros klaida, arba specialus „trijų devynetų“ žymuo, nes sudėjus tris devynetus, gaunamas skaičius 27.

Pirmoji lietuviška knyga – liuteroniškas veikalas, kuriame rašytojas tvirtina, jog biblija ir kita religinė literatūra turi būti prieinama visiems, o ne vien tik dvasininkų luomui, todėl religinės knygos turi būti leidžiamos tautinėmis kalbomis.

Pirmoji katalikiška knyga lietuvių kalba išleista 48 metais vėliau – 1595 m. Mikalojaus Daukšos „Katekizmas“.

Pirmosios lietuviškos knygos autorius

Lietuvių raštijos pradininkas gimė apie 1520 m., pietų Žemaitijoje. Spėjama, jog M. Mažvydas priklausė bajorų luomui.

Iki 1546 m. gyveno Vilniuje, manoma, jog ten lankė A. Kulviečio mokyklą, kurioje vėliau ir mokytojavo. M. Mažvydas buvo įsitraukęs į reformacijos judėjimą, todėl Lietuvoje buvo persekiojamas.

1546 m. M. Mažvydas atvyko į Karaliaučių, kur Prūsijos kunigaikščio kvietimu ir lėšomis studijavo teologiją Karaliaučiaus universitete.

Istoriniai šaltiniai teigia, jog universitetą jis baigė per tris semestrus vietoj aštuonių, o dar tebestudijuodamas, 1547 m., remiamas Prūsijos kunigaikščio, išleido pirmąją lietuvišką knygą Karaliaučiaus spaustuvininko Johano Veinreicho spaustuvėje.

1549 m. M. Mažvydas tapo evangelikų liuteronų kunigu Ragainės parapijoje, Mažojoje Lietuvoje, o po penkerių metų – Ragainės apskrities arkidiakonu.

Kadangi mokėjo ne tik lietuvių, bet ir lenkų, lotynų, rusėnų ir vokiečių kalbas, taip pat dirbo ir apskrities valdytojo vertėju. Ten gyvendamas vedė buvusio Ragainės kunigo dukterį Benigną Lauterstern.

M. Mažvydas priklauso pirmajai Lietuvos evangelikų kartai, kurios viena pagrindinių kultūrinių užduočių buvo lietuvių raštijos sukūrimas ir spausdintų knygų lietuvių kalba parengimas.

Iš viso lietuvių raštijos pradininkas sukūrė šešias lietuviškas knygeles, visos buvo išspausdintos Karaliaučiuje.

Originalūs egzemplioriai

Yra išlikę du pirmosios lietuviškai išspausdintos knygos egzemplioriai – vienas saugomas Vilniaus universitete, kitas – Lenkijoje, Torunės universitete.

1956 m. Vilniaus universiteto bibliotekoje lankėsi ukrainietis profesorius S. Borovojus, kuris patvirtino matęs M. Mažvydo „Katekizmą“ Odesos M. Gorkio bibliotekoje.

Susitarus Lietuvai ir Ukrainai, 1957 m. pirmosios lietuviškos knygos egzempliorius buvo gautas mainais į du svarbius Vilniaus universiteto leidinius – Abrahomo Orteliaus atlasą ir Lietuvos statuto leidimą.

 Vilniaus universiteto bibliotekoje taip pat saugomas ir M. Mažvydo autografas, pripažintas nacionalinės vertės paveldu ir įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ registrą.

Atminimo įamžinimas

M. Mažvydo vardas nebuvo užmirštas.

Klaipėdoje 1976 m. pradėtas kurti skulptūrų parkas, kuriam vėliau suteiktas M. Mažvydo vardas, 1979 m. Lietuvos alpinistai, pirmieji įkopę į 4560 m. aukščio viršūnę Tian Šanio kalnuose, Kirgizijoje, jai skyrė Mažvydo vardą, 1988 m. Mažvydo vardu pavadinta Lietuvos nacionalinė biblioteka Vilniuje, 1997 m. skulptorius Regimantas Midvikis pastatė rašytojo paminklą Klaipėdoje.

Pirmosios lietuviškos knygos autoriaus garbei rašomi literatūros ir muzikos veikalai, kuriami dailės kūriniai, jo vardu vadinamos Lietuvos miestų gatvės.