Penktadienis, 24 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

O. Voverienė. Lietuvos sargybiniai užgrobtose lietuviškose žemėse kada ir kaip jas atgausime?

Lietuvių raštijos pradininkas Martynas Mažvydas (1520-1563). Pirmosios lietuviškos knygos autoriui 500 metų

Ona Voverienė, www.alkas.lt
2020-06-17 11:00:42
8
Lietuvių raštijos pradininkas Martynas Mažvydas (1520-1563) | Vikipedija.org nuotr.

Lietuvių raštijos pradininkas Martynas Mažvydas Vaitkūnas (1520?-1563) | Wkipedija.org nuotr.

Prieš 500 metų, 1520 metais gimė Martynas Mažvydas Vakarų Žemaitijoje (spėjama Švėkšnos ar Žemaičių Naumiesčio viename iš kaimų, neturtingų bajorų šeimoje).

Martynas Mažvydas Vaitkūnas, pirmosios lietuviškos knygos, taip ir vadinamos Mažvydo „Katekizmu“ autorius, 1546-1548 metais, pastebėtas kaip gabus jaunuolis to meto Prūsijos kunigaikščio iš gediminaičių dinastijos Albrechto Brandenburgiečio ir pakviestas studijuoti į Karaliaučiaus universitetą, savo laiške kunigaikščiui 1546 m. birželio 8 d jam nuoširdžiai padėkojo.

Ir… pateisino kunigaikščio viltis. 1547 metais parašė pirmąją lietuvišką knygą „Katekizmą“ (Katechismusa prasti žadei, makslas skaityma rašta ir giesmes krikščionystės bei dėl bernelių jaunų naujai suguldytas) (Karaliaučius, 1547).

Iš pradžių išleidžiami tik 3 knygos egzemplioriai, o vėliau 300 egzempliorių tiražu pasirūpino pats kunigaikštis Albrechtas Brandenburgietis. 1548 metais baigęs universitetą Martynas Mažvydas įgijo menų bakalauro diplomą buvo įšventintas į kunigus evangelikus (protestantus) ir paskirtas kunigu djakonu į Ragainės (dabar Nėman) bažnytėlę.

Čia vedė buvusio klebono dukterį Benigną Laurenstern. 1554 metais buvo paskirtas visos Ragainės apskrities arkidjakonu, apskrities valdytoju, vertėju.

Buvo sukaupęs didžiulę biblioteką – lenkų, vokiečių, lotynų kalbomis, mokėjo tas kalbas. XVI a. jis priklausė pirmajai evangelikų kartai, buvo vienas iš jos rėmėjų ir pradininkų.

Didžiojoje to meto Lietuvoje evangelikai buvo persekiojami, sodinami į kalėjimus, kartais net ir žudomi.

Mažoji Lietuva buvo evangelikų kraštas. „Katekizmas“ buvo parašytas, vadovaujantis to meto katekizmais, išleistais lotynų ir lenkų kalbomis: G. Sauromano (Sauromman) lotynų elementoriumi (1529), ir lenkų: J. Seklugano (Seckluegano) (1545), J. Maleskio (1546), ir J. Viličo (Willicho) „Katekizmu“ (1542). Po „Katekizmo“ Martynas Mažvydas išleido dar keletą knygų „Giesmė Šv. Ambraziejaus bei Šv. Augustino“ (1549); tris velykines giesmes su gaidomis. Parašė ir išleido pirmąją lietuvių kalba krikšto apeigų knygą, vadovą kunigams evangelikams „Forma chrikštima, tvarka“ (1558), pirmąjį lietuvišką giesmyną „Giesmes chrikščioniškas“ (1559, 1570).

Tuo metu Karaliaučius, valdomas gediminaičio Albrechto Brandenburgiečio, jo pastangomis buvo šviesiausias Lietuvos miestas. Kunigaikščiui rūpėjo ne tik to miesto architektūra ir jo pilies gražumas bet ir to krašto žmonių kultūra.

Todėl jis iš visos Lietuvos kvietėsi į Karaliaučių išsilavinusius žmones ir stengėsi sudaryti jiems tokias sąlygas, kad jie čia jaustųsi geriausiai.

Taigi tuo metu Karaliaučiuje gyveno ir dirbo ne tik lietuviško rašto pradininkas Martynas Mažvydas, bet ir pirmosios lietuviškos gramatikos kūrėjas Danielius Kleinas, ir pirmasis Biblijos vertėjas Bretkūnas, kultūrininkas-teologas Stanislovas Rapolionis, jau buvo daug mokytojų ir Prūsijos karalienės Luizos įkurtoji Įsrūties Karalienės mokytojų seminarija, kurioje buvo rengiami mokytojai evangelikai, daugybė spaustuvių, kurios aprūpindavo vėliau slaptų knygnešių išvežama spauda visą Lietuvą.

Karaliaučiuje buvo daugybė meno, dailės, kultūrinių renginių rengimo įstaigėlių, būrelių, ratelių, draugijų, ir svarbiausia – Karaliaučiaus universitetas, į kurį atvažiuodavo studijuoti bajoraičiai net iš Didžiosios Lietuvos. 1544-1828 metais jį baigė 13 370 bajorai jaunikaičiai iš Lietuvos, tarp jų K. Donelaitis, M. L. G. Rėza, Martynas Mažvydas, J. Zavišas, M. Pretorijus, F. Kuršaitis, J. Brodovskis, K. Milkus ir daugelis kitų Lietuvos šviesuolių.

Taigi, to meto Karaliaučius – buvo vienas svarbiausių Lietuvos mokslo ir kultūros centrų, kurį garsino to meto jame gyvenę ar studijavę šviesuoliai, o Universitetas savo ruožtu juos garsino.

Šiandien, jau iš laiko perspektyvos, galime drąsiai teigti, kad Karaliaučius ir jo universitetas buvo Lietuvos mokslo ir kultūros lopšys ir jam derėtų skirti žymiai daugiau dėmesio, negu jis turėjo iki šiol.

1547 metais Martyno Mažvydo parašyta pirmoji lietuviška knyga „Katekizmas“ (Katechismusa prasti žadei, makslas skaityma rašta ir giesmes krikščionystės bei dėl bernelių jaunų naujai suguldytas) | Vikipedija.org nuotr.
1547 metais Martyno Mažvydo parašyta pirmoji lietuviška knyga „Katekizmas“ (Katechismusa prasti žadei, makslas skaityma rašta ir giesmes krikščionystės bei dėl bernelių jaunų naujai suguldytas) | Vikipedija.org nuotr.

Kaip rašo Aloyzas Pranaitis, Antrojo pasaulinio karo metu Mažoji Lietuva priklausė Vokietijai. Prieš 75 metus į ją įsiveržė 1944 m. spalio 16 d. Sovietų Sąjungos kariuomenė. Klaipėdos kraštas buvo laikomas Sovietų Sąjungos dalimi, todėl jis nebuvo smarkiai niokojamas, o už Nemuno buvo tikroji Vokietija – Rytų Prūsija.

Mažojoje Lietuvoje ir visuose Rytprūsiuose beveik nebuvo gyvenviečių, kuriose sovietų kareiviai nebūtų žudę ir kankinę civilių gyventojų, naikinę ir plėšę jų turto.

Vyrai buvo žudomi, o moterys prievartaujamos, įskaitant ir aštuonmetes mergaites. Ne visi sovietų karininkai pritarė tokiam savo karių elgesiui, dalis jų piktinosi armijos demoralizavimu ir tokius įvykius laikė kariuomenės vardo žeminimu.

Tragiškas likimas laukė ir tų Mažosios Lietuvos gyventojų, kurie bandė ištrūkti, pabėgti. 1945 metais žiemą tūkstančiai besitraukiančių per užšalusias Kuršių marias pabėgėlių buvo subombarduoti ir sušaudyti.

Buvo skandinami ir laivai su pabėgėliais. Skaičiuojama, kad per Rytprūsių operaciją rusai paskandino 73 laivus su pabėgėliais.

Didžiausia tragedija įvyko 1945 m. sausio 30 d., kai sovietų povandeninis laivas nuskandino lainerį „Wilhelmą Gustloffą“.

Katastrofos metu žuvo 9,5 tūkstančio žmonių (kur kas daugiau, nei nuskendus „Titanikui“). Laivą nuskandinęs moldavų kilmės kariškis Aleksandras Marinesku gavo Sovietų Sąjungos didvyrio vardą. Jo garbei Karaliaučiuje pastatytas didingas paminklas ant Priegliaus kranto.

Išlikę gyvi Mažosios Lietuvos gyventojai buvo sugrūsti į Karaliaučiaus, Įsrūties, Prūsų Ylavos, Gastų, Tolminkiemio koncentracijos stovyklas, kur jų laukė vergiškas darbas, o dažno ir mirtis.

Atsirado tūkstančiai našlaičių, taip vadinamų „vilko vaikų“, kurie gelbėdamiesi nuo bado, tiltu per Nemuną arba prekiniais traukiniais bėgo į Lietuvą.

Iki 1944 m. Prūsijoje gyveno 2,6 mljn., per paskutinį Antrojo pasaulinio karo pusmetį gyventojų sumažėjo 4 kartus. Didelė gyventojų dalis spėjo pasitraukti, tačiau per 300 tūkstančių (iš jų apie 130 tūkstančių prūsų lietuvių kilmės) buvo rusų kariuomenės žvėriškai išžudyti, 1945 metų pabaigoje Karaliaučiuje buvo likę viso labo 160 tūkstančių gyventojų. Nusiaubtas Karaliaučiaus kraštas Potsdamo konferencijos susitarimu 1945 m. rugpjūčio 2 d. buvo laikinai atiduotas administruoti Sovietų Sąjungai.

Nuo 1945 metų rudens į Karaliaučiaus kraštą ėmus siųsti rusakalbius kolonistus, prasidėjo nenutrūkstamas Karaliaučiaus kolonizavimas. 1947 metų spalio 11 d. SSRS Ministrų Taryba, pažeisdama 1907 metų Hagos Konvenciją, priėmė nutarimą „Dėl vokiečių iškeldinimo ir Karaliaučiaus srities“. 102 tūkstančiai vietos gyventojų, atlaikiusių sovietinį terorą, beveik tuščiomis rankomis, buvo deportuoti į Rytų Vokietiją.

Senųjų gyventojų dvasinis ir kultūrinis paveldas buvo sunaikintas, istoriniai vietovardžiai barbariškai pakeisti rusiškais: pats Karaliaučius tapo Kaliningradu, Ragainė – Sovietsku, Tilžė – Nėmanu, Lazdynai – Krasnoznamensku, Pilkalnis – Dobrovolsku, Būdviečiai – Malomožaisku, Trapėnai – Nemanskoje, Gastai – Slavsku, Krakėnai – Jasnoje, Stalupėnai – Nesterovu ir t.t. (Aloyzas Pranaitis. Martyno Mažvydo šviesa Mažojoje Lietuvoje // Lietuvos aidas. – 2020, kovo 14-21, p. 6).

Genocidą išgyvenusių Prūsijos lietuvių prisiminimuose ryški nostalgija savo lietuviškai – prūsiškai tėviškei, kad ir koks skaudus kančių jų patirtų joje atminimas.

Lėnė Giruteit Kujus Šimėnienė po jos patirtų pokaryje kančių savo tėvynėje dar atkentėjo ir 7-rių metų tremtį Kazachstane. Po tremties sutiko savo tėvynėje lietuvį buvusį politinį kalinį Juozą Šimėną, už jo ištekėjo, sulaukė sūnaus Jono ir savo žemėje iškeliavo į Amžinybę.

Tokio pat likimo sulaukė ir prūsė Šarlotė Vilkutait, atkentėjusi pokario kančias, dar keletą metų buvo uždaryta Gastų lageryje. Išėjusi iš jo sutiko lietuvį politinį kalinį Praną Meškauską, ištekėjo už jo ir sulaukė 7 vaikų.

Manfredas Šamborskis, kilmingas to krašto bajoras, iš garsios lietuviškos Boguslavo Radvilos giminės, po karo taip ir liko gyventi Karaliaučiaus krašte, nors jo sūnus Sigitas Šamborskis jau gyvena Kaune.

Pastaruoju metu, kai rusai Karaliaučių pavertė galingu savo ginklų saugojimo sandėliu, jie mėgina Karaliaučių ir jo apylinkes pakišti po galingu to krašto neprieinamumo gaubtu.

Žmonių ir jų gyvenimo tame krašte suvaržymai pasibaisėtinai atgrasūs, todėl, manau, ne vienam lietuviui, ypač jauniems, neretai ir norisi palikti šitą, nors ir gimtąjį savo kraštą.

Ar pakaks jėgų, bent jau kritinei masei, pasilikti tame krašte Lietuvos kojomis, akimis ir ausimis? Kaip kadaise liko budėti lietuvių Čibirų šeima Vilniaus krašte, kai Lenkija okupavo Vilniaus kraštą?

Jų auka ir lietuvių viltis, kad Vilnius anksčiau ar vėliau, kaip buvo mūsų protėvių sostinė, taip ir bus. Išsipildė. Anksčiau ar vėliau atgims ir Mažoji Lietuva su jos sostine Karaliaučiumi.

Tai tik – planų ir laiko klausimas. Neabejoju. Ateina valingos išsilavinusios ir patriotiškos lietuvių kartos į Lietuvą. Su didelėmis valios galimybėmis.

Jie susitvarkys geriau, negu mūsų kartos. Bus čia Lietuva laisva ir galinga. Niekam nepataikaujanti. Ir nekeliaklupsčiaujanti. Turi gi būti pasaulyje teisybė.

O dabar – svarbiausia Ragainė. Ir mūsų kultūros ir raštijos pradininko Martyno Mažvydo palaikų suradimas, perlaidojimas ir jo kapas. Kol to nepadarysime, kol Martynui Mažvydui skolos už jo žygdarbį neatiduosime – neturėsime nei savo tikros lietuviškos kultūros, nei ramybės ir į aną, geresnįjį amžinąjį gyvenimą išėję.

Turime tą padaryti visi: susitelkę petis prie peties. Tai mūsų kartų – svarbiausias uždavinys. Idealistinis. Didelis ir sunkus.

Jam jau ruoštasi daug metų. Verčiu vieną po kito žurnalistės Laimos Pangonytės raštus: Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkui p. V. Pranskiečiui, Lietuvos Respublikos Evangelikų Liuteronų Bažnyčios Vyskupo Mindaugo Sabučio, Lietuvos istorijos instituto, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Istorijos skyriaus posėdžio, pasirašyto posėdžio pirmininkės dr. Ramunės Šmigelskytės-Stukienė ir Gitanos Zujienės, Lietuvos istorijos instituto direktoriaus dr. Rimanto Miknio, Lietuvos Vytauto Didžiojo rektoriaus Juozo Augučio su prašymais patvirtinti mūsų kultūros ir raštijos pradininko Martyno Mažvydo palaikų ir jo kapo paiešką, rengti jo perlaidojimą Karaliaučiaus žemėse arba Lietuvoje, kad žmonės galėtų šį garbingą vyrą nuolat lankyti ir prisiminti jo žygdarbį.

Visi tie laiškai LR Seimo Pirmininkui Viktorui Pranskiečiui liudija, kad jau atėjo laikas imtis konkrečių veiksmų valstybiniu lygmeniu ir pradėti derybas su Rusija dėl galimybės pradėti vykdyti projektą Ragainėje.

Visa, kas buvo įmanoma padaryti visuomeniniais pagrindais, jau padaryta, dabar jau atėjo laikas pasirūpinti Lietuvos valstybės sūnaus, valstybei ir jos kultūrai didžiai nusipelniusio, Martyno Mažvydo palaikais ir jo kapu pačiai valstybei Lietuvai.

Kaip Lietuvos pilietė noriu nuoširdžiai padėkoti žurnalistei, Lietuvos metraštininkei Laimai Pangonytei už jos pilietišką požiūrį šiuo klausimu.

Jeigu ne jos darbai, žygiai ir pastangos surasti Martyno Mažvydo kapą ir jį sutvarkyti, kažin ar būčiau kada nors apie tai susimąsčiusi.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. O. Voverienė. Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija
  2. O. Voverienė. Mokslininko paminklai Lietuvos prisikėlimui ir tautos pasipriešinimui
  3. O. Voverienė. Lietuvos Respublikos šimtmečio didieji: istorikas Algimantas Liekis
  4. O. Voverienė. Pulkininkas Steponas Rusteika – Pirmosios Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras
  5. O. Voverienė. Lietuvos partizanas, poetas Bronius Krivickas (1919-1951)
  6. O. Voverienė. Tautiškumo gaivinimas tarpukario Raseiniuose
  7. O. Voverienė. Tautinė valstybė – brandžios tautos politinis idealas
  8. O. Voverienė. Tragiškos lemties prof. Jonas Kazlauskas (1930-1970)
  9. O. Voverienė. Lietuvoje kovojama ir mirštama už savo tautos ir valstybės laisvę ir nepriklausomybę
  10. O. Voverienė. Rašytojas Jonas Avyžius
  11. O. Voverienė. Tautotyrininkas filosofas Vaclovas Bagdonavičius (1941-2020)
  12. O. Voverienė. Jonas Balys apie Lietuvą Antrojo pasaulinio karo išvakarėse
  13. B. Kuzmickas. Mažosios Lietuvos vokietinimas
  14. Č. Iškauskas. Kaip Lenkija gviešėsi Klaipėdos krašto
  15. Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 8

  1. Vaidevutis says:
    3 metai ago

    Gilioje senovėje rytinėje Prūsijos dalyje, einant iš šiaurės į pietus, buvo įsikūrusios didžiosios Prūsijos gentys Sembai, Notangai, Bartai, Galindai.

    Atsakyti
    • Kitas praeivis says:
      3 metai ago

      O tų genčių racionalus elitas , priėmęs krikščionybę ir civilizaciją iš Vokiečių ordino , tapo protėviais Prūsijos kunigaikštystės elito , kuris suvienijo vokiškai kalbančias tautas 19 amžiuje į Vokietijos valstybę.

      Atsakyti
  2. Aciu p. Voverienei says:
    3 metai ago

    Galvojau, kas ir kada apie tai prabils.
    LR Seimas pripazino Armenijos genocida.
    Spauskim del Mazosios Lietuvos genocido pripazinimo.
    Tiesa musu puseje.
    Viesinkim faktus.
    Pagalvosiu, ka del to padaryti galiu.

    Atsakyti
    • !!! says:
      3 metai ago

      +++

      Atsakyti
  3. Getas says:
    3 metai ago

    Europos kultūros konvencijos pažeidimas akivaizdus: senųjų pavadinimų pakeitimas bolševikų (XX a. nusikaltėlių) vardais. Ypač akivaizdus nusikaltimas Kaliningrado pavadinimas, juk jis buvo aukščiausios Tarybos prezidiumo pirmininkas valdant nusikaltėliui J. Stalinui, kuris 1937 m. pradėjo žydų žudymus bei ukrainiečių golodomorą, o visus Stalino įsakymus pasirašydavo “prezidentas” Kalininas. Juk Geringo vardu nėra Vokietijoje miesto, o jis ėjo panašias pareigas Reichstage fašistinėje Vokietijoje. Pats laikas kelti šį klausimą dėl pavadinimų, kai marksistinė Antifa siautėja JAV. Pradėkime nuo teisinių, kultūrinių klausimų.

    Atsakyti
  4. Žemyna says:
    3 metai ago

    ,,Kultūringai su Nomeda. VU rektorius: tikrųjų kilmingųjų pasaulis yra atminties pasaulis’
    – lrt.lt/mediateka/irasas/2000093664
    (Tema: kodėl neprisimename, jog esame LDK palikuoniai?)

    ,,Mokslo darbams apie Vilniaus istoriją savivaldybė skyrė 20 tūkst. eurų”
    – respublika.lt/lt/naujienos/mokslas/mokslas/mokslo_darbams_apie_vilniaus_istorija_savivaldybe_skyre_20_tukst_euru/
    (Atspėkime, kokia istorijos versija bus remiama?)

    ,,Edukologijos profesorė Vilija TARGAMADZĖ: Kultūrinis genocidas turi būti sustabdytas”
    – respublika.lt/lt/naujienos/kultura/interviu/edukologijos_profesore_vilija_targamadze_kulturinis_genocidas_turi_buti_sustabdytas/

    Atsakyti
  5. A. A. says:
    3 metai ago

    Mirė pedagogė, muzikė, Mažosios Lietuvos istorijos puoselėtoja Asta Kosaitė-Strumilienė
    – respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/mire_pedagoge_muzike_mazosios_lietuvos_istorijos_puoseletoja_asta_kosaitestrumiliene/

    Atsakyti
  6. NUORODOS says:
    2 mėnesiai ago

    • Istorijos perimetrai. Klaipėdos krašto prijungimas
    – lrt.lt/mediateka/irasas/2000253546
    „Stereotipai ir realūs įvykiai. Kodėl ilgus metus tikėjome „sukilimo“ legenda ir kodėl tarpukariu Klaipėdos operacijos detalės buvo kruopščiai slepiamos?”
    Užsimena, jog tarpukario spaudoje visaip vadinta ir prijungimas, ir kitaip. Natūralu – nes visą amžinybę SAVO kalba nei politikos, nei mokslų neturėjo, mokslus užsieniuose ėjo, tai šių sričių savo žodyną bei tikslias sąvokas dar reikėjo sukurti.
    • Raimundas Kaminskas. Lemtingi 1923 metų sausio dienų įvykiai
    – pozicija.org/raimundas-kaminskas-lemtingi-1923-metu-sausio-dienu-ivykiai/

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Dokumentinio filmo „Stichija“ kadras | LDK Valdovų rūmų nuotr.

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos laisvės dvasią nulėmusi istorija – dokumentiniame filme „Stichija“

2023 03 17
Klaipėdos krašto metams – uostamiesčio tapytojų darbų paroda | Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Klaipėdos krašto metams – uostamiesčio tapytojų darbų paroda

2023 03 15
A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

2023 03 14
Vilnius | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuot.

KAM kvies pakeliauti „Karinio Vilniaus“ takais

2023 03 06
Lašiniai | Rimi Lietuva nuotr.

R. Laužikas. Didikų virtuvėje lašiniai naudoti net kepant tortus

2023 02 22
Birželio sukilimui atminti Karo akademijoje atidengta atminimo lenta

S. Gorodeckis. Apie didvyrius tada ir „herojus“ dabar

2023 02 22
Atidarymo šventės Gargžduose bibliotekoje akimirka | VLKK ir Klaipėdos r. savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos archyvų nuotr.

Prasidėjo lietuvių kalbos dienų sostinės renginiai

2023 02 20
Bandymu ištrinti Lietuvą iš pasaulio žemėlapio istorija pristatyta Europos Komisijos nariui | EK nuotr.

Bandymu ištrinti Lietuvą iš pasaulio žemėlapio istorija pristatyta Europos Komisijos nariui

2023 02 11
Klaipėdos krašto prijungimo šimtmečio atminimas – pašto ženkle | Lietuvos pašto nuotr.

Klaipėdos krašto prijungimo šimtmečio atminimas – pašto ženkle

2023 02 10
Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

2023 01 30
Rodyti daugiau

Naujienos

ES Investicijos | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Regionų lūkesčiai dėl ES investicijų gali virsti nusivylimu projektams net neprasidėjus

2023 03 24
Švietimas | emokykla.lt nuotr.
Lietuvoje

Gerai dirbantys švietimo įstaigų vadovams galės tęsti karjerą kitoje įstaigoje

2023 03 24
J. K. Chodkevičius knyga | VU nuotr.
Kultūra

Bus pristatyta knyga apie Lietuvos karo vadą – J. K. Chodkevičių

2023 03 24
Muziejų įstatymo pakeitimo projektas | Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos nuotr.
Lietuvoje

Atnaujintas Muziejų įstatymas

2023 03 24
Seimas apsisprendė dėl religinių bendrijų pripažinimo reglamentavimo | LRT nuotr.
Lietuvoje

Seimas apsisprendė dėl religinių bendrijų pripažinimo įteisinimo

2023 03 24
Alkas.lt nuotr.
Lietuvoje

Seime – Vilniaus saugumo forumas 2023 „Atgrasymas susivienijus“ TIESIOGIAI

2023 03 23
Aušrinė Armonaitė | Alkas.lt nuotr.
Lietuvoje

Socialdemokratų neįtikino ministrų pasiteisinimai

2023 03 23
Seimo kanceliarijos archyvo nuotr.
Lietuvoje

Opozicija blokavo pilietybės atėmino pataisas

2023 03 23
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Nuvylėt! apie Kaip užsiauginti daržovių patiems?
  • Pritariam? apie L. Kalėdienė. Ministrė Armonaitė apžiojo ES lietuvių kalbai skirtus 35 milijonus
  • >>>Žemynai apie Kaip užsiauginti daržovių patiems?
  • Akys ir pakaušyje! apie Seime – Vilniaus saugumo forumas 2023 „Atgrasymas susivienijus“ TIESIOGIAI

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Regionų lūkesčiai dėl ES investicijų gali virsti nusivylimu projektams net neprasidėjus
  • Gerai dirbantys švietimo įstaigų vadovams galės tęsti karjerą kitoje įstaigoje
  • Bus pristatyta knyga apie Lietuvos karo vadą – J. K. Chodkevičių
  • Atnaujintas Muziejų įstatymas
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos laisvės dvasią nulėmusi istorija – dokumentiniame filme „Stichija“

by Kristina Aleknaitė
2023 03 17
0
Dokumentinio filmo „Stichija“ kadras | LDK Valdovų rūmų nuotr.

Kovo 17 d., 18 val. Valdovų rūmų muziejuje vyks lenkų dokumentinio filmo „Stichija“ (rež. Kyprianas Demianiukas (Cyprian Demianiuk), scenarijaus aut....

Skaityti toliau

Klaipėdos krašto metams – uostamiesčio tapytojų darbų paroda

by Kristina Aleknaitė
2023 03 15
0
Klaipėdos krašto metams – uostamiesčio tapytojų darbų paroda | Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Kovo 17 d. 17.30 val. Pilies muziejaus šiaurinėje kurtinoje (Priešpilio g. 2, Klaipėda) atidaroma Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus tapytojų...

Skaityti toliau

A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

by daiva
2023 03 14
0
A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

Anatolijus Nepokupnas (Анатолiй Павлович Непокупний, 1932–2006) – žymus ukrainiečių literatūrologas, vertėjas, poetas, o visų pirma – kalbininkas, baltistas, atsidėjęs baltų...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Nuvylėt! apie Kaip užsiauginti daržovių patiems?
  • Pritariam? apie L. Kalėdienė. Ministrė Armonaitė apžiojo ES lietuvių kalbai skirtus 35 milijonus
  • >>>Žemynai apie Kaip užsiauginti daržovių patiems?
  • Akys ir pakaušyje! apie Seime – Vilniaus saugumo forumas 2023 „Atgrasymas susivienijus“ TIESIOGIAI
  • Kita tema apie Kaip užsiauginti daržovių patiems?
Kitas straipsnis
Latvių tautinis drabužis: iš šaltinių, F. Kruzė

Latvių tautinis drabužis: iš šaltinių, F. Kruzė

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://www.zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai