Pirmadienis, 2 kovo, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Pėdų prakaitavimas gali kamuoti ir žiemą

www.alkas.lt
2023-12-30 17:00:12
20
PERŽIŪROS
0
Vasaros pramogų priešas – mėšlungis

Prakaitavimas – normali kūno funkcija, kuri padeda sureguliuoti kūno temperatūrą bei pašalinti iš jo nereikalingas medžiagas. Vis dėlto, dalį žmonių nepriklausomai nuo aplinkybių: nesvarbu, kokią avalynę dėvi, kaip dažnai prausiasi ar kokias priemones nuo prakaitavimo naudoja, kamuoja itin gausus prakaitavimas – patologija, vadinama hiperhidroze. Dėl to gali atsirasti nepatogumas, erzinti nemalonus kvapas. Specialistai kovą su pėdų prakaitavimu siūlo pradėti nuo tinkamos kojų priežiūros ir higienos, ypač žiemą.

Kiekviename kvadratiniame žmogaus pėdos centimetre yra 600 prakaito liaukų – tai yra daugiau nei bet kokioje kitoje kūno dalyje, išskyrus rankas. Pasak „Clinicus Klaipėda“ gydytojos dermatologės Agnės Bagdonės, fizinės ramybės būsenoje žmogaus kūnas išskiria iki 500 ml prakaito per dieną.

„Kiekvienas žmogus prakaituoja skirtingai. Nors moterys turi daugiau prakaito liaukų, vyrų liaukos yra gerokai aktyvesnės, todėl jie prakaituoja gausiau. Tačiau būtent šaltasis metas pėdoms padaro daugiausia žalos – kojos batuose dažnai suprakaituoja, sukaista, būna suspaustos. Tuomet gali atsirasti nemalonus kvapas, oda gali imti luptis, tapti minkšta – padidėja rizika plisti bakterinėms ar grybelinėms infekcijoms“, – sako A. Bagdonė.

Anot gydytojos, kai gausus prakaitavimas tampa nuolatiniu ir atsiranda pirmiausia pėdų ar delnų zonoje, viena iš galimų to priežasčių – nervinė įtampa arba hormonų disbalansas.

„Gausiau prakaituoti gali ir paaugliai, kurių endokrininė sistema dar nėra visiškai išsivysčiusi, arba moterys menopauzės metu. Intensyvų prakaitavimą taip pat gali iššaukti cukrinis diabetas, nutukimas, kraujagyslių, endokrininės sistemų ligos, tuberkuliozė ir kiti susirgimai. Padidėjusį prakaitavimą gali lemti ir tam tikrų vaistinių preparatų vartojimas, netinkama mityba (vartojant itin sūrius, rūkytus, aštrius, saldžius produktus), taip pat apsinuodijimas alkoholiu, maistu“, – vardija dermatologė A. Bagdonė.

Padidėjęs prakaitavimas neigiamai veikia gyvenimo kokybę

Gydytojos teigimu, diagnozuoti hiperhidrozę – pernelyg gausų prakaitavimą – yra gana sudėtinga, nes specifinių patologijos požymių nėra. Juo labiau, kad sunku nubrėžti ribą tarp įprasto ir pernelyg didelio prakaitavimo, nes kiekvienam žmogui tai yra labai individualu. Sutrikimas nustatomas, kai dėl to itin pablogėja gyvenimo kokybė, sutrinka kasdieninė veikla.

„Mokslinėje literatūroje pateikiami duomenys, kad stiprus pėdų prakaitavimas pasireiškia apie 5 proc. pasaulio gyventojų. Nors tikslios statistikos nėra, tikėtina, kad panaši padėtis greičiausiai yra ir Lietuvoje. Efektyvus ir prieinamas būdas įveikti gausų prakaitavimą yra gydymas botulino toksino injekcijomis. Procedūros trukmė – iki 30 minučių, efektas pasiekiamas praėjus dvejoms savaitėms, o poveikis išlieka apie 6 mėnesius“, – teigia gydytoja dermatologė.

Anot A. Bagdonės, jei žmogus neserga hiperhidroze, bet sunkiai tvarkosi su kojų prakaitavimu, reikėtų skirti daugiau dėmesio pėdų higienai, avėti kokybiškus, sezoninius batus, nešioti kojines, kurių sudėtyje yra bent 50 procentų natūralaus pluošto.

„Žiemą didelę laiko dalį pėdos būna batuose, todėl namų sąlygomis būtina atlikti ir kasdienines higienos procedūras: kojas nuplauti, tinkamai nusausinti, įskaitant tarpupirščius, patepti pėdų odos priežiūrai skirtais emolientais, nes šios gydomosios dermatologinės kosmetikos priemonės minkština bei drėkina odą“, – sako dermatologė.

Jai antrina ir BENU vaistininkė Inga Norkienė, kurios teigimu, žiemą kojų pėdos dažniausiai prakaituoja dėl uždaros, orui nepralaidžios, per ankštos avalynės.

„Jeigu apsiauname kailinius batus su dvejomis vilnonėmis arba dar blogiau – sintetinėmis kojinėmis, aišku, kad tos kojos prakaituoja ir žiemą. Apavas šiuo metų laiku turėtų būti optimaliai pritaikytas prie aplinkos temperatūros, kad žmogus jaustųsi komfortiškai: jam nebūtų nei per šilta, nei per šalta“, – sako I. Norkienė.

Sustabdyti prakaitavimą padeda tinkamai parinktos priemonės

Pasak vaistininkės, kojų prakaitavimo ir erzinančio nemalonaus kvapo – vienos iš dažniausių šaltojo sezono kojų problemų – galima išvengti pasirinkus tinkamas kojų priežiūros priemones.

„Iš vaistinėse esamų preparatų populiariausios yra dvi grupės: dezodorantai ir antiperspirantai. Dezodorantų sudėtyje yra medžiagų, kurios turi eterinių aliejų, antiseptinį veikimą. Pagrindinė jų funkcija yra naikinti nemalonų kvapą sukeliančias bakterijas ir pagerinti bendrą kūno kvapą. Antiperspirantų veikimo mechanizmas yra kitoks: šie produktai mažina patį prakaitavimą, o ne nemalonius kūno kvapus. Jų sudėtyje esančios įvairios druskos laikinai (iki kelių parų) gali užblokuoti prakaito liaukas ant odos, taip kuriam laikui sumažindamos jo išsiskyrimą“, – aiškina BENU vaistininkė.

Jos teigimu, labiau prakaituoti linkusioms pėdoms taip pat gali tikti įvairūs aerozoliai, želė ir skysčių pavidalo priemonės. Kai kurių iš jų sudėtyje yra ir priešgrybelinių medžiagų, todėl tokios priemonės ypač rekomenduotinos gausiai prakaituojantiems asmenims.

„Grybeliui reikia tamsos, drėgmės ir šilumos. Drėgname bate visas šias aplinkybes galima rasti, todėl tiems žmonėms, kuriuos vargina kojų pėdų prakaitavimas, yra didesnė tikimybė ir grybelinei infekcijai išsivystyti“, – sako vaistininkė I. Norkienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad šaltuoju metų laiku kojų pėdų priežiūra yra svarbi ne tik dėl prakaitavimo. Jos teigimu, žiemą, dėl nuolatinio kontakto su šiltais vilnoniais ar sintetiniais audiniais, kojų oda dažnai išsausėja, nekvėpuoja, gali pradėti pleiskanoti bei šerpetoti. Todėl ją reikia nuolatos drėkinti ir minkštinti.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Nepamirškite pėdų ir vasarą, ir žiemą 
  2. Gausus prakaitavimas. Kaip sau padėti?
  3. Netinkami drabužiai ir avalynė gali pakenkti sveikatai
  4. Spustelėjus šaltukui saugokite rankas ir kojas
  5. Kaip kovoti su prakaitavimu nežalojant sveikatos?
  6. Kaip pasiruošri kelionės vaistinėlę?
  7. Kad persivalgymas nesugadintų švenčių nuotaikos
  8. Kaip išvengti vaikų streso ir blogo miego?
  9. Vaistininkė primena, kaip reikia plauti rankas
  10. Atmintį, kaip ir kūną, reikia nuolat lavinti
  11. Ką daryti, jeigu šeimos nariui nustatytas koronavirusas? (video)
  12. Peršalus pagelbės ne tik vaistai
  13. Nedėvint kaukių, svarbu nepamiršti higienos
  14. Kaip dažnai skalbti patalynę ir rankšluosčius?
  15. Saulėje gausu naudos – kaip ją pasiimti?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Mokykla, klasė
Lietuvoje

Priėmimas į mokyklas ir darželius – per vieną sistemą

2026 03 02
Pirmą kartą susitiko Lietuvos ir Estijos Prezidentai
Lietuvoje

Šalies vadovas saugumo padėtį aptarė su Estijos Prezidentu

2026 03 02
Klaipėda
Lietuvoje

Klaipėda tuošiasi galimam potvyniui

2026 03 02
Pagalba gyvūnams
Gamta ir žmogus

LSMU Laukinių gyvūnų globos centras sieks plėsti pagalbą visoje šalyje

2026 03 02
Emocijos, kompiuteris
Lietuvoje

Įspėjama saugotis paieškos sistemose rodomų nuorodų

2026 03 02
Policija
Lietuvoje

Kovas keliuose – sustiprintos eismo dalyvių kontrolės mėnuo

2026 03 02
„airBaltic“ lėktuvas
Lietuvoje

Artimuosiuose Rytuose paveikė dalį skrydžių iš Lietuvos

2026 03 02
Miškininkai kviečia dalyvauti šventėje „Paukščiai grįžta namo“
Gamta ir ekologija

Miškininkai kviečia dalyvauti šventėje „Paukščiai grįžta namo“

2026 03 02

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Manau apie LSMU Laukinių gyvūnų globos centras sieks plėsti pagalbą visoje šalyje
  • Rimgaudas apie Sūduvos dienos minėjimas 2026
  • +++ apie A. Medalinskas. Ar tai ir yra XXI amžiaus karas?
  • skt. apie A. Medalinskas. Ar tai ir yra XXI amžiaus karas?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Staliukas su ratukais: mobilus sprendimas mažoms ir didelėms erdvėms
  • Priėmimas į mokyklas ir darželius – per vieną sistemą
  • Šalies vadovas saugumo padėtį aptarė su Estijos Prezidentu
  • Klaipėda tuošiasi galimam potvyniui

Kiti Straipsniai

Rudeninis nerimas

Nerimas gali apsimesti skrandžio skausmu, migrena ar nuovargiu – kaip atpažinti?

2026 03 01
Vaistinė, vaistai

Gyventojai vaistus naudoja ne tik pagal paskirtį: su jodu gydo ir pomidorus

2026 02 22
Sveika mityba | pixabay.com nuotr.

Kai sveika mityba tampa manija

2026 02 16
Daugėja sportuojančių lauke – galima peršalti ne tik dėl netinkamos aprangos

Į sportą po pertraukos: kaip saugiai grįžti

2026 02 15
Vaistai

Vaistų vartojimas: prieš ar po valgio

2026 02 01
Kaip pagerinti miego kokybę vyresniame amžiuje?

Miego papildai: tai nėra ilgalaikis sprendimas

2026 01 18
Sveikata

Greitieji medicininiai testai: kaip pasiekti patikimų rezultatų?

2026 01 10
Vaistai

Kai vaistai ima kenkti: kaip žinoti, kad jų vartojate per daug?

2026 01 04
Maisto papildai

Valgote teisingai, bet vis tiek trūksta geležies? Dažniausiai pasitaikančios klaidos

2025 12 26
Batai

Kaip tinkamai išsirinkti batus?

2025 12 20

Skaitytojų nuomonės:

  • Manau apie LSMU Laukinių gyvūnų globos centras sieks plėsti pagalbą visoje šalyje
  • Rimgaudas apie Sūduvos dienos minėjimas 2026
  • +++ apie A. Medalinskas. Ar tai ir yra XXI amžiaus karas?
  • skt. apie A. Medalinskas. Ar tai ir yra XXI amžiaus karas?
  • +++ apie JAV ir Izraelio smūgiai Iranui: Ormūzo sąsiaurio uždarymas ir pasaulio nerimas
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Gruzdintuvė | pixabay.com, Conmongt nuotr.

Oro gruzdintuvės sutaupo laiko ir elektros

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai