Nors besirūpinantys sveikata vengia kepto riebaluose, o tuo labiau – gruzdinto maisto, populiarėja karšto oro gruzdintuvės, kuriose gaminant nereikia aliejaus arba užtenka jo tik šlakelio. Taigi, galima gardžiuotis traškiu, sultingu ir sveikatai nekenkiančiu maistu: gruzdinti ne tik mėsą ar žuvį, bet ir vaisius bei daržoves.
Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė primena, kad nereikėtų piktnaudžiauti dideliame riebalų kiekyje kepamu ar šildomu maistu, o prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva pastebi, kad karšto oro gruzdintuvės ne tik sutaupo laiko gaminant, bet ir mažina elektros sąnaudas.
Šildykime maistą kiek įmanoma trumpiau
Dažnai pasigaminame maisto porai dienų, o paskui jį šildomės. Pasak gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, geriausia valgyti iškart pagamintą maistą, bet jeigu prireikia jį pasišildyti, geriau nenaudoti daug perteklinių riebalų – aliejaus ar sviesto.
„Didesnis tokių riebalų kiekis gali ne tik pakeisti šildomo maisto skonį, bet ir turėti neigiamos įtakos žmogaus sveikatai. Rekomenduotina nepiktnaudžiauti ir dideliame riebalų kiekyje verdamu maistu, nes tokie patiekalai yra ne tik sveikatai nepalankūs, bet ir žalingi, mat dideliame kaitinamo aliejaus kiekyje gaminasi sveikatą žalojančios transriebalų rūgštys. Derėtų prisiminti ir tai, kad ilgą laiko intervalą šildomas maistas praranda daugiau maistinių medžiagų, tad tai daryti reikėtų kaip įmanoma trumpiau. Laikantis šių paprastų principų, patiekalo vertė nepablogės“, – sako gydytoja dietologė dr. E. Gavelienė.
Karšto oro gruzdintuvių privalumai
Šiuo virtuvės prietaisu naudotis lengva ir paprasta net nepatyrusiems kulinarams: jo veikimo principas paremtas karšto oro, kuris patenka pro įrenginio viršų, cirkuliavimu. „Judant karštam orui, maistas, kaip ir kepamas aliejuje, įgauna traškią plutelę bei sultingą vidų. Tačiau viskas vyksta be jokio aliejaus, nebent norėsite šiek tiek apipurkšti gaminamus patiekalus mėgstamu aliejumi.
„Karštas oras gruzdintuvėje tolygiai pasiskirsto, tad pasirinkus tinkamą temperatūrą, patiekalas vienodai apskrunda iš visų pusių bei išlaiko natūralų savo skonį ir įgauna malonų traškumą. Be to, naudojantis šiuo prietaisu, patiekalus paruošti pavyks greičiau ir lengviau nei orkaitėje arba keptuvėje.
Dėl savo mažo dydžio karšto oro gruzdintuvė įkaista greičiau nei orkaitė, todėl ne tik sutaupo laiko gaminant, bet ir mažina elektros sąnaudas: „Norint išsikepti batatus, prancūziškas bulvytes ar net vištieną prireiks daug mažiau laiko, lyginant su orkaite, įprasta gruzdintuve ar kitais virtuvėje naudojamais kepimo įrenginiais,“ – pasakoja O. Suchočeva.
Ne tik gaminti, bet ir pasišildyti
Pasak komercijos operacijų vadovės, karšto oro gruzdintuvę galima naudoti įvairiai – ruošiant šaldytą maistą arba kepant šviežią: vištieną, kepsnius, kiaulienos šonkaulius, lašišą ar įvairiausias daržoves. „Dauguma ruošiamų mėsos gaminių nereikalauja papildomo aliejaus, kadangi jie ir taip yra pakankamai sultingi. Ruošiant mėsą patariu ją apibarstyti tik druska, pipirais bei mėgstamais prieskoniais.
Pasak ekspertės, šildant maistą svarbu nustatyti tinkamą karšto oro gruzdintuvės temperatūrą, geriausia pasirinkti 180 arba 200 laipsnių karštį, o jei šildote bandeles ar kruasanus, derėtų pasirinkti dar žemesnę temperatūrą. „Įdėjus maistą į prietaiso krepšį, nustatykite laikmatį 3–5 minutėms, atsižvelgdami į šildomo maisto tipą. Nepamirškite maisto apversti – taip įsitikinsite, kad abi pusės vienodai pašilo. Labai svarbu šildomo maisto neperkaitinti, kad jis išlaikytų visas teigiamas savybes“, – pataria O. Suchočeva.
