Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke

Politinis strateginis lygmuo

Teroristinės valstybės fiureris Putinas vakar pareiškė, kad Ukrainos kariuomenė turi nutraukti Rusijos regionų apšaudymą iš Ukrainos teritorijos, dėl kurio, jo teigimu, daug žmonių liko be namų arba be elektros.

V. Putinas kalbėjo vyriausybės posėdyje apie sugriautų būstų ir infrastruktūros atstatymą pietvakarių Rusijos regionuose, kurie ribojasi su Ukraina.

Karo nusikaltėlis V. Putinas nurodė Rusijos Belgorodo, Briansko ir Kursko regionus, taip pat Krymą, kurį Rusija okupavo ir aneksavo 2014 m., kaip vietoves, kuriose buvo apgadinti arba sunaikinti būstai.

„Daugelis žmonių atsidūrė sunkioje padėtyje, neteko namų, buvo priversti persikelti pas giminaičius arba į laikinas gyvenamąsias vietas, susidūrė su vandens, šilumos ir elektros tiekimo pertrūkiais“, – sakė Putka tyčiodamasis iš nuo užplūdusios ordos besiginančios Ukrainos, ir jai kažkiek padėti bandančių Vakarų.

Tokia teroristo kalba, deja, reiškia, kad matysime dar daugiau smūgių į Ukrainos civilinę infrastruktūrą, taip pat ir vakarinėje jos dalyje, per kurią eina karinės technikos, įrangos ir ekipuotės parama.

Jungtinės Valstijos trečiadienį įvedė sankcijas 22 asmenims ir juridiniams subjektams keliose šalyse, kuriuos apkaltino ryšiais su pasauliniu sankcijų vengimo tinklu, remiančiu Rusijos karinės pramonės kompleksą.

Sankcijos, kurios taikomos siekiant didinti spaudimą Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą, yra dalis JAV pastangų apriboti Rusijos galimybes gauti pajamas, kurių jai reikia karui, sakoma JAV Iždo departamento pareiškime.

Šie veiksmai nukreipti prieš sankcijų vengimo tinklą, kuriam, Iždo departamento teigimu, vadovauja Kipre įsikūręs ginklų prekeivis Igoris Zimenkovas. Jam ir jo sūnui trečiadienį buvo pritaikytos sankcijos.

Tinklas dalyvavo projektuose, susijusiuose su Rusijos gynybiniais pajėgumais, įskaitant aukštųjų technologijų tiekimą po Rusijos invazijos į Ukrainą.

Vašingtonas taip pat apkaltino tam tikrus tinklo narius remiant valstybinius Rusijos gynybos subjektus, kuriems taikomos sankcijos.

Zimenkovas rėmė ir Baltarusijos karinį pramoninį kompleksą, padėdamas Baltarusijos gynybos subjektui, kuriam taikomos JAV sankcijos, vykdyti pardavimus Lotynų Amerikoje, teigė Iždo departamentas.

Sankcijos pritaikytos Kipro, Bulgarijos ir Izraelio bendrovėms bei keliems asmenims. „Desperatiški Rusijos bandymai pasitelkti įgaliotinius, kad apeitų JAV sankcijas, rodo, kad dėl sankcijų Rusijos kariniam-pramoniniam kompleksui tapo daug sunkiau ir brangiau aprūpinti V. Putino karo mašiną“, – pareiškime teigė iždo sekretoriaus pavaduotojas Volis Adejemo (Wally Adeyemo).

Pagirtini veiksmai, tačiau daugybė apėjimo kelių vis dar lieka. Ir Rusija jais naudojasi net tik karinėje ar naftos gaminių srityje. Finansinis sektorius ir jam taikomos sankcijos taip pat skylėtos.

Pavyzdžiui, Baltarusijoje veikiantis šveicarų kapitalo bankas „Zepter“ didžiuojasi savo klientams galėdamas pranešti, kad jiems negalioja Rusijai taikomos sankcijos, todėl pinigų srautai iš ir į Rusiją per Baltarusiją į vakarų šalis yra neribojami.

„Ukrainai reikia tolimojo nuotolio raketų, visų pirma tam, kad okupantai neturėtų galimybės pasistatyti raketų paleidimo įrenginių kur nors toli nuo fronto linijos ir sunaikinti Ukrainos miestus“, – pareiškė Ukrainos prezidentas V. Zelenskis.

Galbūt, tai sutapimas, tačiau du neįvardinti Jungtinių Valstijų gynybos pareigūnai naujienų agentūrai „Reuters“ sakė, kad į būsimą 2 mlrd. dolerių vertės karinės pagalbos paketą gali būti įtraukti kai kurie ilgo nuotolio ginklai, kurių prašo Ukraina. Minimos nuo žemės paleidžiamos mažo skersmens bombos (GLSDB), kurios jau anksčiau buvo ne kartą aptarinėjamos ir žadamos.

Jų veikimo nuotolis yra 150 km, t. y. dvigubai didesnis nei HIMARS, kurias JAV suteikė praėjusių metų birželį. Šios bombos leistų Ukrainos pajėgoms pasiekti visus okupuotus ir iš dalies okupuotus Donecko, Lugansko, Zaporožės ir Chersono regionus.

Tai svarbu, nes Rusija mokosi iš savo klaidų ir šaudmenų sandėlius atitraukė už 80-120 km nuo fronto linijos. Ukrainos karinės žvalgybos vadovo pavaduotojas Vadimas Skibickis sako, kad „Rusijos Federacijai svorio centrais yra būtent šie mazgai, ir į juos reikia smogti, kad būtų sutrikdytos visų rūšių tiekimo sistemos“.

Taip, žinoma, kad taip. Reikia visos ginkluotės, ypač toliašaudžių itin tikslių užtaisų, nesvarbu, ar jie būtų skirti artilerijos sistemoms, ar orlaiviams. Reikia didelio nuotolio nepilotuojamų orlaivių, balistinių ir sparnuotųjų raketų, kuriomis būtų galima pasiekti taikinius, pavyzdžiui, tankų gamyklą, esančią už 1000 km nuo Ukrainos sienos.

Tik tokiais ginklais, tik tokiu būdu – smogiant per karinės pramonės kompleksus Rusijos gilumoje, galima galvoti apie kažką panašaus į pergalę.

Šiandien į Kijevą atvyks keliolika aukščiausio lygio Europos Sąjungos pareigūnų, kurie, artėjant pirmosioms Rusijos invazijos į Ukrainą metinėms, nori išreikšti aukščiausio lygio paramą po naujų karinės pagalbos pažadų.

Nors ES remia Ukrainą ir remia demokratines bei ekonomines reformas, Kijevo viltys greitai įstoti į 27 valstybes nares turinčią ES gali neišsipildyti.

Paskutinė šalis, įstojusi į ES, buvo Kroatija 2013 m., praėjus dešimtmečiui po oficialaus prašymo pateikimo.

Ukrainos kaimynei Lenkijai prireikė 20 metų, kol įstojo 2004 m. Ukraina pateikė paraišką įstoti netrukus po 2022 m. vasario 24 d. invazijos, o pernai birželį gavo oficialų kandidatės statusą iš ES, kuri tai įvertino kaip drąsų politinį žingsnį.

Tačiau tam, kad Ukraina galėtų įstoti, ji turi atitikti daugybę kriterijų – nuo politinio stabilumo, įskaitant demokratines institucijas, užtikrinančias pagarbą teisinei valstybei ir žmogaus teisėms, iki ekonominio pajėgumo atlaikyti didesnę konkurenciją.

Nors blokas pripažįsta iki šiol padarytą pažangą, jis pabrėžia, kad Ukraina turi padaryti daugiau, kad pasiektų patikimų rezultatų kovojant su endemine korupcija.

Be to, ES atkreipia dėmesį į reformas, būtinas siekiant užtikrinti, kad Ukrainoje nebūtų politinio kišimosi į teismus ir būtų gerbiamos mažumų teisės.

Kitas dalykas, kad nors stojimo kriterijuose nėra konkrečiai nurodyta, kad šalis, kurioje vyksta karas, negali tapti ES nare, tačiau blokas nenori prisiimti problemų dėl teritorinių konfliktų. Išimtis buvo padaryta 2004 m. Kiprui, kuris nekontroliuoja visos salos nuo 1974 m. Turkijos invazijos.

Prancūzijos jūrų pajėgos sausio mėnesį Omano įlankoje konfiskavo tūkstančius automatų, kulkosvaidžių ir prieštankinių raketų, atgabentų iš Irano ir skirtų Jemeno hučių sukilėliams, ketvirtadienį pranešė pareigūnai.

Nors Iranas iš karto nepatvirtino, kad ginklai buvo konfiskuoti, JAV kariuomenės Centrinės vadovybės paskelbtos ginklų nuotraukos rodo, kad jie yra panašūs į kitus ginklus, kuriuos amerikiečių pajėgos sulaikė kitose siuntose, siejamose su Teheranu.

Šis pranešimas paskelbtas Iranui susiduriant su didėjančiu Vakarų spaudimu dėl dronų siuntimo Rusijai, kuriais ši teroristinė valstybė žudo civilius gyventojus Ukrainoje.

Jungtinių Tautų rezoliucija draudžiama perduoti ginklus Jemeno Irano remiamiems hučių sukilėliams, kurie 2014 m. pabaigoje užėmė šalies sostinę ir nuo 2015 m. kovo mėnesio kariauja su Saudo Arabijos vadovaujama koalicija, kovojančia už tarptautiniu mastu pripažintą šalies vyriausybę.

Apie šią operaciją pranešė „The Wall Street Journal“, nurodęs, kad ją įvykdė elitinės Prancūzijos specialiųjų operacijų pajėgos. Prancūzijos kariuomenė šių veiksmų nekomentavimo. Prancūzija turi karinio jūrų laivyno bazę Abu Dabyje.

Operacinis lygmuo

Padėtis fronto linijose Rytų Ukrainoje tapo dar sudėtingesnė, nes Rusijos pajėgos intensyvina puolimą, trečiadienį pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Rusija įgavo pagreitį mūšio lauke, paskelbusi apie pažangą į šiaurę ir pietus nuo Bachmuto miesto, kuris jau kelis mėnesius yra pagrindinis jos taikinys. Vietos, kuriose pranešama apie kovas, aiškiai rodo laipsnišką Rusijos pažangą.

Gynybos ministro pavaduotoja Hana Maljar anksčiau sakė, kad Rytų Ukrainoje, kur Rusijos kariai bando įsitvirtinti netoli strategiškai svarbaus logistikos centro Lymano, tęsiasi įnirtingi mūšiai.

Ji savo internetinio soctinklo paskyroje rašė, kad nepaisant didelių nuostolių, rusai taip pat tęsia puolimą netoli Bachmuto ir Avdijevkos miestų.

Tuo tarpu vakar Baltarusija pranešė, kad jos ginkluotosios pajėgos, baigusios mokymus Rusijoje ir pratybas savo šalyje, savarankiškai valdo Rusijos tiekiamas mobiliąsias valdomas raketų sistemas „Iskander“, galinčias nešti branduolinį užtaisą.

Šios raketos gali smogti taikiniams iki 500 km atstumu, pranešė faktiškai Rusijos aneksuotos Baltarusijos gynybos ministerija. Baltarusijos raketinių ir artilerijos pajėgų vadas sakė, kad iki šiol jiems trūko smogiamojo ginklo, kurio veikimo nuotolis būtų didesnis nei 300 km.

Nenorime būti blogais pranašais, bet jei tai tiesa, Kremlius gali priversti diktatorių Lukašenka panaudoti „Iskander“ sistemas smūgiams į Kijevą ir jo apylinkes, taip pat susisiekimo keliams iš Europos vakarų.

Tuo tarpu Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas mano, kad Rusija gali surengti naują puolimą per invazijos į Ukrainą metines.

Interviu televizijai BFMTV jis sakė, kad rusai „gyvena dėl simbolikos“, todėl gali bandyti ką nors padaryti vasario 24 d. Reznikovas pabrėžė, kad Ukraina nenuvertina Rusijos Federacijos. „Oficialiai deklaruojama 300 000 (mobilizuojamų) karių, bet kai matome karius pasienyje, mūsų skaičiavimais, jų yra daug daugiau“, – pridūrė jis.

Ministras mano, kad Rusijos kariai gali bandyti vykdyti puolimą dviem kryptimis: tai gali būti Donbasas arba pietūs.

Ukrainos greita pergalė ir Krymo išlaisvinimas, kuriuos dar praeitų metų gegužę žadėjo vienas toks mūsų oficialių valstybės pareigūnų labai gerbiamas pasakų suaugusiems pasakotojas, vis labiau tolsta.

Pentagono manymu, artimiausiu metu ukrainiečiams nepavyks išstumti Rusijos karių iš Krymo. Tai pareiškė aukšto rango JAV gynybos pareigūnai per slaptą pasitarimą JAV Atstovų Rūmų gynybos komitete, rašo „Politico“.

„Neaišku, kas lėmė tokį pranešėjų vertinimą. Tačiau, kaip pranešė trys asmenys, tiesiogiai susipažinę su ketvirtadienio pasitarimo turiniu, aiškiai matyti, kad Pentagonas nemano, jog Ukraina turi ar netrukus turės galimybę išstumti Rusijos karius iš pusiasalio“, – rašo leidinys.

Ukrainos valdžios institucijos atliko kratą įtakingo milijardieriaus namuose, kuris, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, yra dalis veiksmų, kuriais siekiama išrauti korupciją ir padėti šaliai atitikti vakarietiškus švaraus valdymo standartus.

Atskiri reidai buvo surengti Mokesčių inspekcijoje ir buvusio vidaus reikalų ministro namuose. V. Zelenskis pažadėjo imtis tolesnių veiksmų, kad būtų užtikrinta švari valstybės veikla, ypač paminėdamas Gynybos ministeriją.

Saugumo pareigūnai atliko kratą verslininko Ihorio Kolomoiskio, buvusio V. Zelenskio sąjungininko, namuose, o Ukrainos saugumo tarnyba pranešė, kad atskleidė daugiau kaip 1 mlrd. JAV dolerių pasisavinimo schemą naftos gavybos įmonėje „Ukrnafta“ ir naftos perdirbimo įmonėje „Ukrtatnafta“ – įmonėse, kurių dalis priklausė Kolomoiskiui.

Pranešama, kad buvusiam Ukrainos gynybos ministro pavaduotojui Viačeslavui Šapovalovui pateikti kaltinimai dėl kariuomenei skirtų maisto gaminių tiekimo išpūstomis kainomis, taip pat dėl nekokybiškų neperšaunamų liemenių, šalmų, drabužių ir kitų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų reikmėms skirtų daiktų pirkimo.

Galima žala siekia milijardą grivinų (apie 25 milijonus eurų). Kitas Ukrainos Gynybos ministerijos pareigūnas Chmelnyckis įtariamas nekokybiškų neperšaunamų liemenių pirkimo byloje už daugiau nei 100 mln. grivinų (apie 2,5 mln. eurų).

Deja, bet tokia yra realybė – kai vieni kaunasi ir žūsta froto linijoje, kiti neteisėtai lobsta pirmųjų mirčių sąskaita.

Taktinis lygmuo

Trečiadienio vakarą Ukrainos rytuose esančiame Kramatorsko mieste Rusijos raketa sugriovė gyvenamąjį namą ir apgadino dar septynis, žuvo mažiausiai trys žmonės ir 20 buvo sužeista, pranešė regiono policija.

Apie 21.45 val. vietos teroristai smogė balistine raketa, paleista iš „Iskander-K“. Tikėtina, kad yra žmonių po griuvėsiais.

Vakar Ukrainos dešimtkovininko Volodymyro Androščuko šeima ir draugai atsisveikino su perspektyviu sportininku, savanoriu kariu, kuris žuvo per mūšį netoli Bachmuto.

Kario, kuris buvo mirtinai sužeistas šrapneliu, draugai piktinosi, kad rusams leidžiama dalyvauti sporto žaidynėse. ir čempionatuose, kai ukrainiečiai žūsta gindami nuo Rusijos agresijos savo šalį.

Vasario 1 d. rusų marodieriai 6 kartus smogė raketomis, iš kurių 4 kartus smogė civilinei infrastruktūrai Sloviansko, Kramatorsko ir Družkovkos gyvenvietėse (Donecko sritis), taip pat 4 kartus smogė iš oro.

Okupantų pajėgos surengė 73 apšaudymus iš salvinių ugnies sistemų. Dėl priešo atakų žuvo civiliai gyventojai.

Rusijos oro ir raketų smūgių grėsmė visoje Ukrainoje išlieka didelė.

Priešas aktyviai vykdo žvalgybą ir rengiasi galimam puolimui tam tikromis kryptimis. Nepaisydami didelių nuostolių, rusai toliau puola Lymano, Bachmuto, Avdijevkos ir Novopavlovkos kryptimis.

Laikinai okupuotose Donecko srities teritorijose priešas toliau Ukrainos piliečius verčia priimti Rusijos pilietybę. Gorlovkos mieste vairuotojams išduodami tik rusiško standarto vairuotojo pažymėjimai, o jų gauti neįmanoma neturint rusiško paso.

Okupantai transporto įmonių darbuotojams nustatė terminą iki 2023 m. gegužės 1 d. Neįvykdžiusieji šio reikalavimo bus atleisti iš darbo.

2023 m. sausio 09 d. Lugansko srityje veikiančiame viename iš okupantų padalinių baigėsi trijų mėnesių darbo sutartys.

Dėl to apie 300 šio dalinio karių negauna jokios finansinės paramos. Be to, jie negali pasitraukti iš karinės tarnybos dėl paskelbtos mobilizacijos.

Vakar Ukrainos gynybos pajėgų raketiniai ir artilerijos daliniai pataikė į rusų vadavietę, 3 gyvos mėsos koncentracijos punktus bei degalų ir tepalų sandėlį.

Dėkojame, kad esate kartu ir suteikiate mums galimybę sakyti tai, ką iš tiesų galvojame. Juridinius asmenis kviečiame sudaryti paramos sutartis.

Atskirai sakome ačiū: DT Artelė, UAB. Norėtumėt pasikviesti diskusijai ar mokymams? Rašykite: info@visagentura.com

Visuomenės informacinio saugumo agentūra, sąskaitos Nr. LT447300010172065624