Nenumatytas būsto remontas, sugedusi buitinė technika ar ilgai planuotas pirkinys – tokias atvejais vartojimo paskola gali būti naudinga įgyvendinant svarbius planus ir išvengiant didelio vienkartinio finansinio krūvio. Tačiau žinovai pabrėžia, kad paskola neturėtų tapti nuolatiniu būdu padengti kasdienes išlaidas ar kompensuoti pajamų trūkumą. Kaip atskirti apgalvotą finansinį sprendimą nuo bandymo užkamšyti biudžeto spragas, pasakoja „Luminor“ banko klientų pritraukimo vadovė Rūta Mylė.
Gyventojai vis dažniau ieško lankstesnių būdų finansuoti didesnius pirkinius, būsto atnaujinimą ar kitus svarbius planus. Vis dėlto, anot žinovės, svarbiausia ne pats skolinimosi faktas, o tai, kokiam tikslui skolinamasi ir ar naujas finansinis įsipareigojimas atitinka žmogaus galimybes. Vidutinė vartojimo paskolos suma banke Lietuvoje siekia 7,3 tūkst. eurų, tačiau ji reikšmingai skiriasi priklausomai nuo paskirties.
„Vartojimo paskola gali būti naudinga, kai norima įgyvendinti konkretų planą ar išspręsti vienkartinį finansinį poreikį. Pavyzdžiui, atnaujinti būstą, įsigyti reikalingą buitinę techniką, automobilį ar padengti netikėtas, tačiau svarbias išlaidas. Tokiais atvejais paskola tampa finansų planavimo dalimi, o ne būdu spręsti nuolatines pinigų trūkumo problemas“, – komentuoja R. Mylė.
Svarbu turėti aiškų tikslą
Pasak jos, vienas pagrindinių atsakingo skolinimosi principų – aiškiai suprasti, kam reikalingi pasiskolinti pinigai ir kaip paskola bus grąžinama. Jei sprendimas priimamas apgalvotai, vartojimo paskola gali padėti greičiau įgyvendinti planą, kuris kitu atveju būtų atidedamas ilgesniam laikui.
„Prieš priimant sprendimą skolintis verta sau atsakyti į kelis klausimus: ar šios išlaidos tikrai būtinos, ar paskola padės įgyvendinti konkretų tikslą ir ar mėnesinės įmokos neapsunkins kasdienio biudžeto. Jei atsakymai į šiuos klausimus aiškūs, o grąžinimo planas realistiškas, vartojimo paskola gali būti visiškai pagrįsta“, – teigia R. Mylė.
Anot žinovės, tvariausios dažniausiai būna tos paskolos, kurios siejamos su konkrečiu tikslu ir yra įtrauktos į bendrą asmeninių finansų planą. Tai matyti ir iš skolinimosi sumų: didžiausios vidutinės vartojimo paskolos minėtame banke imamos automobiliui – jos siekia beveik 11 tūkst. eurų. Nedaug atsilieka ir paskolos būsto remontui ar renovacijai – vidutiniškai jos sudaro beveik 10 tūkst. eurų.
„Tokie tikslai paprastai yra aiškesni ir lengviau suplanuojami: žmogus žino, kam tiksliai skolinasi, kokios sumos reikia ir kokią vertę sprendimas sukurs. Kitaip tariant, paskola neturėtų tapti spontanišku sprendimu, priimtu vien dėl to, kad tam tikrą pirkinį norisi turėti iš karto“, – sako R. Mylė.
Kai paskola tampa įspėjamuoju ženklu
Vis dėlto padėtis keičiasi, kai apie paskolą pradedama svarstyti ne dėl vienkartinio poreikio, o tam, kad būtų padengtos nuolatinės išlaidos – maistas, komunaliniai mokesčiai, nuoma ar kitos kasdienės reikmės. Bendram vartojimui minėtame banke dažniausiai skolinamasi mažiausias sumas, tačiau, pasak ekspertės, svarbiausia yra ne suma, o priežastis, dėl kurios prireikia skolintis.
„Jeigu žmogus reguliariai svarsto skolintis tam, kad užtektų lėšų iki kito atlyginimo, tai gali būti ženklas, kad problema slypi ne vienkartinėse išlaidose, o bendrame pajamų ir išlaidų balanse. Tokiu atveju pirmiausia verta peržiūrėti savo biudžetą ir ieškoti ilgalaikių sprendimų, o ne imtis naujo finansinio įsipareigojimo“, – pažymi žinovė.
Jos teigimu, nuolatinis skolinimasis kasdienėms reikmėms gali sukurti uždarą ratą: dalis būsimų pajamų skiriama ankstesniems įsipareigojimams padengti, todėl kasdieniam gyvenimui lieka dar mažiau lėšų. Ilgainiui tokia padėtis gali didinti finansinę įtampą ir mažinti žmogaus galimybes priimti savarankiškus finansinius sprendimus.
„Paskola neturėtų būti būdas nuolat kompensuoti pajamų trūkumą. Jei kiekvieną mėnesį biudžete atsiranda skylė, pirmas žingsnis turėtų būti išlaidų peržiūra, papildomų pajamų galimybių paieška arba esamų įsipareigojimų įvertinimas. Tik tada galima suprasti, ar problema laikina, ar reikia ieškoti ilgalaikio sprendimo“, – sako R. Mylė.
Finansinis rezervas – geriausia apsauga
R. Mylė atkreipia dėmesį, kad nuo nenumatytų situacijų geriausiai apsaugo iš anksto sukauptas finansinis rezervas. Net ir nedidelės, bet reguliariai atidedamos sumos ilgainiui gali padėti išvengti poreikio skolintis dėl kiekvienos netikėtos išlaidos.
„Idealiu atveju verta turėti bent kelių mėnesių būtinųjų išlaidų dydžio finansinę pagalvę. Ji suteikia daugiau stabilumo ir laiko priimti apgalvotus sprendimus, jei netikėtai sumažėja pajamos, sugenda automobilis ar atsiranda kitų svarbių išlaidų. Toks rezervas leidžia paskolą rinktis tada, kai ji iš tiesų reikalinga, o ne tada, kai nebėra kitos išeities“, – teigia ekspertė.
Pasak jos, skolinantis taip pat svarbu įvertinti ne tik dabartines pajamas, bet ir galimus pokyčius ateityje – darbo, šeimos, sveikatos ar kitus planus, kurie gali pakeisti finansinę situaciją. Paskolos įmoka turėtų būti tokia, kad net ir pasikeitus aplinkybėms žmogus galėtų ją mokėti neatsisakydamas būtinųjų poreikių.
„Vartojimo paskola gali būti naudinga finansinė priemonė, tačiau ji neturėtų pakeisti taupymo ar ilgalaikio finansų planavimo. Kuo aiškiau įvertinate savo tikslus, finansines galimybes ir galimas rizikas, tuo lengviau priimti sprendimus, kurie padeda stiprinti, o ne silpninti asmeninį finansinį stabilumą“, – sako R. Mylė.
Parengta pagal „Luminor“ pranešimą
