Ketvirtadienis, 3 rugsėjo, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Darbuotojai pasigenda dėmėsio emocinei sveikatai

www.alkas.lt
2022-11-27 12:20:09
49
PERŽIŪROS
0
Darbo atmosfera | unsplash.com nuotr.

Darbo atmosfera | unsplash.com nuotr.

Nors daugiau nei pusė lietuvių (53 proc.) susiduria su emocinėmis problemomis darbe arba darbinėse situacijose, tačiau tik penktadalis – 20 proc. – darbuotojų jaučia, kad darbdavys rūpinasi jų emocine sveikata, atskleidė naujausia reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta visuomenės apklausa.

„Vis drąsiau ir garsiau kalbame apie emocinę sveikatą bei jos svarbą, tačiau pokalbio darbovietėse dar stinga. Matoma tendenciją, jog darbdaviai vis dažniau pradeda rūpintis darbuotojų fizine ir emocine sveikata, tačiau tam dėmesys skiriamas tikrai ne kiekvienoje įmonėje“, – teigia tyrimą užsakiusios globalios personalų sprendimų bendrovės „Manpower“ padalinio Lietuvoje karjeros konsultantė Olga Mesceriakova.

Daugiau nei pusė lietuvių (53 proc.) tikina susidūrę su emocinėmis problemomis darbe, rodo naujausias tyrimas. Su šiais sunkumais neteko susidurti tik ketvirtadaliui (25 proc.), 18 proc. apklaustųjų negalėjo atsakyti, ar darbe patiria emocinių sunkumų, likę 4 proc. nurodė neturintys darbinės patirties.

„Stresas – normali mūsų organizmo reakcija į iškylančius iššūkius, problemas, sunkumus. Tačiau gyvename laikais, kuomet nerimas ar net panika gali kilti vien perskaičius žinutę socialinėje erdvėje. Nekontroliuojamų išorinių faktorių bei dėl to patiriamos nuolatinės įtampos poveikis turi didžiulę įtaką mūsų gyvenimui. Darbe praleidžiame trečdalį laiko – nesvarbu dirbame biure ar iš namų –  tad nenuostabu, jog didžioje dalyje darboviečių stresinių ar konfliktinių situacijų išvengti praktiškai neįmanoma“, – teigia O. Mesceriakova.

Tačiau pasak jos, labai svarbu, kaip su jomis susidorojame ir ką darome toliau. O ypač aktualu – kaip mūsų darbdavys mums padeda arba nepadeda susitvarkyti su stresu bei užklupusiais emociniais sunkumais.

„Svarbu pabrėžti, kad darbdavys tikrai nėra tas specialistas, kuris gali ar privalo tai daryti pats. Bet jeigu jo tikslas – tvarus, ilgalaikis, socialiai atsakingas verslas, jis niekada neignoruos darbuotojų poreikių, kurie tiesiogiai susiję su jų išlaikymu, lojalumu, motyvacija, įsitraukimu bei produktyvumu, ir investuos į savo darbuotojų emocinės sveikatos stiprinimo sprendimus“, – įžvalgomis dalinasi O. Mesceriakova.

Tiesioginiai padariniai verslo sėkmei

Nors net 77 proc. apklausos dalyvių yra įsitikinę, jog darbdavys turėtų investuoti į darbuotojų emocinės sveikatos stiprinimą, šiuo metu tik penktadalis (20 proc.) tyrime dalyvavusiųjų jaučia, jog darbdavys rūpinasi jų emocine sveikata. Pasak karjeros konsultantės, tokie rezultatai verčia sunerimti.

„Turime nemažai darbdavių, kurie ne tik nesirūpina savo darbuotojų emocine sveikata, bet ir nemato poreikio tą daryti. Tiesa ta, jog prasta darbuotojų emocinė sveikata yra labai glaudžiai susijusi su verslo rezultatais. Todėl toks darbdavių požiūris ne tik menkina darbuotojų pasitenkinimą darbu, bet ir gali lemti daug neigiamų padarinių verslui“, – teigia O. Mesceriakova.

Pasak jos, pirmiausia, tai įmonei gali kainuoti smukusią, kaip potencialaus darbdavio, reputaciją. Tačiau prasta emocinė darbuotojų sveikata ir problemų ignoravimas gali lemti darbuotojų kaitą ir mažėjantį jų produktyvumą.

„Reikėtų suprasti, kad neskirdami dėmesio savo darbuotojo emocinei savijautai – darbdaviai tiesiogiai rizikuoja savo verslo sėkme. Požiūris į įmonės darbuotojus yra verslo sėkmės pamatas. Juk žmogus – pagrindinis įmonės variklis. Kolektyvas, kurio emocinė sveikata yra subalansuota, gali užtikrinti pelną, patikimo darbdavio įvaizdį ir sėkmingą adaptaciją ilgalaikėje perspektyvoje. Todėl rūpestis savo darbuotojų emocine sveikata nėra dalykas, kurį smagu ar būtų gerai turėti. Siekiant efektyvių verslo rezultatų, tai tokia pat būtinybė, kaip kompiuteris, telefonas darbui ar kita darbo priemonė“, – sako „Manpower“ bendrovės atstovė.

Įrankiai, padedantys investuoti į darbuotojų emocinę sveikatą

Visgi ekspertė tikina, kad jaučiama tendencija, jog kasmet vis didesnė dalis vadovų rūpinasi savo darbuotojų emocine sveikata.

„Pavyzdžiui, vis daugiau įmonių suteikia galimybę savo darbuotojams lankytis pas psichologą. Kitos apmoko darbuotojus-savanorius, kurie stebi ir padeda kolegoms atpažinti perdegimo ar kitų  emocinių problemų simptomus, siūlo kreiptis į specialistą, suteikia draugišką palaikymą. Taip pat labai populiaru apmokėti darbuotojų dalyvavimą mokymuose ar paskaitose įvairiomis su sveika gyvensena susijusiomis temomis. Tačiau įrodyta, jog šių priemonių poveikis yra trumpalaikis“, – sako O. Mesceriakova.

Ji atskleidžia, jog vienas iš geriausių būdų paremti darbuotoją sudėtingoje situacijoje – neabejingas, žmogiškas ir nuoširdus pokalbis.

„Tačiau ne visi darbdaviai ar vadovai turi tam laiko ar reikiamų įgūdžių. Pastebėta, kad stresinėje ar kitoje emocinio disbalanso būsenoje žmogui labiausiai trūksta ne tik palaikymo, bet ir disciplinos. Iš esmės žmogui reikia palaikymo apsispręsti ir veikti.  Ir čia į pagalbą pasitelkti galima koučingo technikomis paremtus pokalbius su specialistu“, – patirtimi dalinasi O. Mesceriakova.

Ji teigia, jog šiuo metu taip pat labai populiari ir pasiteisinusi iniciatyva – atsivesti augintinius į biurą. Dažniausiai tai būna šunys, tačiau pasitaiko pavyzdžių, kai darbuotojai į darbą atsineša kates, ar net papūgas, žiurkėnus. Juk augintiniai yra tarsi terapeutai, kurie nuramina ir suteikia teigiamų emocijų.

„Darbe praleidžiame didžiąją savo gyvenimo dalį. Todėl biuro interjeras taip pat yra viena iš dedamųjų, kuri stiprina darbuotojų emocinę būseną. Nemažai įmonių įrengia poilsiui, meditacijai skirtas erdves, kuriose darbuotojas gali pabūti su savimi, atsipalaiduoti. Juk mums daug maloniau būti modernioje, šviesioje bei augalų apsuptoje aplinkoje nei tamsiame bei užguitame biure. Smiginio lenta, krepšinio lankas skamba kaip smulkmenos, tačiau darbuotojui tai gali būti galimybė trumpam atsitraukti nuo dienos darbų bei pailsėti emociškai, – teigia „Manpower“ karjeros ekspertė.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Tyrimas: darbuotojai rinktųsi nuotolinį darbą, darbdaviai su tuo nesutinka
  2. VDI: koronaviruso grėsmės nepaisantys darbdaviai ir darbuotojai kenkia patys sau
  3. Į mokymus darbuotojai siunčiami dar nepakankamai
  4. Daugiausia traumų darbuotojai patiria pirmaisiais darbo metais
  5. Neblaivūs darbuotojai – žemės ūkio, kaimų ir mažose įmonėse
  6. Antroji Pandemijos banga parodė: darbuotojai vėl susiduria su darbdavių piktnaudžiavimu
  7. Ligos išmoką už dvi pirmas nedarbingumo dienas gaus visi darbuotojai
  8. Vis dar trūksta dėmesio darbuotojų saugai
  9. Darbuotojai reikalauja naujoviško darbo
  10. Sėkmę kuria ilgamečiai darbuotojai
  11. V. Vingrienė. Socialiniai darbuotojai – be teisių, tačiau įpareigoti ir „kalti“. Ar ne metas reformoms?
  12. Darbas per karščius pavojingas dirbančiųjų sveikatai
  13. Didžiausią stresą gyventojai patiria dėl darbo, rodo apklausa
  14. Tyrimas: grįžti į darbovietes labiausiai nori moterys ir vyresni gyventojai
  15. Pernai stresą kėlė darbas, šiemet – sveikata

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Mergaitė apkabinusi didelio medžio kamieną
Gamta ir ekologija

Lietuvos medžio finalininkų pristatymus dar galima papildyti

2026 09 02
Aplinkos tarša
Lietuvoje

Ministrė kabinetas pritarė taršos prevenciją griežtinančioms pataisoms

2026 09 02
Birštonas
Lietuvoje

Vyriausybė atnaujino kurortinio statuso reikalavimus

2026 09 02
Šildymas
Lietuvoje

Prasideda prašymų būsto šildymo išlaidų kompensacijoms gauti teikimas

2026 09 02
Atliekų tvarkymas
Lietuvoje

Atliekų tvarkymas Vilniaus regione gerėja

2026 09 02
Audra, automobilis
Gamta ir žmogus

Audra suniokojo daugiau nei 200 automobilių: kokių klaidų nedaryti?

2026 09 02
Bepilotis orlaivis
Lietuvoje

Įsigaliojo Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo pakeitimai

2026 09 02
Audra, namas
Lietuvoje

Ūkininkai raginami pranešti apie audros nuostolius

2026 09 02
Palangos vasaros skaitykla
Architektūra

Ekspertai ieškos, kaip išsaugoti Palangos vasaros skaityklą

2026 09 02
VU Istorijos fakultete atverta istorinių žemėlapių paroda „Lietuva žemėlapiuose“
Istorija

VU Istorijos fakultete atverta istorinių žemėlapių paroda „Lietuva žemėlapiuose“

2026 09 02
Būsto prieinamumas
Lietuvoje

Ruošiama būsto prieinamumo strategija, leisianti būstą įsigyti lengviau ir gyventi kokybiškiau

2026 09 02
Seimo Pirmininkas Juozas Olekas
Lietuvoje

Seimo Pirmininkas J. Olekas lankysis Švenčionių ir Molėtų rajonuose

2026 09 01

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Papa Borgia apie A. Juozaitis. Paryžius – ar dar Paryžius?
  • Sergiejus Kapica apie R. Vanagas. Valstybės užsakymas: gaminkim vaikus!
  • Mosab Hassan Yousef apie A. Juozaitis. Paryžius – ar dar Paryžius?
  • +++ apie D. Antanavičius. Apie kultūros protesto muzikologų veidmainiškumą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Fotografo Leono Balko žvilgsnis 1925–1939 m.
  • I. Jakubavičienė. A. Smetona ir nelengvi vidaus politikos sprendimai
  • Vytauto Didžiojo palaikų paslaptis: ką slepia Vilniaus katedros požemiai?
  • Rugsėjo 3-iosios horoskopas: rytą verta laikytis to, kas patikrinta, vakare – iš naujo įvertinti sumanymus

Kiti Straipsniai

Automobilis

Vairavimo baimė: kas kelia daugiausia streso, ir kaip tai įveikti

2026 08 23
Dirbtinis intelektas

Tyrimas: beveik pusė lietuvių yra naudojęsi DI apsiperkant

2026 08 22
Pinigai

Lietuviai pomėgiams negaili: kas ketvirtas jiems per metus skiria daugiau nei 2 000 eurų

2026 08 16
Pinigai

Lietuvių požiūris į indėlius: kaupti nori, bet svarbiausios – dvi sąlygos

2026 08 16
Automobilis

Kas penktas lietuvis negali atsakyti kiek jam kainuoja automobilis

2026 08 15
Krovininiai automobiliai

Apklausa: dauguma už tai, kad sunkiasvoriai būtų apmokestinami pagal keliams daromą poveikį

2026 08 05
Avarija

7 iš 10 vairuotojų bent kartą rado apgadintą savo automobilį

2026 08 01
Susitikimas | VAATC nuotr.

Aptartos „Energesman“ darbuotojų įdarbinimo galimybės

2026 07 31
Mokyklinės prekės

Apklausa parodė, kiek šiemet tėvai planuoja išleisti mokyklinėms prekėms

2026 07 26
Šeima

G. Navaitis. Paprastas būdas paskatinti gimstamumą?

2026 07 24

Skaitytojų nuomonės:

  • Papa Borgia apie A. Juozaitis. Paryžius – ar dar Paryžius?
  • Sergiejus Kapica apie R. Vanagas. Valstybės užsakymas: gaminkim vaikus!
  • Mosab Hassan Yousef apie A. Juozaitis. Paryžius – ar dar Paryžius?
  • +++ apie D. Antanavičius. Apie kultūros protesto muzikologų veidmainiškumą
  • Mickėyus Mousėas apie D. Antanavičius. Apie kultūros protesto muzikologų veidmainiškumą
Kitas straipsnis
Savižudybė | pixabay.com, GoranH nuotr.

Pristatomi vaizdo klipai savižudybių tema

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai