Naujoji darbuotojų karta visame pasaulyje skatina darbdavius keisti darbo sąlygas. Tradicinė darbo trukmė, vieta ir pobūdis nebetenkina jos lūkesčių. Spalio 5 d. tarptautinės personalo atrankos ir laikinojo įdarbinimo kompanijos „ManpowerGroup“ pristatytas tarptautinis darbuotojų lūkesčių tyrimas „NextGen Work“ rodo, kad naujoji darbuotojų karta nori dirbti kitaip – uždirbti daugiau, o dirbti mažiau. Darbuotojams svarbu turėti daugiau laisvalaikio, tobulėjimo galimybių, laiko šeimai.

„Žmonės nori pokyčių. Jie nori lanksčiau derinti laiką skiriamą darbui, šeimai ir laisvalaikiui. Ne visi darbuotojai siekia įsipareigoti darbdaviui dirbti visą darbo dieną, o įmonėms kartais tai taip pat nenaudinga. Tradicinis darbas visą gyvenimą nuo pirmadienio iki penktadienio, nuo 9 iki 17 val., per pastaruosius 10–15 metų kaip reikiant pasikeitė – įgavo alternatyvių formų. Šiandien vis daugiau žmonių nori dirbti naujos kartos darbą, naujos kartos sąlygomis. Darbdaviams svarbu suprasti, kaip darbuotojai nori dalyvauti jų versle ir drauge žengti pirmyn. Darbdaviai turi tapti talentų ugdytojais, ne tik darbo jėgos naudotojais, o darbuotojai, kurie nori sėkmingai dalyvauti darbo rinkoje, turi nuolat atnaujinti savo žinias ir mokytis naujų rinkoje reikalingų įgūdžių. Politikams jau dabar reikia tobulinti galimybes įdarbinti darbuotojus, ieškoti naujų būdų, kaip užtikrinti jų apsaugą darbe, suteikti galimybių nevaržomai keisti karjeros kryptis ir darbo pobūdį. Turime rasti būdų, kaip naujos kartos darbo lūkesčius paversti realybe“, – sako Jonas Prising.

Darbo rinkos „uberizacija“

Darbuotojų lūkesčių tyrimo metu apklausta daugiau nei 9 500 žmonių iš 12 pasaulio valstybių. Respondentų klausta, kaip jie nori dirbti ir kodėl, kas juos motyvuoja darbe ir kuo remdamiesi jie renkasi naujas darbo vietas, kokios patirtys jiems naudingiausios.

Tyrimu išsiaiškinta, kad darbuotojai labiausiai vertina galimybę rinktis alternatyvias darbo formas, tokias, kurios užtikrintų jų pajamų stabilumą, tačiau suteiktų galimybę išlaikyti laiko, skiriamo darbui ir šeimai, balansą. Apibendrinę šiuos lūkesčius ekspertai įvedė „Naujos kartos darbo“ („NextGen Work“) sąvoką. Ji apibrėžia naują požiūrį į darbą – darbo „uberizaciją“.

„Darbas ne visą darbo dieną, darbas darbuotojų susivienijimuose, laikinos darbo sutartys, laisvai samdomas darbas, nepriklausomo darbuotojo statusas, darbas internetu ar per mobiliąsias aplikacijas – tai tik keletas formų, kurios žaibiškai populiarėja visame pasaulyje. Darbuotojai siekia galimybių išbandyti save skirtingose darbo organizavimo modeliuose, kaupti naujas patirtis, kompetencijas, keisti darbo profilį ir veiklos specifiką. Taip trumpai galima apibūdinti šiuolaikinių darbuotojų lūkesčius dirbti“, – priduria J. Prising.

Tyrimo duomenimis, naujomis sąlygomis dirbti pageidautų vidutiniškai 87 proc. darbuotojų: tam pasiryžtų 95 proc. 18–24 metų darbuotojų ir apie 80 proc. 50 ir daugiau metų sulaukusių žmonių. Moterys kiek labiau linkusios rinktis lankstesnį darbo modelį nei vyrai (atitinkamai 39 ir 37 proc.), o jaunosios kartos darbuotojai (18–24 metų) tai mato kaip patraukliausią būdą užsidirbti papildomų pajamų.

Tyrimo duomenimis, 90 proc. visų lanksčiai dirbančių žmonių yra patenkinti savo darbo vieta, 81 proc. darbuotojų šį darbo stilių pasirinko patys.

Nori uždirbti daugiau

Remiantis tyrimo duomenimis, pagrindinis motyvas rinktis naujos kartos darbo modelius yra noras uždirbti daugiau. „Naujos kartos darbo formos padeda subalansuoti pajamas, greičiau sutaupyti reikalingiems pirkiniams, pensijai ar draudimui, o taip pat leidžia mėgautis gyvenimu, skiriant laiko tam, ką darbuotojas labiausiai vertina. Naujos kartos darbo pobūdis ypač naudingas žmonėms, kurių profesija ar įgūdžiai šiuo metu ypač vertinami darbo rinkoje. Jie gali pasirinkti daugiausiai už tam tikras paslaugas siūlantį darbdavį, atlikti jam tam tikras paslaugas, tačiau neįsipareigoti ilgesniam laikui“, – teigia J. Prising.

Nori tobulėti, o ne lankyti mokymus

Antrasis motyvas rinktis lankstų netradiciškai organizuojamą darbą – darbuotojų noras tobulėti kaip asmenybėms: 80 proc. darbuotojų žvelgia į darbo vietą, kaip į galimybę tobulinti ne tik profesinius gebėjimus ir kompetencijas. Korporatyviniai mokymai ar žinių ir patirties kaupimas tam tikroje profesinėje srityje naujos kartos darbuotojų nebetenkina.

„40 procentų darbdavių jau dabar neberanda reikalingus įgūdžius turinčių darbuotojų, 65 procentai 18–24 metų darbuotojų po kelerių metų dirbs darbus, kurių šiuo metu dar nėra. 25–34 metų darbuotojai labiausiai linkę mokytis naujų dalykų, beveik penktadalis darbuotojų teigia, kad naujos kartos darbo pobūdis geriausiai tenkina jų tobulėjimo lūkesčius ir prisideda prie galimybės tęsti karjerą, dirbant kitokio profilio darbą“, – pasakoja „MapowerGroup“ vadovas.

Tyrimo duomenimis, 80 proc. lanksčiai dirbančių žmonių teigia, kad toks darbas geriausiai tenkina jų poreikį mokytis ir tobulėti.

Nori dirbti mažiau

Šiuolaikiniai darbuotojai išreiškia vis didesnį lūkestį turėti vieną gyvenimą („One life“), kuriame derėtų darbas, šeima ir laisvalaikis. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad 40 proc. darbuotojų lankstus darbo grafikas: t.y. galimybė pradėti ir pabaigti darbą pasirinktu metu bei darbo galimybė iš namų, yra vienas iš trijų pagrindinių faktorių renkantis darbą. Darbuotojai yra linkę vis dažniau rinktis naujos kartos darbo formas, siekdami daugiau laiko praleisti su vaikais, rūpintis artimaisiais ar vyresniais šeimos nariais (28 proc.).

Alternatyvų darbo pobūdį renkasi ir asmenys, kurie stengiasi išvengti streso tradicinėje darbo vietoje. Daugiau nei penktadalis moterų ir vyrų (atitinkamai 22 ir 21 proc.) renkasi naujas darbo formas, nes taip patiria mažiau streso.

Poreikis asmeniškai kontroliuoti laiką – taip pat vienas motyvų priverčiančių susimąstyti apie lankstaus darbo galimybes. Net 35 proc. moterų ir 33 proc. vyrų siekia kontroliuoti savo dienotvarkes, todėl yra linkę rinktis naujos kartos darbo galimybes vietoje tradicinių.

„Naujos darbo formos gali padėti sumažinti nedarbą, ypač tarp jaunimo, didinti kartų bendradarbiavimo galimybes bei auginti darbo jėgos kompetencijas. Vis tik naujos darbo formos tampa nemažu iššūkiu darbdaviams ir valstybinėms institucijoms – darbdaviai turi užtikrinti balansą tarp darbuotojų atsakomybės už rezultatus ir darbo lankstumo, o politikai turi rasti sprendimų, kaip apsaugoti lanksčiai dirbančius darbuotojus“, – teigia J. Prising.

Daugiau žinių apie darbuotojų paieškos, vadovų ir personalo atrankos tendencijas rasite www.indigroup.lt

Spausdinti 🖨

ALKO TURINYS