Siekiant paneigti įsisenėjusius pramanus apie savižudybę, visuomenei pristatomi vaizdo klipai, kuriuose jautriai dalijamasi tikromis gyvenimo istorijomis ir žinovų įžvalgomis.
Tai Sveikatos apsaugos ministerijos kartu su Higienos instituto Psichikos sveikatos centru vykdomos visuomenės švietimo kampanijos savižudybių prevencijos tema tąsa.
Turėdami klaidingus įsitikinimus apie savižudybės reiškinį, žmonės nepriima kito žmogaus problemų, blogos savijautos ar net rodomų savižudybės ženklų rimtai.
Nežinojimas, kaip kalbėtis šia tema ar baimė užduoti klausimą apie tokias mintis dažnai sustabdo imtis pagalbos veiksmų.
Dėl šios priežasties pramanus paneigiančios žinios laikomos itin reikšmingomis kiekvienam visuomenės nariui.
Be naujųjų vaizdo klipų, pastaruosius du mėnesius gyventojai ir kitomis priemonėmis buvo drąsinami nebijoti ir dažniau paklausti artimo žmogaus „kaip tu jauties?“, rasti laiko pokalbiui.
Lauko stendų, ekranų, socialinių tinklų, spaudos reklama buvo pabrėžiama bendravimo ir palaikymo svarba, siekiant išvengti savižudybės ar sumažinti jos grėsmę.
Šios temos svarbą savo sveikinimo kalba pabrėžė ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, šiandien atidarydamas 7-ąją Vilniaus savižudybių intervencijos būdų konferenciją.
„Džiaugiuosi, kad šia jautria tema vis plačiau ir drąsiau kalbame visuomenėje, ne tik tarp žinovų.
Pats sveikatos apsaugos sistemoje susidūręs su skaudžiais savižudybės atvejais, matau, kiek daug dar mūsuose yra pramanų ir baimės paliesti šią temą“, – sako ministras.
Ministras, dėkodamas visiems konferencijoje dalyvaujantiems skirtingų profesijų ir sričių atstovams, džiaugėsi, kad šis Vilniaus universiteto Suicidologijos tyrimų centro ir Lietuvos psichologų sąjungos renginys atneša naujas temas, tarptautines žinias ir būdus į mūsų šalį.
Be to, šiandien vykstančioje konferencijoje kalbėdamas apie visuomenės švietimo svarbą, ministras aptarė pokyčių sveikatos sistemoje svarbą.
Nuo kitų metų įsigaliosiantis naujos redakcijos Pagalbos savižudybės grėsmę patiriantiems asmenims tvarkos aprašas numato ne tik aiškesnius visų dalyvaujančiųjų pagalbos procese vaidmenis bei atsakomybes, bet ir individualizuotos tęstinės pagalbos savižudybės grėsmę patiriantiems asmenims stiprinimą, psichologinę pagalbą jų artimiesiems.
Rengiantis naujų nuostatų taikymui jau pradėti pirmieji mokymai greitosios medicinos pagalbos darbuotojams, psichologams, gydytojams, asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovams.
Sužinoti daugiau apie savižudybės reiškinį ir kaip jo išvengti, galima apsilankius nacionalinėje savižudybių prevencijos interneto svetainėje tuesi.lt.
Joje pateikiamos žinios apie savižudybės pavojaus ženklus, priežastis bei visuomenėje egzistuojančius pramanus, taip pat pagalbos būdus ir galimybes konkrečioje savivaldybėje.
Svetainė pritaikyta visiems:
savižudybės krizę išgyvenančiam žmogui, šalia jo esantiems žmonėms bei profesionalią pagalbą teikiantiems žinovams.
