Kada paskutinį kartą kėlėte kvalifikaciją, lankėte kursus ar dalyvavote mokymuose? CV-Online vykdytos apklausos duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių kvalifikaciją kėlė kas antras respondentas ir dažniausiai kelių valandų arba vienos dienos trukmės mokymuose. To, jų manymu, nepakanka, norint pagilinti profesines žinias, būti geidžiamu kvalifikuotu darbuotoju – savo srities profesionalu.
52% kėlusių kvalifikaciją apklausos dalyvių, metų bėgyje dalyvavo 2-5 skirtinguose kvalifikacijos kėlimo kursuose, mokymuose, 27% – turėjo tik 1 mokymus, 15% – dalyvavo 6-10 mokymuose, 6%- 11 ir daugiau mokymų.
Beveik pusė 2-5 mokymuose per metus dalyvaujančių respondentų mano, kad tiek mokymų nepakanka ir jų turėtų būti daugiau. Toks noras tikrai pagrįstas, nes dažniausiai apklausos dalyviai dalyvavo 1-2 valandų arba 1 dienos mokymuose, o jų manymu, optimali kokybiškų mokymų trukmė turėtų būti bent jau 2-7 dienų. Nemaža dalis dirbančiųjų pageidautų dar ilgesnių kursų, trunkančių kelias savaites ar mėnesius, geresniam žinių įsisavinimui ir užfiksavimui.
6 ir daugiau mokymų per metus turintys respondentai iš esmės yra patenkinti mokymų kiekiu ir tik nedidelė dalis pageidautų daugiau, nes dabartiniai mokymai yra per trumpi.
Kursų trukmė
33% respondentų dalyvavo 1 dienos, 26% -1-2 val. trukmės, 19% – 2-7 dienų, 9% – kelių mėnesių, 5% – kelių savaičių trukmės mokymuose.
Du trečdaliai apklausos dalyvių dalyvavo tiesiogiai su darbu susijusiuose mokymuose, specifinių profesinių/techninių įgūdžių įgijimui/gerinimui bei siekiant susipažinti su profesinės srities bendrosiomis naujienomis, apžvalga, tendencijomis.
Darbuotojai norėtų ilgesnės trukmės, gilesnių kursų, kuriuose turėtų galimybę pagilinti profesines žinias. Savo srities profesionalai, kurie domisi savo profesijos naujovėmis yra geidžiamas darbdavių taikinys, būtent tokių kandidatų įmonės ir ieško, bei siekia pritraukti, tačiau susiduria su jų trūkumu.
Kodėl darbuotojai dalyvauja kvalifikacijos kėlimo kursuose
Darbuotojai mokosi ir siekia kvalifikacijos augimo dėl įvairių priežasčių, bet pagrindinė yra siekis būti savo srities profesionalu, puikiai išmanančiu darbo specifiką ir turinčiu didelį žinių bagažą. Vos keli procentai darbuotojų kursus lankė vien tik dėl to, kad jie buvo nemokami, liepė darbdavys ar norėjosi turėti kuo daugiau sertifikatų.
Didžioji dauguma kursus lankė tikslingai siekdami įgyti naujausių, darbui reikalingų žinių ir būti konkurencingais darbo rinkos žaidėjais. Nuolatinis tobulėjimas suteikia saugumo jausmą, bei galimybes kilti karjeros laiptais.
Priežastys, kodėl darbuotojai nekelia kvalifikacijos
Apklausos duomenimis, pagrindinės priežastys, kodėl darbuotojai nekelia kvalifikacijos yra susiję su finansais ir skatinimo iš darbdavio pusės stoka, bei sprendimo – tobulėti dirbant.
Aukštesnes pareigas užimantys darbuotojai dažniau minėjo laiko stoką bei tinkamų, jų kvalifikaciją atitinkančių, kursų trūkumą, o darbininkai ir administracijos darbuotojai – finansų ir paskatinimo iš darbdavio pusės trūkumą.
Nors finansinis įmonės paskatinimas mokytis darbuotojams yra labai svarbus faktorius, tačiau tyrimas parodė, kad norintys mokytis atranda sau tinkamų nemokamų arba nebrangių kursų, kuriais jie būna patenkinti panašiai kaip ir tie, kurie lankė brangius, pvz. kelis tūkstančius eurų kainuojančius kursus.
Taip pat nemaža dalis darbuotojų, už kurių mokymus sumoka įmonė, net nežino, kiek jų kursai kainavo ir negali objektyviai įvertinti kursų kainos ir kokybės santykį.
73% respondentų mano, kad už tiesiogiai su darbu susijusius kvalifikacijos kėlimo kursus turėtų mokėti darbdavys, 25% – dalį sumos turėtų apmokėti įmonė, dalį – darbuotojas, vos tik 2% – už kursus pasiruošę susimokėti patys.
Taip pat du trečdaliai respondentų mano, kad kvalifikacijos kėlimas yra bendras darbuotojo ir įmonės reikalas, darbuotojo tobulėjimo programa turėtų būti sudaroma kartu. Ketvirtadalio apklausos dalyvių nuomone, darbuotojas pats atsakingas už savo kvalifikacijos kėlimą – mokymus, jų dažnį, iniciatyva – turi būti iš darbuotojo pusės ir tik nedidelė dalis respondentų mano, kad vien tik įmonė atsakinga už darbuotojų kvalifikacijos kėlimą.
Juokingiausiai, kai 3 metus atsimokinę automobilių remonto, pervežimų automobiliais ir logistikos jaunuoliai – neturi ne tik C, bet net ir B kategorijos(!), jei patys iš savo kišenės neišlaiko “Regitros” egzaminų! Kam tada tas 3 metų “mokslas” aplamai?! I vis verkiame, kad vairuotojų trūksta! Verkia net susisiekimo ministerija …krokodilo ašaromis. Ta kodėl vyriausybė ir nepasirūpina, kad ĮMANOMA būtų tapt vairuotoju po 3 metų mokslo?!