Antradienis, 9 birželio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Įvairenybės

Šventinis apsipirkimas: geriau iš anksto ir nepamirštant senųjų tradicijų

www.alkas.lt
2022-04-09 10:49:39
68
PERŽIŪROS
0
Kaip elgtis apsipirkus maisto prekių parduotuvėje?

pixabay.com nuotr.

Iki Velykų likus mažiau apie savaitei, daugelis jau pradeda galvoti, kokie patiekalai šiemet keliaus ant šventinio stalo. Velykų stalas nuo seno būtinai turėdavo būti apkrautas daugybe valgių, kurie lėmė ateinančius turtingus ir sočius metus, sako Vilniaus etninės kultūros centro atstovė Marija Liugienė.

Tai atsispindi ir pirkėjų krepšeliuose, kurie pradeda keistis likus kelioms savaitėms iki gražiausios pavasario šventės.

„Artėjant Velykoms, pirkinių krepšelyje dominuoja šviežia žuvis, majonezas, krienai, mėsa ir paukštiena, daržovės, įvairūs saldumynai. Taip pat perkamos namų dekoravimo priemonės“, – tendencijas nusako Ernesta Dapkienė, „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė.

Ji taip pat primena, kad šiemet pirmąją Velykų dieną, sekmadienį, „Maximos“ parduotuvės nedirbs, todėl apsipirkimus reiktų suplanuoti ir nepalikti paskutinėms dienoms.

Pernai prekybos tinklo atlikta apklausa atskleidė, kad didžioji dalis apklaustų pirkėjų ketino maistą pirkti ir Velykų stalui gaminti viską patys.

Tokį pasirinkimą parpdė ir pardavimų statistika – prieš šventes didėjo cukraus, miltų pardavimai, o mielių paklausa išaugo net 40 proc. Tiesa, trečdalis pirkėjų nurodė, kad ant šventinio velykinio stalo dės ir pačių pagamintus, ir parduotuvėje įsigytus jau paruoštus patiekalus: nuo salotų ir mišrainių iki žuvies bei įvairių mėsos kepsnių.

Pavyzdžiui, pernai prieš pat Velykas daugiau nei du kartus išaugo baltos mišrainės, be kurios tikriausiai jau seniai neįsivaizduojamos šventės, pardavimai. Pirkėjai taip pat dažniau rinkosi lietuviškąjį delikatesą – šaltieną, kuri, anot mūsų krašto tradicijomis besidominčios M. Liugienės, yra vienas iš senųjų tradicinių patiekalų.

„O Velykų karaliene tapo kepta įdaryta višta. Paukštienai kasmet karaliaujant ant šventinių stalo, šiemet specialiai šventėms sukurtame asortimente bus tiek kepta višta, tiek kepta antis“, – atskleidžia prekybos tinklo atstovė.

Velykos – su daug mėsos

M. Liugienė pabrėžia, kad tradiciškai per Velykas, po pasninkiškosios gavėnios, Lietuvoje valgyta daug mėsos. Šalia mėsos patiekalų dedami margučiai, įvairiausi kvietiniai pyragai, miežiniai ragaišiai. Velykų stalo tradicijos priklausė ir nuo regionų.

„Visoje Lietuvoje paplitę patiekalai iš kiaulienos: suktos ir slėgtos karkos, šaltiena, virtos dešros. Kiaulė reiškė sotumą, vaisingumą, o jos gebėjimas knisti – lengvą žemės arimą. Žemaičiai išlaikė tradiciją Velykoms gaminti riebų šiupinį su dubenyje kyšančia kiaulės uodega. Dzūkijoje visai neseniai išnyko paprotys Velykoms šusti riebius kopūstus ir būtinai su kiaulės knysle.

Suvalkiečiai iki XX a. vidurio išlaikė paprotį virti arba krosnyje kepti kiaulės galvą, vėliau imta gaminti kiaulės galvos sūrį. Aukštaičiai, papjovę kiaulę, Velykų kepsniui atidėdavo pirmarūšę mėsą, dažniausiai užpakalinį kumpį. Kad mėsa būtų minkštesnė, ją visą parą išlaikydavo išrūgose, arba, prieš stumiant į krosnį, kumpį aplipdydavo rugine tešla“, – pasakoja M. Liugienė.

Šiaurės Lietuvoje, Žemaitijoje trečią Velykų dieną būdavo kepama paukštiena, dažniausiai – žąsis arba troškinta višta, prieš tai pašventinta bažnyčioje. Tuo metu žuvis, anot M. Liugienės, lietuvių tradicijoje neišskiriama kaip specialus Velykų valgis. Gyvenantys prie žuvingų ežerų ar upių farširuodavo lydeką.

O štai ant Žemaitijos žydų šventinio stalo, kaip nurodo nepriklausomas mitybos ir kulinarijos ekspertas Vincentas Sakas iš Klaipėdos, „… būtinai turėdavo būti košerinė farširuota žuvis t. y. ta, kuri turi žvynus ir pelekus, nes tik tokia žuvis yra švari. Būtinai turėjo būti gaminami ir karpių žuvies kukuliai, pirmą dieną patiekiami karšti kvapniame žuvies sultinyje. Kitomis dienomis – šalti, stingdyti žuvies drebučiuose. Žemaitijos žydai iš žemaičių virtuvės buvo perėmę žuvies su krienais valgymą, tad ant stalo prie farširuotos lydekos arba karpio būtinai dėdavo burokėlių sultimis dažytų krienų“.

Pasak Vilniaus etninės kultūros centro atstovės, Velykų padažų prie minėtų patiekalų neruošdavo, tačiau krienų būdavo apsčiai: ką tik iškasti, aštrūs baltieji, raudonieji, dažyti burokėlių sunka, su grietine ar su trintomis spanguolėmis. Be krienų Velykos neįsivaizduojamos ir šiais laikais – jų ruošiantis Velykoms nuperkama apie šešis kartus daugiau, rodo prekybos tinklo „Maxima“ statistika, o ir įdarytas karpis yra populiarių pirkinių sąraše.

Boba – apeiginis pyragas

Net ir neturtingiausi stengdavosi Velykoms iškepti kvietinių miltų pyragą arba miežinį ragaišį. Pyragas asocijavosi ne tik su geros, t.y. baltos, duonos gausa, bet su namų pilnatve, geru kviečių derliumi.

Ragaišiui imami viso grūdo miežiniai miltai, o tešla būtinai rauginama su duonos raugu, tad ragaišis yra daug tamsesnis už pyragą, bet ženkliai naudingesnis pavasarį, kai trūksta vitaminų ir fiziologiškai aktyvių medžiagų, jį kepdavo ploną, pailgą ir būtinai su abiem smailais galais – ragais.

„Na, o velykinis pyragas būtinai turi būti putlus didžiosios skardos dydžio, kaip senovėje sakydavo – per pusę stalo, nes jo turėdavo pakakti visoms 4 švenčių dienoms ir dar lauktuvėms nunešti. Dar kepdavo vadinamąją Velykų bobą, kurią šeimininkės stengėsi iškepti kuo skanesnę.

Tai jai nepagailėdavo ir 15 kiaušinių. Kepdavo puode arba molinėj puodynėj, kad būtų kuo aukštesnė. Baltymo glajumi išpuošdavo kuo gražiausiai, viršuje išliedavo kaip ir leliją, o ant „lelijos“ tarp žalumynų padėdavo margutį. Apeiginis Velykų pyragas – boba gali būti tam tikras pavasario švenčių archajiškasis reliktas – auka protėviams, juos globojančioms dievybėms, mitinėms būtybėms“, – sako M. Liugienė.

Kiaušinių ritualai

Lietuvių didžiosiose kalendorinėse šventėse viena diena visada skiriama šeimai, šeimos artumui, draugiškumui sutvirtinti, ir per Velykas tai yra pirmoji diena. Prieš Velykas visus valgius, kiaušinių dažymą, stalo puošimą, net sūpynių darymą turėdavo atlikti visa šeima, o dar geriau visa giminė.

„Margučių marginimas – irgi didžiausia apeiga. Atėjusi iš seniausių laikų – juk archeologai dar Romos apylinkėse yra iškasę akmeninių Senovės Romos išraižytų kiaušinių. Iki šių laikų išlikęs gražus paprotys Velykų pusryčius pradėti nuo pašventinto gražiausio margučio, jį pasidalinant į tiek dalių, kiek yra šeimos narių, ir kiekvienam duodavo po tą kiaušinio dalelę suvalgyti.

Buvo tikima, jog tai garantuoja šeimos vienybę, susitelkimą, bendrystę, taip šeima tarsi suvienijama, pakviečiama bendrystei, kaip ir kalėdaitį visiems laužant per Kūčias. Valgymas prasidėdavo ritualiniu kiaušinių daužymu, – kieno kiaušinis stipriausias, tas šiais metais bus laimingiausias, tam geriausiai seksis, jis ir gyvens ilgiau. Laimingasis tą kiaušinį turėdavo laikyti iki kitų Velykų“, – šypsodamasi sako M. Liugienė.

Lietuvoje kiaušiniai buvo marginami ir Jurginėms, Sėkminėms, bet patys puošniausi ir svarbiausi – velykiniai. Dėl savo stebuklinių galių Velykų kiaušinis plačiai naudojamas velykiniame apeigyne. Tikėta, jog net jų lukštai turi magiškų galių, todėl jie nebūdavo išmetami, bet kruopščiai surenkami ir sudeginami krosnyje – dėl to naminiai paukščiai geriau iš kiaušinių risis. Pagal tai, kaip margučiai lupasi, spręsdavo apie linų derlių: jei gerai – tais metais linai gerai užderės.

„Labiausiai brangintas dovanotas kiaušinis, todėl Lietuvoje iki šių dienų išlikęs paprotys antrąją Velykų dieną vaikams vaikščioti pas kaimynus pasirinkti kiaušinių. Kiaušiniautojai laukiami, nes tikėta, kad kuo daugiau vaikų aplankys namus, tuo namai bus laimingesni, vištos bus dėslesnės, – pasakoja Vilniaus etninės kultūros centro atstovė M. Liugienė ir priduria: Yra išlikęs ir kitas gražus tikėjimas: jeigu jūs pasiklysite, nesvarbu kur – ar miške, ar Europos didmiestyje, ar ir šiaip gyvenime ir nežinosite, kurį kelią jums pasirinkti, prisiminkite žmogų, su kuriuo daužėte pirmą margutį per Velykas.

Ir iškart viskas pasidarys aišku ir visi būsimi veiksmai bus teisingi. Žinoma, tai ir psichologiškai paaiškinama: kai prisimeni saulėtą Velykų rytą, kuomet net saulė tekėdama danguje „šoka“, kai tu sėdi už šventinio stalo su pačiais brangiausiais, – ateina ramybė ir tuomet randi išėjimą iš kebliausių situacijų.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Dietologė: žiemą nepamirškite daržovių ir žuvies
  2. 2013 metai buvo nuostabių, puošnių ir kaip visada neįtikėtinų rekordų metai
  3. Artėjant šventėms, patikrinta prekyba kiaušiniais
  4. Karpis – ne tik šventiniam stalui
  5. Kaip taisyklingai atšildyti žuvį?
  6. Kiek kiaušinių suvalgyti ir kaip juos marginti?
  7. Kaip maistą ant laužu kepti sveikiau?
  8. Kuo papildyti pavasarinį stalą?
  9. Plekšnė: mažai kalorijų – daug baltymų
  10. Į pagalbą pavargusioms akims – maisto produktai
  11. Naujųjų rytui – greiti ir ypatingi pusryčiai
  12. Pabodo iš mėsos? Rinkitės žuvį
  13. Šventė ant jūsų stalo
  14. Šventės – proga prisiminti ir virtuvės tradicijas
  15. Socialdemokratai: ar maistas tampa prabangos preke?

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Juras Taminskas
Lietuvoje

Ministras ragina ES investuoti į dronų aptikimo sistemas

2026 06 09
Lietuva ir Italija stiprina bendradarbiavimą
Kultūra

Lietuva ir Italija stiprina bendradarbiavimą kultūros, paveldo ir informacinio atsparumo srityse

2026 06 09
„Poezijos pavasaris“ ant Eglinės piliakalnio
Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

S. Birgelis. Keturiasdešimt „Poezijos pavasarių“ po Jotvos dangumi (I)

2026 06 09
Broliai Vizbarai skiria 0,5 mln. eurų paramą
Kultūra

Broliai Vizbarai skiria 0,5 mln. eurų paramą filantropiniam VU neliečiamojo kapitalo fondui

2026 06 09
Vilniaus arkikatedra
Kultūra

Darbo grupėje – sprendimai rengiantis išsamiems Arkikatedros tyrimams

2026 06 09
Kauno dainų ir šokių šventė
Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

K. Urba. Etninio jausmo ugdymas

2026 06 09
Gargžduose atidarytas Baronų Renių skveras
Architektūra

Gargžduose atidarytas Baronų Renių skveras: atgimė istorinis dvaro šulinys

2026 06 09
Medžių priežiūra
Gamta ir žmogus

Panevėžyje – medžių priežiūros darbai

2026 06 08
Bitė
Lietuvoje

Patikslinti augalų apsaugos gaminių naudojimo reikalavimai 

2026 06 08
E. sveikata
Lietuvoje

Dėl duomenų bazės tvarkymo laikinai neveiks E. sveikata

2026 06 08
Mokykla
Lietuvoje

Tyrimas: Lietuvių kalbos mokymo praktika tautinių mažumų mokyklose pažeidžia vaiko teises

2026 06 08
Vaikai
Lietuvoje

Valstybės kontrolė: vaiko priežiūros išmokos užsieniečiams išaugo kartais

2026 06 08

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Taigi apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • >Kažin apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • Rimgaudas apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • Mikabalis apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Ministras ragina ES investuoti į dronų aptikimo sistemas
  • Lietuva ir Italija stiprina bendradarbiavimą kultūros, paveldo ir informacinio atsparumo srityse
  • Odontologija Vilniuje: kaip pasirinkti kliniką, į kurią norėsis grįžti
  • S. Birgelis. Keturiasdešimt „Poezijos pavasarių“ po Jotvos dangumi (I)

Kiti Straipsniai

Daugelis lietuvių plauna mėsą prieš gaminimą, sekdami senolių pavyzdžiu. Sužinokite, kodėl specialistai tai vadina pavojinga klaida...

Protėvių įprotis, galintis pakenkti: kodėl mėsos plovimas yra pavojinga klaida

2026 06 08
Technologijos

„Google“ sako, kad DI greitai pakeis apsipirkimo įpročius

2026 06 07
Vilniaus rotušėje pristatytos Sąvadą papildžiusios tradicijos.

Vilniaus rotušėje pristatytos Gyvojo paveldo sąvadą papildžiusios tradicijos

2026 05 21
Cukrus

Lietuviai stengiasi atsisakyti cukraus, bet problema visai ne saldumynai

2026 05 17
Kuo papildyti pavasarinį stalą?

 3 lengvi receptai, kurie padės suvartoti daugiau skaidulų kasdien

2026 05 03
Saldi bulvė

Lėkštės centre saldi bulvė – šį patiekalą jau išbandė milijonai žmonių

2026 05 02
Uogos

Naujovė – šviežių uogų „saldainiai“ ant pagaliuko

2026 05 01
Kepsninė

Kepsninėje keptų daržovių ABC: ką, kaip ir kiek laiko kepti

2026 05 01
Vitaminų kapsules lėkštėje bandoma perpjauti su stalo peiliu prilaikant šakute...

Kas yra vitaminai ir kodėl tau jų tikrai reikia?

2026 04 29
Alergija

Alergijų daugėja: jos gali pasireikšti netikėtai

2026 04 27

Skaitytojų nuomonės:

  • Taigi apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • >Kažin apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • Rimgaudas apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • Mikabalis apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • Kęstučiui K.Urbai apie Tyrimas: Lietuvių kalbos mokymo praktika tautinių mažumų mokyklose pažeidžia vaiko teises
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Sveikuolių sąjungos garbės piliečiui Vytautui Mockevičiui – 90

Sveikuolių sąjungos garbės piliečiui Vytautui Mockevičiui – 90

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai