Daugelis metų pabaigoje skaičiuoja nuveiktus darbus. Šį kartą neskaičiuosime kiek per metus registruota naujų, o kiek pagerinta Lietuvos rekordų. Galima tik pasakyti, kad Lietuvos rekordų knyga 2013 metais pasipildė nuostabiais ir net gi neįtikėtinais rekordais.
Ko gero ilgiausiai lauktas rekordas buvo tas, kad registruota pirmoji ilgaamžė, galinti savo ilgaamžiškumą patvirtinti dokumentais nuo tėvų santuokos iki dabar. Tai – šiaulietė Emilija Krištopaitienė. Ji krikšto knygoje įrašyta kaip Eufemija Daukšaitė, gimusi 1902 m. spalio 2 d. Barysių kaime (dabar Joniškio rajone). Pagal pasą savo 111-tąjį gimtadienį Emilija Krištopaitienė šventė spalio 15 d. Vien iš to matosi kokia paini yra ilgaamžiškumo rekordų registravimo procedūra.
Du tūkstančiai tryliktieji metai buvo nuostabių, puošnių ir kaip visada neįtikėtinų rekordų metai.
Metų pradžioje registruotas naujas rekordas – seniausias molbertinės tapybos paveikslas. Tai XV a. pabaigos – XVI a. pradžios Dievo Motinos ikona iš Vilniaus Šventųjų apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios. Ikona nuo 2008 iki 2012 metų buvo restauruojama Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre aukščiausios kategorijos specialistų, panaudojant naujausius tyrimų metodus ir techniką. Taip mokesčių mokėtojai į šį paveikslą investavo daugiau kaip kelis šimtus tūkstančių litų. Bet dominikonų bažnyčios rektorius Mindaugas Slapšinskas informavo, kad iš Dievo Motinos ikonos nuotraukų publikavimo jiems nėra jokios naudos, ir publikuoti sutikimo nedavė.
Reikia prisiminti, kad praėjusi žiema buvo ilga ir šalta. Todėl Šiaulių Vijolių vidurinės mokyklos mokiniai iš nebenešiojamų 147 megztukų skiaučių susiuvo didžiausią su bumbulu žieminę kepurę. Ji buvo 2,53 m skersmens, 2,575 m aukščio, 8,04 m apimties, o po ja galvas šildė 64 pradinukai.
Valstybės švenčių dienomis registruoti keli rekordai. Batniavos (Kauno r.) pagrindinės mokyklos mokinių ir mokyklos bei miestelio bendruomenės per laikotarpį nuo sausio 13-osios kruvinų įvykių iki kovo 11-osios minėjimų vąšeliu nunerta, virbalais numegzta ir susiūta ilgiausia tautinės vėliavos spalvų juosta. Ji buvo 210 m ilgio, 9 cm pločio, tačiau Vilkaviškio netradicinių rankdarbių klubo „Lelija“ 10 narės ir 133 savanorės nuvėlė ilgesnę 579,8 m ilgio, 12 cm pločio tautinės vėliavos spalvų juostą. Ji pirmą kartą išskleista giedant Tautos himną jo autoriaus dr. Vinco Kudirkos tėviškėje Paežerių k. (Vilkaviškio r.) Valstybės dienos proga liepos 6 d. Ta pačia proga Lietuvos vėliavą 11 km 20 cm atstumu kojūkais nuo Ėgliškių (Andulių) piliakalnio iki Kultūros centro Kretingoje nunešė Kretingos r. kultūros centro Vaikų ir jaunimo teatro „Atžalynas“ kojūkininkų trupės kojūkininkai Mantas Kidykas, Kostas Mačius ir Algimantas Verbutas. Tuomet kartu su pasaulio lietuviais buvo sugiedotas Lietuvos himnas. Žygis kojūkais „Stok už garbę Lietuvos!“ taip pat skirtas Kretingos 760-osioms ir kojūkinkų 10 metų veiklai paminėti. Vėliavoms neliko abejingi ir politikai. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su mokinais, studentais ir savanoriais gegužės 10 d. šventėje prie Baltojo tilto Vilniuje aitvaru pakėlė didžiausią – 11 m ilgio, 9 m pločio vėliavą su Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai logotipu, o partijos „Tvarka ir teisingumas“ narių sąskrydyje prie Lūksto ežero rugpjūčio 10 d. buvo sudaryta didžiausia – 1650 m² ploto, 55 ilgio, 30 m pločio, 1012 skėčių kompozicija vaizduojanti Europos Sąjungos vėliavą.
Prieš Velykas Jevgeniją ir Mindaugą Gražulius iš Alaburdiškių k. (Trakų r.) nudžiugino jų auginama žąsis. Ji padėjo didžiausią 260 g masės, 11,4 cm ilgio, 6,5 cm skersmens kiaušinį, bet kitos žąsys pradėjo konkuruoti tarpusavyje. Per kelias savaites, vien tik agentūros „Factum“ žiniomis, buvo padėti net 5 didesni kiaušiniai. Šiuo metu didžiausio žąsies kiaušinio rekordas priklauso paukščiui, auginamam Jūratės Vilėniškienės Butėnų k. (Kupiškio r.). Jo masė 313 g. O apie tai sužinojusios putpelės pradėjo dėti net keturis kartus didesnius nei įprasta kiaušinius. Didžiausią 27 g masės kiaušinį padėjo Audriaus Kasiukevičiaus iš Neveronių (Kauno r.) auginama putpelė. Dabar apie margintus kiaušinius. Šeduvos lopšelyje-darželyje įvairiais būdais ir įvairiomis medžiagomis buvo dekoruoti 1853 tuščiaviduriai margučiai. Jais Velykų proga papuošus abrikosmedį paaiškėjo, kad tai daugiausia kada nors ant medžio pakabintų margučių.
Tapytojai registravo tris rekordus. Nomeda Saukienė iš Dusetų nutapė 10,1 m ilgio, 0,5 m pločio arba 5,05 m² ploto paveikslą „Upė“. Tai ilgiausias vieno autoriaus paveikslas, pirmą kartą viešai parodytas birželio 26 d. meno mugėje „ArtVilnius“ Lietuvos parodų centre „Litexpo“, o 48 jaunieji dailininkai iš Skirsnemunės (Jurbarko r.) Jurgio Baltrušaičio pagrindinės mokyklos įvairiomis priemonėmis ir technikomis nupiešė ilgiausią piešinį „Vasaros žiedai“. Jis yra 1415,47 m ilgio, 3,7 cm pločio, 52,37239 m² ploto. Piešimas surengtas Jurgio Baltrušaičio 140 gimimo metinių bei Jurgio Baltrušaičio vardo suteikimo mokyklai 15-kos metų proga birželio 6 d. Palangiškis dailininkas Vytautas Kusas skirtinguose miestuose gegužės 17 d. tuo pačiu laiku atidarė daugiausia autorinių darbų parodų. Parodos atidarytos Naujojoje Akmenėje, Akmenėje, Mažeikiuose, Skuode, Salantuose, Plungėje, Kretingoje ir Palangoje. Per 350 darbų eksponuota 9-iose parodų vietose. Tą pačią dieną dailininkas visose parodose dalyvavo pats asmeniškai.
Pasaulinės Žemės dienos proga kovo 20 d. Šiauliuose atlikta masiškiausia mušamaisiais instrumentais muzikinė interpretacija „Eko garsai“. Akompanuojant mušamųjų instrumentų ansambliui „Ritmas kitaip“, 675 dalyviai grojo iš antrinių žaliavų (plastikinių butelių, kartono dėžių ir skardinių) pasidarytais instrumentais.
Kad greičiau išvaryti žiemą iš kiemo Viečiūnų kaimo Varėnos r. bendruomenė iš nendrių ir medžio karkaso pagal skulptoriaus Tauro Česnulevičiaus sumanymą sukūrė ir užkūrė aukščiausią – 16,12 m aukščio morę. Užgavėnės kaip visada švęstos su blynais. Uteniškis Laimis Dombrovas ta proga Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse, kad čirškinamas blynas neprisviltų , jį ore apvertė 150 kartų. O prekybos tinklo „Maxima“ kulinarai prasidėjusio šviežių lietuviškų bulvių derliaus proga Vilniuje specialioje keptuvėje iškepė didžiausią blyną. Jis buvo 1 m skersmens, apie 10 kg masės. Apetitu nesiskundė šiauliškiai, alytiškiai ir vilniečiai. Ilgiausia kebabų eilė – 20,1 m ilgio sudėta iš 100 įprasto dydžio kebabų UAB „Čili pica“ darbuotojų prekybos ir pramogų centre „Akropolis“ Šiauliuose kovo 14 d., masiškiausias košės valgymas, kai susirinko 824 grikių košės valgytojai, buvo Alytaus Jaunimo parke Grikių šventėje, bet pirmojo Bulvių festivalio metu susirinko daugiau – 1200 bulvių košės valgytojų.
Taip pasistiprinus galima parodyti savo ištvermę ir jėgą. Daugiausia lygiagretėse atsispaudimų – 246 kartus Kazlų Rūdos fitneso-kultūrizmo sporto klube „Bioprojektas“ birželio 1 d. atsispaudė Evaldas Vosylius.
Dabar truputį apie „šlapius“ rekordus. Šešiolikmetė Rūta Meilutytė liepos 29 d. Barselonoje (Ispanija), pagerinusi pasaulio plaukimo 100 m krūtine rekordą, tapo ir jauniausia iš Lietuvos sportininkų pasaulio čempione. Kitas su vandenimis susijęs rekordas – tai kauniečio buvusio jūreivio Vykinto Matuzevičiaus surinkta gausiausia kriauklių kolekcija. Jis 10 070 kriauklių kolekciją padovanojo Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejui. Didžiausias vandens lelijos žiedas – 24 cm skersmens išsiskleidė liepos pradžioje kauniečio Algimanto Mankaus sodybos tvenkinyje Karališkių k. (Šakių r.). O vilnietis žvejys Ervinas Maciulevičius gegužės 18 d., žvejodamas dugnine meškere su vienu kabliuku, masalui naudojant baltyminį kukulį, pagavo veidrodinį karpį svėrusį 22,452 kg, jo ilgis 106 cm. Po svėrimo, matavimosi, fotosesijos ir filmavimosi procedūrų, laimikis paleistas į gimtuosius vandenis. Principas pagavai-paleisk leidžia gerinti rekordus ir džiaugtis rekordiniais laimikiais, nes ši laukinė ežero žuvis jau buvo karpininkų ratelio „stebima“, jei taip galima sakyti, nuo 13,5 kg, ir su kelerių metų pertraukomis pagauta vis didino savo svorį (13,5 kg, 16 kg, 19 kg, 21,77 kg ir dabar 22,452 kg), nors jos ilgis nuo paskutinio sugavimo 2012 m. nepakito.
Politikai Lietuvos tūkstantmečio metu pasiektą rekordą pagerino tik šiemet, Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai. Į viršūnių susitikimą atvyko daugiausia – 28 aukščiausi šalių pareigūnai. Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai metu surengtas masiškiausias mokslinis renginys. Lietuvos parodų centre „Litexpo“ Vilniuje lapkričio 6–8 d. įvykusiame renginyje „Informacinės ir ryšio technologijos 2013: kurti, jungti, augti“ (ICT2013: Create, Connect, Grow) buvo 4827 dalyviai iš 74 šalių.
O štai vienas registruotas rekordas yra pavyzdys, kad senaties terminas registruojant rekordus negalioja. Lietuvos rekordų knygos Muzikos instrumentų skyrių papildė įrašas apie didžiausius timpanus. Tai du žalvariniai oda aptraukti 1,35 m skersmens, 92 cm aukščio etmono Mykolo Kazimiero Paco parvežti kaip 1673 m. karo su turkais trofėjiniai kariuomenės mušamieji instrumentai. Jie saugomi šv. Petro ir Povilo bažnyčioje Vilniuje. Vieno jų kopija, restauruota šiais metais, su Reinholdo Tyzenhauzo inicialais padaryta 1877 m. dabar saugoma Rokiškio bažnyčioje. Daugiau rekordų galima rasti atnaujintoje rekordų svetainėje.
Jei šiais metais kas ir buvo negerai, tai reikėtų negerumus išsišluoti. Specialiai tam Šilutės meno mokyklos Dailės skyriaus mokinės Julė Gaidelytė ir Emilė Balodytė, padedant dailės mokytojui Andriui Sirtautui, surišto didžiausią – 8,76 m aukščio, 6,3 m koto, 3,4 m šluojamosios dalies ilgių šluotą. Bet geriausias būdas visus nesusipratimus ir piktumus šalinti masiškiausiu rankų paspaudimu taip, kaip padarė 355 poros arba 710 žmonių Kauno technologijos universitete 2013 m. tryliktą mėnesį 13 dieną. Deja tokio mėnesio nėra, tai rankas įmonių atstovai ir studentai spaudė vieni kitiems trečiąjį mėnesį kontaktų apsikeitimo renginyje „KTU karjeros dienos“.
Informaciją parengė Vytautas Navaitis.