Prieš sausio 13-ąją reikia visiems susitelkti, bet Seime sausio 11 d. vėl pradedamas priiminėti valstybei pavojingas asmenvardžių rašybos įstatymas.
Sausio13 Tauta atlaikė. Ar Seimas atlaikys Sausio 11? Tauta gina Tėvynę barikadose, kariai − fronte, o Seimas ar turės stuburą Seime apginti savo valstybę?
Asmenvardžių rašybos projektas Nr. XIIIP-535 (2) pažeidžia LR Konstituciją, Konstitucinio Teismo, kalbos mokslo, VLKK nuostatas dėl valstybinės kalbos funkcionavimo Lietuvoje. Projektas yra LR valstybinės kalbos abėcėlės, rašybos keitimo ir asmenvardžių nulietuvinimo įstatymas: pagal projekto 3.3 str., 4 str., 5.3 str. visi Lietuvos piliečiai galėtų savo pavardes suslavinti ar suvokietinti, nes visų jų protėvių ar jų pačių asmenvardžiai per okupacijas buvo rašomi nelietuviškai. Nė vienas Kiszkel, Žuwelo ir visi kiti pagal šį projektą negalėtų asmenvardžių atsilietuvinti, nes jų pavardžių dokumentuose seniau lietuviškai neužrašė.
Pagal LR Konstitucijos 10, 14, 28, 29 str. nė vienai tautybei privilegija neskiriama. Projektu siūloma pripažinti visų Lietuvos okupacijų padarinius ir prievartinę Lietuvos piliečių nutautinimo politiką tęsti dabar: dabartiniams gyventojams grąžinti jų suslavintus ar suvokietintus asmenvardžius, visiems liepti juos vartoti. Įstatymas papildomai įvestų iki 50 naujų raidžių ir garsus žyminčių raidžių junginių, kai lietuviškų raidžių yra 36. Taip būtų keičiama lietuvių kalbos abėcėlė ir rašybos, skaitymo, tarties dėsniai, pažeidžiamas Valstybinės kalbos įstatymas, Konstitucija, Lietuvos Respublikos teritorijos vientisumas ir nedalomumas.
Lietuvos asmenvardžiai turėjo tikrąsias (autentiškas) formas ir neautentiškas, kitakalbių raštininkų iškraipytas formas. Tikrosios (autentiškos) asmenvardžių formos išliko šnekamojoje kalboje, o iškraipytos formos (šiame projekte vadinamos autentiškomis) buvo naudojamos dokumentuose, raštuose, teismuose. Projektas Nr. XIIIP-535 (2) siūlo Lietuvos tradicinius asmenvardžius toliau kraipyti: juos rašyti ne autentiškai, o seneliams, protėviams kitakalbių raštininkų iškraipytomis formomis (4.2.1 punktas). Užsienyje dirbantiems lietuviams taip pat siūloma ne išlaikyti lietuviškus asmenvardžius, o kraipyti pagal užsienio valstybės tartį ir rašybą (4.2.2 punktas). Tokia Lietuvos asmenvardžių rašyba primena laikus, kai Lietuva buvo okupuota. Kalbininkų požiūrį į šias problemas plačiai esu apžvelgęs internetiniame žurnale Bendrinė kalba, Nr. 94.
Jeigu Seimo nariai laikysis duotos priesaikos, jie parems A.Ažubalio ir kitų teiktą įstatymo projektą Nr. XIIIP – 471, kuris yra kompromisinis ir nepažeidžiant Konstitucijos leidžia patenkinti visus nelietuvių poreikius. Panašus įstatymas seniai galioja Latvijoje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas tam neprieštaravo.
Lietuviška abėcėlė formavosi nuo XVI a., todėl vietoj „lietuviškos abėcėlės rašmenimis“ projekte Nr. XIIIP-535 (2) reikėjo rašyti „valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės rašmenimis. Terminas „lotyniška abėcėlė“ yra netikslus, nes apima lotynų kalbos abėcėlę ir lotynų kalbos pagrindo abėcėles.
Oficialių asmenvardžių rašymas be galūnių neatitinka lietuvių kalbos dėsnių. Tai yra prievartinė išimtis po 1991-01-13 d., kai Lietuvoje važinėjo priešo tankai. Dabar minėtos išimties būtina atsisakyti. Visos kalbos asmenvardžius linksniuoja pagal savo kalbos dėsnius.
Reikia kalbėti apie Lietuvos valstybės, o ne apie išgalvotą „tautinių mažumų“ asmenvardžių apsaugą. Žala valstybinei kalbai yra žala valstybei. Būtina atsižvelgti į 2021-12-17 d. Seimo nario Eugenijaus Jovaišos Seime dėl šio įstatymo projekto registruotas pataisas. Seimo nariai, balsuodami už prieškonstitucinį projektą Nr. XIIIP-535 (2), netektų savo rinkėjų balsų.
Autorius yra dabartinės lietuvių kalbos gramatikos abėcėlės skyriaus autorius
L. Astra. Lietuvių kalbos prievartautojams – ne vieta ir Seime!
„Taip pat esama išraiškingos, jautrios, itin spalvingos, lietuviškai ir nuostabiai magiškos kalbos“ – teigia mūsų iškiliausias filosofas Algis Mickūnas. Jis...
Skaityti toliauDetails
Lietuvių kalbos institutas: oficialus asmenvardžių rašymas su nelietuviškais diakritiniais ženklais keltų grėsmę valstybinei kalbai
Lietuvių kalbos institutas (LKI) išplatino pranešimą, kad jei Lietuvos valdžia nuspręstų leisti oficialiuose Lietuvos dokumentuose nelietuviškus asmenvardžius rašyti su nelietuviškais...
Skaityti toliauDetails
V. Sinica. Sikorskis vėl klupdo Lietuvą vykdyti jo norus
Ilgus metus Lietuva kentėjo jokios diplomatijos neturintį šovinistą Lenkijos užsienio reikalų ministrą Sikorskį ir jo spaudimą bei patyčias Lietuvai.
Skaityti toliauDetailsKT spręs, ar leisti LR dokumentuose asmenvardžius rašyti ir su nelietuviškais diakritiniais ženklais
KT aiškinsis ar Konstitucijai neprieštarauja tai, kad nelietuvių tautybės asmeniui neleidžiama asmenvardžio įsirašyti su nelietuviškais diakritiniais ženklais.
Skaityti toliauDetails
Apie vardų ir pavardžių rašymą Punsko valsčiuje
Nuo 2005 m., kai Lenkijoje įsigaliojo Tautinių mažumų įstatymas, šioje šalyje gyvenantys lietuviai, kaip ir kitos tautinės mažumos, gali susigrąžinti...
Skaityti toliauDetails
V. Radžvilas. Nulenk sprandą, lietuviškas „cholope“!
LRT portalas džiaugsmingai pranešė apie Prezidento patarėjo žygdarbį – pakeisti pavardės įrašo asmens dokumentuose kalbą. Be abejo, siekdamas dviejų tikslų.
Skaityti toliauDetails
Akademikas E. Jovaiša: Siauriname valstybinės kalbos vartojimą – mažiname Lietuvą
Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos narys akademikas Eugenijus Jovaiša kalba apie iššūkius valstybinei lietuvių kalbai, lietuvybei, tautinei valstybei. Asmens...
Skaityti toliauDetails
L.N. Rasimas. Valstybinė ir kitos kalbos
Valstybei valstybinė kalba yra labai svarbus dalykas. Tai pas pats, kaip ir valstybės sienos. Jos yra ginamos, dėl jų yra...
Skaityti toliauDetails
S. Tumėnas. Kanopos žmona nenori būti Kanopa
Širdis sušildė Šiaulių „Saulės žiedo“ šventė, minėjome Valstybės dieną, giedojome himną, pavydžiai stebėjome Latvijos Dainų ir šokių įspūdingąją šventę.
Skaityti toliauDetails
M. Karalius: Kur yra lietuvių tautos namai?
Rubrikoje „Mini interviu" Irena Babkauskienė kalbina su asociacijos „Talka kalbai ir tautai" pirmininką, verslininką Mindaugą Karalių. I.B.: Asociacijos „Talka kalbai...
Skaityti toliauDetails
L. Kalėdienė. Konstitucinis Teismas išaiškino: kas leidžiama lenkams, neleidžiama lietuviams
Konstitucinis Teismas (KT) nusprendė, kad asmenvardžiai oficialiuosiuose dokumentuose negali būti užrašomi nelietuviškais rašmenimis, bet išimtys galimos.
Skaityti toliauDetails
Lenkijos prezidentui atvykus į Lietuvą, KT paskelbė, kad kai kurių Lietuvos piliečių pavardes rašyti nevalstybine kalba Lietuvos pasuose galima Buvusio VLKK pirmininko ir kt. komentarai
Liepos 5 d., į Lietuvą atvykus Lenkijos prezidentui Andžejui Dudai, Lietuvos KT paskelbė sprendimą, kad kai kurių kurių Lietuvos piliečių...
Skaityti toliauDetails
KT dar kartą skelbs ar asmenvardžių rašyba nevalstybine kalba, nepaisant VLKK nepritarimo, neprieštarauja Konstitucijai KT posėdžio netransliuoja – „užlūžo serveriai“
Liepos 5 d. 15 val. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (KT) skelbs nutarimas byloje pagal prašymą ištirti, ar Asmens vardo ir...
Skaityti toliauDetails
Tomaševskininkai Seime toliau puola valstybinę kalbą PAPILDYTA
Birželio 22 d., ketvirtadienį, apie 16 val. Lietuvos lenkų rinkimų akcijai – Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) atstovaujanti Seimo narė Rita...
Skaityti toliauDetails
KT svarstys bylą dėl asmenvardžių rašybos dokumentuose nevalstybine kalba
Birželio 19 d. Lietuvos Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad birželio 20 d., antradienį, 14 val. pradės nagrinėti byla dėl pavardžių...
Skaityti toliauDetails
Pastebėjimas. Lietuvoje nėra jokių tautinių mažumų, nes dabartinė Lietuvos Respublikos teritorija – tai etninės lietuvių (!) žemės, o taip save vadinantys “Lenkai ant Lietuvos” – tai sulenkėję gudai ir lietuviai (Bubnel, Dedel, Gaidis, Kiszkis, Krepsztul, Wentis, Wojsznis ir t.t.). Tautinė mažuma, pvz., yra vietiniai Lenkijos lietuviai, gyvenantys savo istorinėse žemėse, kurios kadaise buvo prijungtos prie Lenkijos. O kažin kokias svetimas žemes yra prisijungusi Lietuva? Taigi. Gyvenantys Lietuvoje nelietuvių tautybės asmenys turi būti vadinami tautinėmis bendrijomis (ž. LR Konstituciją). Beje, kai kas teigia, kad čigonai, totoriai, karaimai, žydai turėtų būti vadinami tautinėmis mažumomis. Nesąmonė! Dabartinių čigonų, totorių, karaimų ir žydų protėviai į Lietuvos teritoriją iš savo gimtųjų vietų atsikraustė viduramžiais, taigi jie čia negali būti tautinėmis mažumomis.
P.S. Jei tamstos paklausite, koks skirtumas ar tautinė mažuma, ar tautinė bendrija, tai aš tamstoms atsakysiu – teisinis tautinių mažumų ir tautinių bendrijų statusas. Tautinės mažumos turi daugiau teisių negu tautinės bendrijos ir todėl visokie tomaševskininkai plėšo gerkles, kad jie – tautinė mažuma. Štai taip.
Ar ne įdomu – RU okupacijos PL nusikratė, mat, nepatiko svetimų valdžia. Tačiau Stalino jai padovanotų LT. BY bei UA žemių – neatsisako. O juk būtų logiška ir oru – keliauk iš čia, okupante. Ir tavo dovanų man nereikia. Deja, ir pati kištis į ne savo valstybės vidaus reikalus irgi neatsisako. Kaip ir pretenzijų į savo pačios tarpukariu okupuotas žemes irgi neatsisako. Ar jos okupacija yra kažkas doro, teigiamo, tik kai pati okupuota, tada blogai?
Originali asmenvardžių rašyba yra aktualus klausimas ne tik tautinių mažumų atstovams, bet ir visiems Lietuvos piliečiams, kurie yra susituokę su užsieniečiais. Kalbos komisija yra įsitikinusi, kad svetimų kalbų asmenvardžiai nepriklauso lietuvių kalbos sistemai, ir nemano, kad lietuviškuose tekstuose jie turi būti privalomai lietuvinami, kaip nelietuvinami kitų kalbų žodiniai prekių ženklai, įmonių, periodikos leidinių, meno kolektyvų, sporto komandų pavadinimai“. Kiekvienoje kalboje funkcionuoja tam tikras kiekis kitų kalbų faktų, tarp jų asmenvardžių ir vietovardžių, bet dėl to nė vienos kalbos sistema dar nesugriuvo. Lotyniško raidyno vartojimas yra plačiai paplitęs registruojant Lietuvos transporto priemonių valstybinius numerius, prekių ženklus, įmonių pavadinimus, informacinius ženklus. 1938 m. gruodžio 6 d. Pavardžių įstatymu buvo nustatyta, kad nelietuvio pavardė rašoma pagal lietuvių kalbos ir rašybos dėsnius, bet ji gali būti rašoma ir taip, kaip savo kalba rašosi jos turėtojas, jei to jis pageidauja ir jei tos kalbos raidynas yra lotyniška. Viena pagrindinių kiekvieno piliečio teisių yra teisė į privatų ir asmeninį gyvenimą (tuo pačiu teisė į originalią asmenvardžių rašybą). Teisė į privatų gyvenimą tai ne tik teisė į vardą, į pavardę, bet ir galimybė juos pakeisti, norint atgauti jų originaliąsias formas (taip pat raštu).
Teisė į asmeninį gyvenimą tai viena fundamentaliųjų teisių tarptautinėje teisėtvarkoje, o Lietuvos Respublikos Konstitucija bei teisėtvarka turi būti interpretuojami atsižvelgiant į valstybės įsipareigojimus.
Žmogus turi teisę turėti savo pavardę, užrašyta jos originalia forma bei kad jo pavardė oficialiai būtų pripažinta kaip jo tapatybės dalis. Originalus pavardės įrašas turėtų būti pripažintas tarptautinių institucijų kaip integrali pagrindinių žmogaus teisių dalis, kuri apsaugo žmogų nuo neteisėtos intervencijos į jo privatų gyvenimą. Be Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismas bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pripažįsta, kad asmens vardas ir pavardė yra esminė kiekvieno žmogaus tapatybės dalis. Priverstinis vardo ir pavardės keitimas yra neteisėtas kišimasis į privatų gyvenimą ir pažeidžia žmogaus teises. Lietuva ir Jos piliečiai laukia atitinkamų teisės aktų, gerbiančių jų privatų ir šeimos gyvenimą, priėmimo.
O kaip su kinais, afganiečiais, arabais ir kitais gyvenančiais Lietuvoje? Jų lietuviškus asmens dokumentus pildysime jų rašmenimis? Gal, kaip sakoma, būkim biedni, bet nenusišnekėkim?! Manau, kad šitą “opų” kausimą galima išspręsti labai paprastai: nepatinka Lietuvos įstatymai, tradicijos – keliauk ten, kur patinka. Ir nereikia čia kurti mums, lietuviams, problemų!
Manau, lengvai galima atspėti, kokios ministerijos darbuotoja parašė.
1) Kaip FR, DE, UK, PL, AT, PT, SE, FI ir t.t. išduotame asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente būtų rašoma Ūla Šimačiauskienė?
2) Kaip su japoniškomis pavardėmis („originalia forma“), žr. savo parašymo antro skirsnio pirmąjį sakinį:
佐藤 ar Satō, 鈴木 ar Suzuki ?
Rašysime kandži ar angliškai, ar lietuviškai? Ar lietuvių kalba turi, pvz., „o“ ilgąją?
3) Atitrūkimas nuo tikrovės – teoriniai pasvarstymai „turėtų“ (!?) nepalieka jokio įspūdžio. Čia visiškai kitas klausimas.
Kitame “Alko” straipsnio komentare paklausiau tos Linos, koks dabar “30 sidarbrinių” kursas. Kol kas neatsakė. Matyt, skaičiuoja…
Tik biurokratams būdinga kalba. Deja, už sklandžių sakinių slypi kas? Niekas. Žinome tokio pobūdžio raštus pernelyg gerai, įskaitant jų gaminimo praktiką. Jie skirti tiems, kurie patys tokių raštų nerašė arba negeba net vos vos mąstyti.
+ + + + + + + !!!!!!
Dabartinių valdančiųjų kai kurie sprendimai, kaip mergaičių pagal iškvietimą…