Prieš sausio 13-ąją reikia visiems susitelkti, bet Seime sausio 11 d. vėl pradedamas priiminėti valstybei pavojingas asmenvardžių rašybos įstatymas.
Sausio13 Tauta atlaikė. Ar Seimas atlaikys Sausio 11? Tauta gina Tėvynę barikadose, kariai − fronte, o Seimas ar turės stuburą Seime apginti savo valstybę?
Asmenvardžių rašybos projektas Nr. XIIIP-535 (2) pažeidžia LR Konstituciją, Konstitucinio Teismo, kalbos mokslo, VLKK nuostatas dėl valstybinės kalbos funkcionavimo Lietuvoje. Projektas yra LR valstybinės kalbos abėcėlės, rašybos keitimo ir asmenvardžių nulietuvinimo įstatymas: pagal projekto 3.3 str., 4 str., 5.3 str. visi Lietuvos piliečiai galėtų savo pavardes suslavinti ar suvokietinti, nes visų jų protėvių ar jų pačių asmenvardžiai per okupacijas buvo rašomi nelietuviškai. Nė vienas Kiszkel, Žuwelo ir visi kiti pagal šį projektą negalėtų asmenvardžių atsilietuvinti, nes jų pavardžių dokumentuose seniau lietuviškai neužrašė.
Pagal LR Konstitucijos 10, 14, 28, 29 str. nė vienai tautybei privilegija neskiriama. Projektu siūloma pripažinti visų Lietuvos okupacijų padarinius ir prievartinę Lietuvos piliečių nutautinimo politiką tęsti dabar: dabartiniams gyventojams grąžinti jų suslavintus ar suvokietintus asmenvardžius, visiems liepti juos vartoti. Įstatymas papildomai įvestų iki 50 naujų raidžių ir garsus žyminčių raidžių junginių, kai lietuviškų raidžių yra 36. Taip būtų keičiama lietuvių kalbos abėcėlė ir rašybos, skaitymo, tarties dėsniai, pažeidžiamas Valstybinės kalbos įstatymas, Konstitucija, Lietuvos Respublikos teritorijos vientisumas ir nedalomumas.
Lietuvos asmenvardžiai turėjo tikrąsias (autentiškas) formas ir neautentiškas, kitakalbių raštininkų iškraipytas formas. Tikrosios (autentiškos) asmenvardžių formos išliko šnekamojoje kalboje, o iškraipytos formos (šiame projekte vadinamos autentiškomis) buvo naudojamos dokumentuose, raštuose, teismuose. Projektas Nr. XIIIP-535 (2) siūlo Lietuvos tradicinius asmenvardžius toliau kraipyti: juos rašyti ne autentiškai, o seneliams, protėviams kitakalbių raštininkų iškraipytomis formomis (4.2.1 punktas). Užsienyje dirbantiems lietuviams taip pat siūloma ne išlaikyti lietuviškus asmenvardžius, o kraipyti pagal užsienio valstybės tartį ir rašybą (4.2.2 punktas). Tokia Lietuvos asmenvardžių rašyba primena laikus, kai Lietuva buvo okupuota. Kalbininkų požiūrį į šias problemas plačiai esu apžvelgęs internetiniame žurnale Bendrinė kalba, Nr. 94.
Jeigu Seimo nariai laikysis duotos priesaikos, jie parems A.Ažubalio ir kitų teiktą įstatymo projektą Nr. XIIIP – 471, kuris yra kompromisinis ir nepažeidžiant Konstitucijos leidžia patenkinti visus nelietuvių poreikius. Panašus įstatymas seniai galioja Latvijoje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas tam neprieštaravo.
Lietuviška abėcėlė formavosi nuo XVI a., todėl vietoj „lietuviškos abėcėlės rašmenimis“ projekte Nr. XIIIP-535 (2) reikėjo rašyti „valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės rašmenimis. Terminas „lotyniška abėcėlė“ yra netikslus, nes apima lotynų kalbos abėcėlę ir lotynų kalbos pagrindo abėcėles.
Oficialių asmenvardžių rašymas be galūnių neatitinka lietuvių kalbos dėsnių. Tai yra prievartinė išimtis po 1991-01-13 d., kai Lietuvoje važinėjo priešo tankai. Dabar minėtos išimties būtina atsisakyti. Visos kalbos asmenvardžius linksniuoja pagal savo kalbos dėsnius.
Reikia kalbėti apie Lietuvos valstybės, o ne apie išgalvotą „tautinių mažumų“ asmenvardžių apsaugą. Žala valstybinei kalbai yra žala valstybei. Būtina atsižvelgti į 2021-12-17 d. Seimo nario Eugenijaus Jovaišos Seime dėl šio įstatymo projekto registruotas pataisas. Seimo nariai, balsuodami už prieškonstitucinį projektą Nr. XIIIP-535 (2), netektų savo rinkėjų balsų.
Autorius yra dabartinės lietuvių kalbos gramatikos abėcėlės skyriaus autorius
V. Rakutis. Asmenvardžiai dokumentuose: siūlome vieną bendrą taisyklę visiems
Valdas Rakutis pristato Lituanistikos komisijos palaikytą siūlymą asmenvardžius Lietuvos dokumentuose rašyti lietuviškai adaptuota forma, išsaugant ir autentišką įrašą.
Skaityti toliauDetails
A. Valotka. Naujoji graždanka
Audrius Valotka apie asmenvardžių rašybą dokumentuose, diakritinių ženklų keliamus praktinius sunkumus ir valstybinių informacinių sistemų pritaikymo kainą.
Skaityti toliauDetails
J. Jasaitis. Kodėl dėl asmenvardžių rašymo nuolat priekaištaujama tik Lietuvai? Kodėl tokie reikalavimai neteikiami JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Slovakijos ir kitų pasaulio valstybių parlamentams?
Dr. Jonas Jasaitis svarsto, kodėl dėl asmenvardžių rašymo reikalavimai nuolat keliami Lietuvai, ir lygina Lietuvos padėtį su JAV bei kitomis...
Skaityti toliauDetailsK. Garšva kreipėsi į Seimo Pirmininką: asmenvardžių pataisos destabilizuotų lietuvių kalbos normas
Habil. dr. Kazimieras Garšva kreipėsi į Seimo Pirmininką Juozą Oleką prieš rugsėjo 15 d. numatytą asmenvardžių rašybos pataisų pateikimą. Kalbininkas...
Skaityti toliauDetailsAsmenvardžių rašyba Lietuvos dokumentuose: valstybinė kalba, Lenkijos įtaka ir naujos išimtys
Rugsėjo 14 d. Seime vyks konferencija apie asmenvardžių rašybą Lietuvos dokumentuose. Diskusijos centre – valstybinės kalbos apsauga, nelietuviški rašmenys ir...
Skaityti toliauDetails
A. Ažubalis. Ar LVŽS vis dar gina lietuvių kalbą ir Lietuvos interesus?
A. Ažubalis kritiškai vertina LVŽS laikyseną asmenvardžių rašybos, sankcijų Rusijai, gynybos stiprinimo ir kitais Lietuvos valstybei svarbiais klausimais.
Skaityti toliauDetails
V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
V. Rakutis nagrinėja Seime svarstomą asmenvardžių rašybos dokumentuose įstatymo pataisą ir kelia klausimą, kaip suderinti teisę į asmens tapatybę su...
Skaityti toliauDetails
Žmogaus teisių gynėjai ragina stabdyti nelietuviškų diakritinių ženklų įteisinimą Lietuvos dokumentuose
Žmogaus teisių ir pilietinės organizacijos kreipėsi į valstybės institucijas ragindamos stabdyti siūlymus oficialiuose Lietuvos dokumentuose įteisinti nelietuviškus diakritinius ženklus bei...
Skaityti toliauDetails
J. Vaiškūnas. Navrockio šantažas Rusijos grėsmės akivaizdoje: Lietuvos saugumas mainais į lenkiškus rašmenis?
Lenkijos prezidento Karolio Navrockio vizitas Lietuvoje virto beprecedenčiu politiniu spaudimu: Rusijos agresijos akivaizdoje jis pareiškė, kad Lenkija gins Lietuvą tik...
Skaityti toliauDetails
A. Judžentis. Šis tas apie raidžių diakritinius ženklus
Diakritiniai, arba skiriamieji, ženklai taip pavadinti turbūt todėl, kad vieną raidę skiria nuo kitos. Varnelė virš raidės š yra skiriamasis...
Skaityti toliauDetails
V. Sinica. Kalba ir politika: Lietuvos likimo klausimas
Praėjusią savaitę dalyvavau nemažai renginių. Vienas jų - habilituoto daktaro kalbininko Kazimiero Garšvos knygos „Rytų Lietuvos vardynas“ pristatymas. Kazimieras yra...
Skaityti toliauDetails
S. Tumėnas. Ar padės Donaldo Trampo sprendimas išsaugoti nesuniokotą lietuvių kalbą?
JAV prezidentas Donaldas Trampas toliau stebina ir savo šalininkus, ir oponentus. Vienu iš parašų, kuriais be galo didžiuojasi, jis patvirtino...
Skaityti toliauDetails
D. Razauskas. Kad neliktų Lietuvos
Kas pirmas sumanė, kad Lenkija bus Lietuvos „strateginis partneris“? Ar ne pati Lenkija? Ar ne toks Ukrainos „strateginis partneris“ turėjo...
Skaityti toliauDetails
J. Vaiškūnas. Ar Lietuva kartoja tarpukario klaidas? Seime tyliai stumiami pavojingi įstatymai
Kol pasaulis kaista nuo geopolitinės įtampos, Lietuvoje, užuot stiprinus valstybę, ketinama ją silpninti. Pavojaus akivaizdoje svarbiausia yra valstybės piliečių vienybė,...
Skaityti toliauDetails
J. Vaiškūnas. Ar išsaugosime Vasario 16-osios Lietuvą?
Lietuvos valstybės atkūrimas 1918 metų vasario 16 d. buvo drąsus ir valingas sprendimas, leidęs mūsų tautai ištrūkti iš lenkų ir...
Skaityti toliauDetails
Pastebėjimas. Lietuvoje nėra jokių tautinių mažumų, nes dabartinė Lietuvos Respublikos teritorija – tai etninės lietuvių (!) žemės, o taip save vadinantys “Lenkai ant Lietuvos” – tai sulenkėję gudai ir lietuviai (Bubnel, Dedel, Gaidis, Kiszkis, Krepsztul, Wentis, Wojsznis ir t.t.). Tautinė mažuma, pvz., yra vietiniai Lenkijos lietuviai, gyvenantys savo istorinėse žemėse, kurios kadaise buvo prijungtos prie Lenkijos. O kažin kokias svetimas žemes yra prisijungusi Lietuva? Taigi. Gyvenantys Lietuvoje nelietuvių tautybės asmenys turi būti vadinami tautinėmis bendrijomis (ž. LR Konstituciją). Beje, kai kas teigia, kad čigonai, totoriai, karaimai, žydai turėtų būti vadinami tautinėmis mažumomis. Nesąmonė! Dabartinių čigonų, totorių, karaimų ir žydų protėviai į Lietuvos teritoriją iš savo gimtųjų vietų atsikraustė viduramžiais, taigi jie čia negali būti tautinėmis mažumomis.
P.S. Jei tamstos paklausite, koks skirtumas ar tautinė mažuma, ar tautinė bendrija, tai aš tamstoms atsakysiu – teisinis tautinių mažumų ir tautinių bendrijų statusas. Tautinės mažumos turi daugiau teisių negu tautinės bendrijos ir todėl visokie tomaševskininkai plėšo gerkles, kad jie – tautinė mažuma. Štai taip.
Ar ne įdomu – RU okupacijos PL nusikratė, mat, nepatiko svetimų valdžia. Tačiau Stalino jai padovanotų LT. BY bei UA žemių – neatsisako. O juk būtų logiška ir oru – keliauk iš čia, okupante. Ir tavo dovanų man nereikia. Deja, ir pati kištis į ne savo valstybės vidaus reikalus irgi neatsisako. Kaip ir pretenzijų į savo pačios tarpukariu okupuotas žemes irgi neatsisako. Ar jos okupacija yra kažkas doro, teigiamo, tik kai pati okupuota, tada blogai?
Originali asmenvardžių rašyba yra aktualus klausimas ne tik tautinių mažumų atstovams, bet ir visiems Lietuvos piliečiams, kurie yra susituokę su užsieniečiais. Kalbos komisija yra įsitikinusi, kad svetimų kalbų asmenvardžiai nepriklauso lietuvių kalbos sistemai, ir nemano, kad lietuviškuose tekstuose jie turi būti privalomai lietuvinami, kaip nelietuvinami kitų kalbų žodiniai prekių ženklai, įmonių, periodikos leidinių, meno kolektyvų, sporto komandų pavadinimai“. Kiekvienoje kalboje funkcionuoja tam tikras kiekis kitų kalbų faktų, tarp jų asmenvardžių ir vietovardžių, bet dėl to nė vienos kalbos sistema dar nesugriuvo. Lotyniško raidyno vartojimas yra plačiai paplitęs registruojant Lietuvos transporto priemonių valstybinius numerius, prekių ženklus, įmonių pavadinimus, informacinius ženklus. 1938 m. gruodžio 6 d. Pavardžių įstatymu buvo nustatyta, kad nelietuvio pavardė rašoma pagal lietuvių kalbos ir rašybos dėsnius, bet ji gali būti rašoma ir taip, kaip savo kalba rašosi jos turėtojas, jei to jis pageidauja ir jei tos kalbos raidynas yra lotyniška. Viena pagrindinių kiekvieno piliečio teisių yra teisė į privatų ir asmeninį gyvenimą (tuo pačiu teisė į originalią asmenvardžių rašybą). Teisė į privatų gyvenimą tai ne tik teisė į vardą, į pavardę, bet ir galimybė juos pakeisti, norint atgauti jų originaliąsias formas (taip pat raštu).
Teisė į asmeninį gyvenimą tai viena fundamentaliųjų teisių tarptautinėje teisėtvarkoje, o Lietuvos Respublikos Konstitucija bei teisėtvarka turi būti interpretuojami atsižvelgiant į valstybės įsipareigojimus.
Žmogus turi teisę turėti savo pavardę, užrašyta jos originalia forma bei kad jo pavardė oficialiai būtų pripažinta kaip jo tapatybės dalis. Originalus pavardės įrašas turėtų būti pripažintas tarptautinių institucijų kaip integrali pagrindinių žmogaus teisių dalis, kuri apsaugo žmogų nuo neteisėtos intervencijos į jo privatų gyvenimą. Be Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismas bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pripažįsta, kad asmens vardas ir pavardė yra esminė kiekvieno žmogaus tapatybės dalis. Priverstinis vardo ir pavardės keitimas yra neteisėtas kišimasis į privatų gyvenimą ir pažeidžia žmogaus teises. Lietuva ir Jos piliečiai laukia atitinkamų teisės aktų, gerbiančių jų privatų ir šeimos gyvenimą, priėmimo.
O kaip su kinais, afganiečiais, arabais ir kitais gyvenančiais Lietuvoje? Jų lietuviškus asmens dokumentus pildysime jų rašmenimis? Gal, kaip sakoma, būkim biedni, bet nenusišnekėkim?! Manau, kad šitą “opų” kausimą galima išspręsti labai paprastai: nepatinka Lietuvos įstatymai, tradicijos – keliauk ten, kur patinka. Ir nereikia čia kurti mums, lietuviams, problemų!
Manau, lengvai galima atspėti, kokios ministerijos darbuotoja parašė.
1) Kaip FR, DE, UK, PL, AT, PT, SE, FI ir t.t. išduotame asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente būtų rašoma Ūla Šimačiauskienė?
2) Kaip su japoniškomis pavardėmis („originalia forma“), žr. savo parašymo antro skirsnio pirmąjį sakinį:
佐藤 ar Satō, 鈴木 ar Suzuki ?
Rašysime kandži ar angliškai, ar lietuviškai? Ar lietuvių kalba turi, pvz., „o“ ilgąją?
3) Atitrūkimas nuo tikrovės – teoriniai pasvarstymai „turėtų“ (!?) nepalieka jokio įspūdžio. Čia visiškai kitas klausimas.
Kitame “Alko” straipsnio komentare paklausiau tos Linos, koks dabar “30 sidarbrinių” kursas. Kol kas neatsakė. Matyt, skaičiuoja…
Tik biurokratams būdinga kalba. Deja, už sklandžių sakinių slypi kas? Niekas. Žinome tokio pobūdžio raštus pernelyg gerai, įskaitant jų gaminimo praktiką. Jie skirti tiems, kurie patys tokių raštų nerašė arba negeba net vos vos mąstyti.
+ + + + + + + !!!!!!
Dabartinių valdančiųjų kai kurie sprendimai, kaip mergaičių pagal iškvietimą…