J. Nekrašius. Šiaulių berniukų gimnazija ir Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai

Trumpa Šiaulių berniukų gimnazijos istorija

Šiaulių vyrų gimnazija, kuri tada baltarusių kalba vadinosi „Шавельская мужская гiмназия“, buvo atidaryta 1851 m. rugpjūčio 30 d. Ji turėjo paruošiamąją ir septynias gimnazijos klases.

Tų pačių metų spalio 1 d. ją jau lankė 297 mokiniai. Tai buvo pirmoji tokia švietimo įstaiga Šiaurės Lietuvoje.

Pradžioje gimnazija buvo rusiška mokymo įstaiga, atidaryta turtingų ir kilmingų tėvų vaikams. Didžiąją gimnazistų dalį sudarė Šiaulių, apskrities ir aplinkinių apskričių bajorų vaikai.

Gimnazija buvo dviejų aukštų. 1861 m. čia mokėsi 571 mokinys. Gimnazija buvo išlaikoma švietimo ministerijos lėšomis ir iš mokesčio už mokslą. Nuo mokesčio būdavo atleidžiami gerai besimokantys ir nepriekaištingo elgesio arba neturtingi mokiniai.

Baigę gimnaziją, jie galėjo stoti į aukštąsias mokyklas, įgydavo teisę užimti administracines pareigas. Panaikinus baudžiavą, joje atsirado ir valstiečių vaikų. Tuo metu berniukų gimnazija buvo svarbiausia vidurinio mokslo mokykla Šiauliuose.

1871 m. gimnazija perrengta į klasikinę gimnaziją, turinčią dvimetį septintos klasės kursą. Joje buvo mokoma lotynų, graikų, rusų kalbų, kitų dalykų. Visi bendrojo lavinimo dalykai buvo dėstomi rusų kalba. 1873 m. vietoje dvimečio septintos klasės kurso buvo atidaryta aštunta klasė. Nežymiai keičiantis programai, tokia gimnazija veikė iki Pirmojo pasaulinio karo.

1900 m. panaikinama klasikinė gimnazija

Nebedėstoma graikų kalba, sumažinama lotynų kalbos pamokų, įvedamas gamtos dėstymas. Nors rusinimo politika buvo stipri, gimnazijoje brendo tautinio atgimimo sumanymai ir daugelis mokinių, dar gimnazijoje pradėję visuomeninę ir kultūrinę veiklą, vėliau tapo žinomais Lietuvos žmonėmis.

1901 m. rugpjūčio 29–30 d. iškilmingai paminėtas Šiaulių berniukų gimnazijos įkūrimo 50-metis. Sukakties proga išleista Konstantino Špakovskio parašyta gimnazijos istorija „Istoričeskaja zapiska o Šavelskoj mužskoj gimnaziji“ (Špakovskij K. Istoričeskaja zapiska o Šavelskoj mužskoj gimnaziji, 1901).

1902 m. Vilniuje išspausdinta knygelė „Opisanije prazdnovanija 50-tilietniago jubileja Šavelskoj mužskoj gimnaziji“.

Po spaudos draudimo panaikinimo Šiaulių berniukų gimnazijoje buvo leista dėstyti tikybą lietuvių ir lenkų kalbomis, o nuo 1914 m. įvestos lietuvių kalbos pamokos. Atvykęs į Šiaulius, rašytojas Kazys Puida pirmasis pradėjo mokyti mokinius lietuvių kalbos.

Pirmojo pasaulinio karo metais gimnazijos pastatas buvo sugriautas. Iš pradžių persikelta dirbti į buvusią mergaičių gimnaziją, vėliau gimnazija išblaškyta po Rusiją. Dalis mokinių pasitraukė į Vitebską, kiti atsidūrė Tuloje, Voroneže.

Po ilgų klajonių Šiaulių gimnazija įsikūrė Tarusoje (Kalugos gubernija). Tarusoje gimnazija veikė 1915–1917 m. Joje dirbo dalis senųjų mokytojų ir direktorius Sacharovas, bet ją lankė nauji mokiniai.

1916 m. Šiauliuose, Dvaro gatvėje, buvo įkurta keturių klasių lietuviška gimnazija (direktorius – kunigas Jonas Galdikas). 1917 m. pavasarį gimnazija, baigusi mokslo metus, kurį laiką neveikė, nes vokiečiai neleido toliau tęsti mokslo.

Šiaulių gimnaziją atkūrė „Jėgos“ draugija

1918 m. balandžio 18 d. Pelikso Bugailiškio, Kazimiero Venclauskio, Stasio Lukauskio, kunigo Julijono Jasenskio, I. Labanauskio, Vincento Kemėšio, dvarininkų Kazimiero Lukomskio, Aleksandros Zubovaitės-Fledžinskienės ir kt. miesto inteligentų pastangomis Šiauliuose pradėjo veikti mišri gimnazija buvusiuose mergaičių gimnazijos rūmuose.

Ji veikė nuo 1918 m. balandžio 18 d. iki 1919 m. Iš pradžių ją išlaikė „Jėgos“ draugija, o nuo 1919 m. – miesto savivaldybė. 1919 m. gimnazija suvalstybinta ir pavadinta Šiaulių valdžios gimnazija (nuo 1919 m. iki 1928 m. rugpjūčio 31 d.). Gimnazijoje veikė klasikinės (lotynistų), komercinės ir realinės klasės.

Didelis dėmesys buvo skiriamas ne tik mokslui, bet ir sportui, estetiniam lavinimui. 1928 m., atsiskyrus berniukų ir mergaičių gimnazijoms (po karo jos dirbo vienose patalpose), gimnazijai suteiktas Šiaulių valdžios berniukų gimnazijos pavadinimas (1928 m. rugsėjo 1 d. – 1936 m. rugpjūčio 31 d.).

Vėliau gimnazijos pavadinimas keitėsi dar ne kartą. Nuo 1936 m. rugsėjo 1 d. iki 1940 m. rugsėjo 30 d. ji vadinosi Šiaulių valstybinė berniukų gimnazija.

Tarpukariu susikūrė lietuviškos gimnazijos papročiai, dirbo žymūs mokytojai, gimnazijoje mokėsi keturi Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, žymūs Lietuvos mokslo, meno ir kultūros darbuotojai.

Šiaulių berniukų gimnazijos auklėtiniai – Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai

Šiaulių berniukų gimnazijoje mokėsi keturi 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai: Mykolas Biržiška, Steponas Kairys, Alfonsas Petrulis ir Jonas Vileišis.

Lietuvos literatūros istorikas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Vilniaus universiteto profesorius ir rektorius Mykolas Biržiška (1882–1962 m.) gimė 1882 m. rugpjūčio 24 d. Viekšniuose, Šiaulių apskrityje.

1895–1901 m. mokėsi Šiaulių berniukų gimnazijoje, du kartus buvo iš jos vos nepašalintas: už stačiatikių pamaldų nelankymą ir lietuviškos vakaronės rengimą. 1900 m. įkūrė lietuvių kalbos mokymosi kuopelę. 1901 m. baigė gimnaziją ir įstojo į Maskvos universiteto Teisės fakultetą, kurį baigė 1907 m.

Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjas, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininkas, inžinierius, profesorius, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Steponas Kairys (1879–1964 m.) gimė 1879 m. sausio 3 d. Užunvėžiuose, Kurklių valsčiuje, Ukmergės apskrityje.

1886–1887 m. mokėsi Kurklių rusiškoje pradinėje mokykloje, 1889–1894 m. – Palangos progimnazijoje, 1894–1898 m. – Šiaulių berniukų gimnazijoje.

1897 m. S. Kairys buvo vienas iš mokinių kuopelės, kurioje lietuvių kalbos mokėsi apie 20 gimnazijos mokinių, steigėjas, hektografu padaugino 40 Kazimiero Jauniaus lietuvių kalbos gramatikos rankraščio puslapių.

1897 m. rugpjūčio 20 d. už dalyvavimą mokinių maište prieš priverstinį stačiatikių pamaldų lankymą, politinę veiklą ir atsišaukimų rašymą S. Kairį nutarta pašalinti iš gimnazijos, bet Vilniaus mokslo kuratoriui nepatvirtinus Šiaulių mokytojų tarybos nutarimo jis grąžintas į gimnaziją, kurią 1898 m. baigė.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, kunigas, lietuviškų mokyklų ir draugijų steigėjas Alfonsas Petrulis (1873–1928 m.) gimė 1873 m. rugpjūčio 4 d. Kateliškiuose, Vabalninko valsčiuje, Biržų apskrityje.

Iki 1884 m. buvo mokinamas namie, o vėliau, kai jam sukako vienuolika metų, tęsė mokslus Šiaulių berniukų gimnazijoje. 1889 m. rugsėjo 11 d. išduotame gimnazijos baigimo pažymėjime rašoma, jog 1884 m. rugpjūčio mėn. A. Petrulis buvo priimtas į Šiaulių berniukų gimnazijos pirmą klasę ir joje mokėsi iki 1889 m. rugsėjo 9 d., kada buvo perkeltas į šeštą klasę.

Vietoj šeštos klasės savo paties prašymu buvo perkeltas tęsti mokslų į kunigų seminariją, tačiau tik 1891 m. buvo priimtas studijuoti į Telšių (Žemaičių) dvasinę seminariją.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, teisininkas, žymus visuomenės ir politikos veikėjas Jonas Vileišis (1872–1942 m.) gimė 1872 m. sausio 3 d. Mediniuose, Skrebotiškių valsčiuje, Panevėžio apskrityje. Mokėsi pas daraktorių, 1884 m. įstojo į Šiaulių berniukų gimnaziją, ją baigė 1892 m.

1892–1894 m. studijavo Peterburgo universiteto Fizikos ir matematikos fakultete, vėliau – Teisės fakultete, kurį baigė 1898 m. J. Vileišis – vienas iš keturių Lietuvos tarybos narių, kurie protestuodami prieš pataikavimą Vokietijai 1918 m. sausio 26 d. iš tarybos pasitraukė ir grįžo į ją tik tada, kai tarybos dauguma nusileido jų reikalavimui skelbti visišką Lietuvos nepriklausomybę.

Įdomu tai, kad visi išvardinti vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai dalyvavo 1926 m. spalio 3 dieną Šiaulių berniukų gimnazijos 75-mečio sukakties renginyje ir kartu su kitais iškilmių dalyviais ir svečiais pasirašė „1851–1926 Šiaulių valstybinės gimnazijos 75-čio sukakties akte“.

Šio Akto kopija su dalyvių parašais rodoma Šiaulių Juliaus janonio gimnazijos istorijos Jono Krivicko muziejuje.

2018 m. sausio 18 d. Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos istorijos Jono Krivicko muziejuje (Tilžės g. 137) atidaryta paroda „Šiaulių gimnazijos auklėtiniai – Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai“.

Šiuolaikiškai paruoštos parodos stenduose (dizainerė Z. Šulcienė, rengė B. Lukošiūtė ir R. Margevičienė) pateikta trumpa Šiaulių berniukų gimnazijos istorija, supažindinama su Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarais M. Biržiška, S. Kairiu, A. Petruliu ir J. Vileišiu.

Tarp išskirtinių eksponatų – 1876 m. varpelis, gaublys, gimnazijos bibliotekos knygos su antspaudais, ekslibrisais ir įrašais, taip pat įvairių dokumentų, fotografijų ir iliustracijų kopijos, pasakojančios apie gimnaziją, jos mokinius ir mokytojus. Ši paroda veiks iki 2018 m. balandžio 20 d.

Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų – Šiaulių gimnazijos auklėtinių atminimui įamžinti numatomi ir kiti renginiai.

2018 m. vasario 15 d. prie Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos istorijos Jono Krivicko muziejaus bus atidengtos atminimo lentos (autorius dailininkas, prof. V. Janulis), skirtos Šiaulių gimnazijos auklėtiniams – Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarams.

2018 m. vasario 16-ąją 13.00 val. Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos antrame aukšte istorijos 202 kabinete bus atidarytas Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų kabinetas.

O tą pačią dieną 14.00 val. prie Juliaus Janonio gimnazijos įvyks meninio bruožo (autorius V. Rudokas), skirto Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarams Mykolui Biržiškai, Steponui Kairiui, Alfonsui Petruliui ir Jonui Vileišiui atidengimo iškilmės.

Literatūra ir šaltiniai

Budreika E. Šiaulių gimnazija ir jos mokytojai, Varpai, 1996, p. 191–196.

Krivickas J. Res non verba = Darbais, ne žodžiais: Šiaulių berniukų gimnazijos – J. Janonio vidurinės mokyklos istorija (1851–1991), Kaunas: Šviesa, 1991.

Rimkus J. Šiaulių gimnazija (rankraštis – V. Rimkaus nuosavybė).

Senieji Šiauliai atvirukuose, 1902–1944: katalogas, sud. A. Šlivinskas, P. Kaminskas, R. Baristaitė, Šiauliai: Šiaulių „Aušros“ muziejus, 2006.

Šiaulių miesto istorija (iki 1940 m.), atsak. red. L. Mulevičius, Šiauliai: Momentas, 1991.