Orams išsigiedrinus sausio vakarais rytų padangėje tekės įspūdingiausi žiemos žvaigždynai. Šiaurės rytuose dėmesį trauks Dvyniai, o kiek dešiniau jų tekės Šienpjoviai (Orionas). Virš Dvynių žibės Vežėjas su ryškia Kapelos žvaigžde, o virš Šienpjovių – Tauras su rausvuoju Aldebaranu ir išraiškingu padrikuoju žvaigždžių spiečiumi Sietynu. Labiau sutemus, apie 19 val., žemiau Dvynių išnirs Mažojo Šuns žvaigždynas su ryškia Prokiono žvaigžde, o dar po valandos pietryčiuose jau švytės ir Didysis Šuo su legendiniu Sirijumi.
Apie 22 val. vakaro visi ryškiausi ir gražiausi žiemos žvaigždynai kulminuos virš pietų horizonto. Dėmesį trauks viena greta kitos išsirikiavusios trys Šienpjovių (Oriono) žvaigždės, apsuptos šviesiausių žiemos žvaigždžių rato, perskrosto įspūdinga Paukščių Tako juosta. Ši Šienpjovių žvaigždžių trijulė liaudyje dar buvo vadinama Trimis Karaliais, mat vakarinis jų patekėjimas sausio 6 d. iš karto po Saulės laidos buvo ženklas, kad nuo žiemos saulėgrįžos diena jau pailgėjo per „gaidžio žingsnį“ (apie 15 min.).
Sausyje Saulė slinks Šaulio žvaigždynu, kol sausio 20 d. pereis į Ožiaragį. Sausio pabaigoje diena jau pailgės 1 val. 22 min.
Švytės keturios planetos
Venera-Vakarinė pirmoji po Saulėlydžio labai skaisčiai švytės pietvakariuose Ožiaragio, o nuo sausio 11 d. – Vandenio žvaigždyne. Šalia Vakarinės sausio 26 d. gražiai įsitaisys jauno Mėnulio pjautuvas.
Jupiteris po Vakarinės bus antroji pagal ryškį planeta, Saulei nusileidus jis išsiskirs aukštai virš pietryčių horizonto švytėdama viduryje tarp Avino ir Žuvų žvaigždynų, o nuo sausio 9 d. keliaus Avino žvaigždynu. Šalia Jupiterio sausio 29-30 dienomis spindės jaunas Mėnulis.
Marsas, išsiskiriantis savo rausva šviesa, kas vakarą pasirodys apie 22 val., o mėnesio pabaigoje valanda anksčiau. Spindės jis Liūto žvaigždyne ir palaipsniui slinks link Mergelės, kol mėnesio viduryje pereis į jos valdas, o jau sausio 24 d. ims trauktis atatupstas. Sausyje Marsas artės prie Žemės ir dėl to jo šviesis padidės beveik dvigubai. Sausio 14 d. Marsas prasilenks su dylančiu Mėnuliu.
Saturnas tekės po vidurnakčio apie 1 val. ir visą antrą nakties pusę bus matomas Mergelės žvaigždyne, kiek kairiau nuo šviesiausios šio žvaigždyno žvaigždės Spikos. Sausio mėnesį Saturno atstumas iki Žemės sumažės beveik puse astronominio vieneto, tai yra, puse atstumo nuo Žemės iki Saulės. Sausio 16 d. apie 1 val. 30 min. iš už pietryčių horizonto patekės į vieną eilę išraiškingai išsirikiavę Saturnas, Spika ir dylantis pusmėnulis.
Merkurijus sausio mėnesį slėpsis Saulės spinduliuose.
Tarp žvaigždžių skries dvi ryškesnės kometos
Turintys nedidelį teleskopą arba žiūronus tarp sausio žvaigždžių galite susirasti dvi kometas. Pirmoji – Garado (C/2009 P1 Garradd) kometa, ji šį mėnesį toliau keliaus Heraklio žvaigždynu ir spindės maždaug kaip blausi 7-tojo ryškio žvaigždė. Tikslią Garado kometos padėtį ir kitus duomenis galite rasti čia bei čia.
Kitą, Levio (P/2011 Y1 Levy) kometą, taip pat galėsite susirasti pasinaudoję žiūronais arba teleskopu. Ji švytėdama kaip 8 ryškio dėmelė šį mėnesį slinks Pegaso, Žuvų, Banginio ir Eridano žvaigždynais. Tikslią Levi kometos vietą danguje galima sužinoti čia ir čia.
