Augustinų vienuolyno komplekso gaivinimas

Tarp daugiau kaip penkiasdešimties aktyvių Lietuvos klasterių yra vienas, kuriame siekiama generuoti socialinę-ekonominę vertę. Vos prieš metus įkurtas Lietuvos socialinių naujovių klasteris (LSIK) sparčiai vystosi ir Vilniaus Senamiestyje siekia atgaivinti bei įveiklinti buvusį Augustinų vienuolyno kompleksą.

Išmanioji visuomenė iššūkius transformuos į socialines naujoves

2020 m. pradžioje susikūręs Lietuvos socialinių naujovių klasteris šiuo metu jungia 19 socialiai atsakingų organizacijų ir įmonių, pavyzdžiui, žmones su negalia į darbo rinką integruojantį socialinį restoraną „Pirmas blynas“, Pasaulinės lyderystės konferencijos rengėjų Lietuvoje VšĮ „Lyderiams LT“.

Pokyčių tyrimų institutą, Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parką, tarptautinę konsultacinę organizaciją „Adizes institutas Lietuva“, virtualius ir interaktyvius sprendimus kuriančią UAB „Gluk Media“ ir kitas. Juos vienija noras veikti bendruomenėje, auginti socialinę infrastruktūrą ir kurti socialines naujoves.

„Daugelis visuomenės iššūkių atsiranda dėl socialinio, politinio, ekonominio ir kultūrinio neapibrėžtumo. Viena vertus, jie kelia įtampas, reikalauja naujų sprendimų. Kita vertus – kūrybingas žmogus, esantis šiandienos visuomenės centre, gali iššūkius transformuoti į socialines naujoves“, – išmaniosios ateities visuomenės (Society 5.0) svarbą pabrėžia klasterio direktorė Vilma Popovienė.

Anot jos, reaguojant į šiandienos Lietuvos ir globalią padėtį, klasterio ištekliai bei pastangos bus nukreipti į kompleksinių socialinių naujovių bei naujoviškų ir skaitmenizuotų socialinių, kultūrinių ar švietimo paslaugų kūrimą bei jų tvarų panaudojimą ir vartojimą.

Tikslas – „sugrąžinti Vilniui širdį“

Vienas iš LSIK tikslų – įgyvendinant socialines, švietimo ir kultūros naujoves atgaivinti ir įveiklinti Vilniaus senamiestyje esantį Augustinų vienuolyno kompleksą arba, Lietuvos policijos kapeliono kun. Algirdo Toliato žodžiais – „sugrąžinti Vilniui širdį“.

Siekiama, kad jis palaipsniui taptų naujoviškas socialines, švietimo, kultūrines veiklas bei paslaugas vystančia miesto erdve, kurioje bursis bendruomenė su savo sumanymais, vyks renginiai, diskusijos, kūrybinės dirbtuvės, gims naujoviškos paslaugos ir gaminiai.

„Didžiausias komplekso įveiklinimo iššūkis – sutelkti visas suinteresuotas šalis ir visus galimus resursus. Svarbu, kad bendruomenė, miestas, valstybinės institucijos ir verslas ne tik patikėtų ir „užsidegtų“ šuo sumanymu, bet ir matytų pridėtinę vertę bei galimą investicijų grąžą perspektyvoje“, – teigia klasterio direktorė V. Popovienė.

Tam žadama panaudoti skirtingus finansavimo mechanizmus: nacionalines ir privačias investicijas, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitų nacionalinių bei tarptautinių finansavimo fondų ir (ar) programų lėšas, rėmėjų, verslo angelų ir kt. investicijas bei pajamas, gautas vystant gaminius ar paslaugas.

Kuriant veiksmingą ir tvarią ekosistemą bei skatinant ir plėtojant socialines naujoves būtinas politiką formuojančių ministerijų įsitraukimas.

Vienu iš geriausių bendradarbiavimo būdų pavyzdžiu V. Popovienė laiko Skandinavijos šalis: „Jose ypač skatinamos socialinės inovacijos, ateinančios „iš apačios“, valstybė sudaro sąlygas (taip pat ir finansines) joms vystytis, atgaivinamos ir įveiklinamos nenaudojamos arba apleistos erdvės derinant kultūrinį paveldą ir naujoviškus sprendimus.

Ir kitur Europoje, pavyzdžiui, Italijoje, aktyviai kuriamos miesto laboratorijos. Socialinių naujovių sritis stipriai išvystyta Izraelyje“.

Vienuolyno komplekso įveiklinimą žadama rengti žingsniais

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos socialinių inovacijų klasterio (LSIK), Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) ir Vidaus reikalų ministerijos (VRM) atstovai pasirašė trišalę bendradarbiavimo sutartį. Ja įsipareigojama įveiklinant Augustinų vienuolyno kompleksą užtikrinti bendruomenių ir institucijų dialogą bei skatinti kompleksiškos ir integralios socialinių naujovių ekosistemos kūrimąsi.

Visiškas Augustinų vienuolyno komplekso atkūrimas ir įveiklinimas reikalauja didelių investicijų ir resursų, todėl buvo pasirinkta gerai apgalvota strategija – nuspręsta jį skaidyti į kelis žingsnius ir „minkštas“ veiklas derinti su architektūriniais projektais. Komplekso gaivinimas prasidės nuo socialinių, mokomųjų ir kultūrinių veiklų, o vėliau, žingsnis po žingsnio, bus atkuriamos ir erdvės bei infrastruktūra.

Asociacija kartu su MB „Bauland urbanistų komanda“, VšĮ „Bendrystės ir socialinių naujovių centras“ bei kviestiniais žinovais iš Lietuvos urbanistinių naujovių tinklo balandžio mėnesį pradėjo įgyvendinti dalinai Lietuvos kultūros tarybos finansuojamą projektą „Ekspertus ir bendruomenę įtraukianti Augustinų komplekso architektūrinių ir socialinio įveiklinimo galimybių studija“.

Projekto metu bus parengta studija, apimanti žinovų įžvalgas, bendruomenės išsakytus poreikius, lūkesčius ir siekius. Bendruomenės nariai ir teritoriškai bei veiklos prasme suinteresuotos organizacijos bus kviečiamos dalyvauti Vilniuje komplekso teritorijoje vyksiančiose kūrybinėse dirbtuvėse.

„Kalbėtis ir teikti kūrybinius pasiūlymus, vertinti pirminius projektinius sumanymus bei išsakyti savo lūkesčius projekto komanda birželio mėnesio pradžioje suburs archeologus, architektus, sociologus, urbanistus, kraštovaizdžio žinovus, komplekso teritorijoje esančių pastatų operatorius bei privačių namų savininkus.

Didelis ir įdomus darbas teks studijos rengėjų komandai – sukomponuoti geriausius sumanymus, atrinkti suderinamus lūkesčius ir apibendrinti tikslą, kurį įgyvendinus trimis palaipsniais žingsniais architektūrinis ir socialinis komplekso įveiklinimas kokybiškai integruotųsi į Vilniaus miesto ir miestiečių gyvenimą“, – mintimis apie beprasidedančius darbus ir būsimo rezultato siekį pasidalino asociacijos Lietuvos socialinių naujovių klasterio Projektų ir socialinių iniciatyvų koordinatorė Dovilė Kriukelytė.

„Buvusio Augustinų vienuolyno komplekso ansamblis yra išskirtinis ir svarbus architektūrine, paveldosaugine, sociokultūrine ir švietimo prasmėmis visam Vilniaus miestui ir jo gyventojams.

Urbanistiniai komplekso tikslai turi būti kuriami intensyvaus planavimo proceso metu visų suinteresuotų šalių, tik kompleksinis ir ilgalaikę perspektyvą turintis šio komplekso įveiklinimo požiūris gali sukurti išliekamąją vertę.

Siūlydami šį projektą, jaučiame jo simboliškumą bendradarbiavimo kultūrai kurti. Integruodami svarbiausius suinteresuotų šalių poreikius, pasiūlysime kūrybišką istorinės vietos atgimimą ir galimybės būti joje siekį“, – urbanistinio projekto socialinę reikšmę Vilniaus miestui įvardijo projekto vadovas Donatas Baltrušaitis.

Tyrimas atskleidė socialinio klasterio galimybes

Gegužės 6 d. Lietuvos socialinių naujovių klasteris rengė virtualų renginį „Kaip kurti vertę socialinių naujovių klasteryje: iššūkiai ir galimybės“. Jo metu pristatytas neseniai atliktas mokslinis tyrimas „Pasidalytosios vertės kūrimas Lietuvos socialinių naujovių klasteryje“.

„XXI amžiuje tradicinės ribos tarp viešojo, privataus ir NVO sektorių transformuojasi“, – pasakodama apie savo tyrimą tvirtino Inga Černiuk. Pasak jos, šiuolaikinėje visuomenėje už socialinių problemų sprendimą jau atsakinga ne tik valstybė, bet ir verslas bei pati pilietinė visuomenė.

Tyrimo autorė pabrėžė, kad socialinės ekonomikos sektorius jau auga ir vis didesnę reikšmę įgauna per finansiškai tvarių verslo būdų kūrimą.

„Esminis socialinio ir tradicinio verslo skirtumas yra užduotys. Pirminė socialinio verslo užduotis – tam tikrų socialinių grupių įtraukimas į aktyvias veiklas, darbo rinką, užsitikrinant pakankamą finansavimą socialiniam verslui veikti. Pelno siekiančios verslo organizacijos jau taip pat kuria verslo būdus, kurių tikslas – ne tik finansinė grąža, bet ir socialinis poveikis“, – pastebėjo I. Černiuk.

Renginio dalyvių dėmesį ji atkreipė ir į klasterių skirtumus. Socialinį klasterį nuo klasikinio verslo klasterio, kuris apibrėžiamas kaip savanoriška įmonių ir kitų subjektų santalka, partnerystės būdu siekianti padidinti ekonominį savo veiklos veiksmingumą ir konkurencingumą, skiria keli esminiai požymiai.

Pirmas iš jų – tarpsektoriškumas: jam būdinga sinergija tarp valstybės, verslo ir visuomenės. Kitas požymis – atvirumas: socialiniame klasteryje nesiekiama konkurencinio pranašumo. Galiausiai toks klasteris išsiskiria artumu bendruomenei, nes būtent jos lūkesčius siekiama atliepti klasterio narių veiklomis.

Nagrinėdama vertę, kurią gali sukurti socialinis klasteris, I. Černiuk vadovavosi M. Porterio ir M. Kramerio pasiūlyta pasidalytosios vertės teorija, kurios pagrindas – ekonominės ir socialinės naudos kūrimas vienu metu.

„Apibendrinus empirinio tyrimo ir literatūros analizės rezultatus nustatyta, kad Lietuvos socialinių naujovių klasterio veikloje yra visi pasidalytosios vertės kūrimo sistemos būdai, t.y. jame sudarytos galimybės siekti socialinio poveikio, tuo pat metu kuriant vertę tiek visuomenei, tiek klasterio nariams. Pagal savo veiklos pobūdį jis gali būti laikomas socialinės ekonomikos dalyviu“, – teigė tyrimo autorė.

Siekia bendradarbiauti su kitais socialinių naujovių kūrėjais

Šiuo metu LSIK su „Pirmas blynas“ įkūrėjais ieško galimybių socialinį restoraną perkelti į Ramintojos bažnyčios patalpas ir šalia esantį kiemą. Tai prisidėtų plėtojant švietimo bei kultūrines veiklas, skirtas socialinės atskirties mažinimui, visuomenės švietimui ir pilietiškumo ugdymui.

Artimiausiuose planuose jau pradėtos klasterio komandos vidinės integracijos ir organizacinio stiprinimo bei gebėjimų ugdymo sesijos, socialinių naujovių ekosistemos dalyvių telkimas bei kontaktų su socialinių naujovių srityje veikiančiais klasteriais užmezgimas, taip pat tarptautinės socialinių švietimo naujovių laboratorijos Augustinų komplekse sukūrimas.

Ateityje aukštos pridėtinės vertės naujoviškus gaminius bei paslaugas kurti klasteris pasiryžęs ne tik šalies, bet ir tarptautiniu mastu. Tapęs Europos klasterių bendradarbiavimo platformos (European Cluster Collaboration Platform) nariu, klasteris ieško partnerių ir siekia bendradarbiauti su socialines naujoves kuriančiais užsienio klasteriais.

„Lietuvos socialinių naujovių klasteris (LSIK) – vienas naujoviškiausių ir perspektyviausių mūsų klasterių. Jo stiprybė – labai aiški kryptis ir turima strategija“, – pabrėžia nuo pat 2016 m. Lietuvos klasteriais besirūpinančio Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) projekto „Inovacijų tinklaveikos skatinimas ir plėtra (InoLink)“ vadovė Jolita Razumienė.

Be to, ji atkreipia dėmesį, kad „Socialinės naujovės“ – viena iš naujų 2021–2027 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų veiksmų programos pirmenybių: „Investavimas į socialinį poveikį – naujoviškas investavimo būdas, kuriuo valstybė, pasitelkdama privatų investuotoją bei rinkoje esančius paslaugų teikėjus, gali padėti sukurti ne tik grąžą investuotojui, bet ir socialinį poveikį visuomenei“.

Besidomintys šiomis finansavimo galimybėmis, kviečiami kreiptis į „InoLink“ konsultantus.

Lietuvos socialinių naujovių klasteris dalyvauja Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) kartu su Lietuvos inovacijų centru (LIC) įgyvendinamame projekte „Inovacijų tinklaveikos skatinimas ir plėtra (InoLink)“ ir priklauso Lietuvos klasterių tinklui.