Pirmadienis, 19 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Ekspertai: kokia ateitis laukia universitetų?

www.alkas.lt
2020 12 09 12:32
1
Vilniaus universitetas skelbia konkursą rektoriaus pareigoms eiti

Vilniaus universitetas skelbia konkursą rektoriaus pareigoms eiti | VU nuotr.

Vilniaus universitetas skelbia konkursą rektoriaus pareigoms eiti | VU nuotr.
Vilniaus universitetas | VU nuotr.

Šiuolaikinis technologijų bumas, dirbtinio intelekto ir skaitmenizacijos proveržis, besikeičiančios kartos, kintantis visuomenės požiūris į mokymo(si) procesą daro stiprų poveikį švietimo sistemai. Aukštasis mokslas jau dabar patiria transformacijas, kurias, pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) sociologijos profesorės Audronės Telešienės, reikia priimti, kad galėtume susikurti save ateityje. Universitetų ateitis – kokia ji? Koks jų vaidmuo ateities visuomenėje?

Pirmą kartą KTU organizuoto renginio „ECIU universiteto dienos 2020: aukštojo mokslo verti iššūkiai“ metu vykusioje diskusijoje Saulė Mačiukaitė-Žvinienė, Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė, CERN-Lietuva komiteto pavaduotoja, atkreipė dėmesį,

kad pandemijos metu švietimo sistemoje visuomenė technologijas ne atrado, o tiesiog išmoko pritaikyti.

„Tačiau tai nėra tos technologijos, kurios iš esmės keistų studijas ar padarytų perversmą aukštajame moksle, – teigė ji. – Universitetus galėtų keisti dirbtinio intelekto taikymas, atviri duomenys“.

Universitetas – be fizinių pastatų?

A.Telešienė pastebėjo, kad šiandien remiamės į labai modernistinį projektą, suvokimą, kas yra universitetas – vis dar norime ateiti į fizinius pastatus, paliesti ten esančius įrenginius, dirbti su kompiuteriais tiesiogiai, susitikti auditorijoje.

„Norėčiau paprovokuoti: man nebereikia universiteto pastatų – parduokit juos, mano universitetas, akademija, dėstymas, mokslas nuo to nesustos. Turime prisitaikyti prie postmodernaus būvio, į kurį mes vis labiau keliaujame. Universitetas nebėra struktūra ir fiziniai pastatai – tai bendrabūvis, procesas, santykis tarp besimokančiųjų“, – sakė KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesorė A. Telešienė.

Anot jos, tokioje bendruomenėje dėstytojas – mokymosi provokatorius. Tuo tarpu, besimokantieji ne tik mokosi, bet ir dalijasi savo žiniomis. Todėl studijų metu vyksta bendro žinojimo kūrimas.

„Ar tikrai visa įranga yra tik universiteto pastato viduje? Mokymosi erdvių aplinkui ir virtualioje erdvėje yra tiek daug, kad mes nebegalime riboti savo studijų konkrečia fizine erdve. Mokymasis gali vykti įmonėje, kur yra atitinkama įranga, be to, galime naudotis papildančiąja realybe, virtualiomis klasėmis. Gal šiandien neturime idealių sąlygų, bet įsivaizduoju tokią mokymosi aplinkų ir veikėjų ekosistemą, kur mes visi judame ir atsirandame ten, kur tam tikrą dalyką mokytis yra tinkamiausia. Tačiau tai nebūtinai bus konkrečiose universiteto patalpose“, – tikino A. Telešienė.

Renginio „ECIU universiteto dienos 2020: aukštojo mokslo verti iššūkiai“ metu vykusioje diskusijoje dalyvavęs Švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėjas Andrius Zalitis sutiko, kad nors ir nebūtina mokantis prisirišti prie tam tikros fizinės vietos, visų dalyvaujančių pusių įsitraukimas – reikalingas.

„Visgi akademinė bendruomenė yra neįmanoma vien tik iš daugelio juodų kvadratėlių kompiuterio ekrane. Fizinė erdvė gali būti atgyvena, tačiau gyvos, pulsuojančios bendruomenės palaikymą vien tik online būdu vertinčiau skeptiškai“, – sakė A. Zalitis.

ECIU universiteto projektas – galimybė pralaužti įsisenėjusias taisykles

Lietuvos Verslo angelų tinklo (LitBAN.LT) valdybos pirmininkas Vladas Lašas ir A. Zalitis įvertino ir ECIU universiteto (https://www.eciu.org/) projektą ir galimybes.

A.Zaličio teigimu, tai – galimybė pralaužti įsisenėjusias taisykles ir perteklinius biurokratinius apribojimus.

„Šios iniciatyvos pagrindu matome iš universitetinio sektoriaus ateinančias labai aiškias žinutes, ko reikia, kad šitas projektas būtų sėkmingas“, – tikino jis.

„Man patinka ECIU koncepcija, tik reikia greičio ir ambicijų tai įgyvendinti. Patyriminis mokymas, iššūkiai, komandos – visa tai teisingai įvardinta. Iššūkis – įgyvendinti šį projektą, motyvuoti ir įtraukti visus, kurie šiame procese dalyvauja“, – pabrėžė V. Lašas.

O dalyvauti šiame procese, pasak jo, turi universiteto dauguma: ir studentai, ir padedantys studijuoti.

ECIU universitetas – pirmasis Europoje, kurio studentai ir tyrėjai bendradarbiauja su miestais ir įmonėmis, spręsdami realaus gyvenimo iššūkius.

A.Zalitis atkreipė dėmesį, kad Europos aukštojo mokslo erdvė, kuri ilgą laiką buvo tarsi inovacijų ir infrastruktūros variklis, studijų organizavimo šaltinis – po truputį išsikvepia.

„Europos Komisija čia jungia kitą pavarą ir atneša naują impulsą iš tarptautinės erdvės, skatinantį vietines ministerijas, universitetus veikti patiems“, – teigė A. Zalitis.

Vienodas studijų modelis visoms studijų kryptims neįmanomas

Dar viena svarbi dalis švietimo procese, pasak S. Mačiukaitės-Žvinienės – dirbtinio intelekto taikymas.

„Kai kurie JAV universitetai jau bando pritaikyti mašininio mokymosi (angl. machine learning) mechanizmą priėmimo procesuose, pavyzdžiui, paskirstant studentus į grupes, kai studentai priklausomai nuo jų interesų, žinių lygio, aktyvumo, gebėjimo susikaupti, įsisavinti tam tikras žinias, jas pritaikyti, turi galimybę susidėlioti studijų programos individualius modelius“, – sakė S. Mačiukaitė-Žvinienė.

Anot jos, galima keisti klasikinį modelį, pagal kurį visi mokosi tą patį, todėl keičiasi pats studijų procesas, sandara, prie kurios mes esame įpratę.

„Lietuvoje taip pat jau yra pakankamai daug diskutuojama, kad negalima pritaikyti vienodo modelio visoms studijų kryptims“, – pastebėjo Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė.

Kalbėdama apie individualų mokymąsi, KTU SHMMF profesorė A. Telešienė išvedė paralelę: „Galvojant apie mokymąsi kaip procesą ir kas jam turi vadovauti, pagal dabartinį universiteto projektą jam vadovauja kažkas iš viršaus – yra nuleistas mokymo proceso organizavimas ir valdymas, kažkas kitas nusprendžia už studentą kada ir ką mokytis.

Įsivaizduoju, kad ateityje mokymo procesas bus organizuojamas priešingai – iš apačios į viršų. Tai yra – pats besimokantysis jį organizuos. Mokymasis „iš apačios“ iš esmės pakeis supratimą, kas yra kvalifikacinis laipsnis ir diplomas“.

Kaip paspartinti edukacinių technologijų vystymą?

Edukacinės technologijos (EdTech) – viena iš sričių, kuri keičia mokymo ir mokymosi procesą ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Pasak Vydūno Trapinsko, „Investuok Lietuvoje“ investicinės aplinkos eksperto, atsakingo už švietimą ir talentus, edukacinės technologijos šiuo metu „ant bangos“.

„Tačiau dar nėra atrastas tinkamas formatas, kaip į šį procesą įtraukti įmones, galinčias kurti šias technologijas. Deja, labai dažnai girdžiu iš įmonių pasakymą – kas mums iš to? Jos nesupranta, kodėl turi prisidėti prie švietimo sistemos, ir mano, kad valstybė turi paruošti specialistus. Kultūrinis pokytis turi įvykti tiek pačiose įmonėse, tiek švietimo įstaigose“, – sakė V. Trapinskas.

Jo teigimu, EdTech yra ta niša, kurioje inovatoriai stengiasi sukoncentruoti naujus mokymo ir mokymosi technologijų sprendimus: „Kryptis yra į tą pusę, tik reikėtų daug daugiau dėmesio skirti įmonių švietimui, kultūros formavimui“.

Norint tai pasiekti, anot V. Lašo, kuris pats prisideda prie iniciatyvinės „EdTech Lietuva“ grupės veiklų, reikia daugiau pastangų tiek iš verslo, tiek iš švietimo bendruomenės, susikalbėjimo ir supratimo. Taip pat svarbios ir valstybės pastangos bei gerieji pavyzdžiai, kurie parodytų, kaip įmanoma tai padaryti.

Jau anksčiau V. Lašas yra sakęs, kad spartūs pokyčiai švietimo sistemoje įmanomi tik padedant technologijoms ir inovacijoms.

Pranašumas darbo rinkoje – tarpdisciplininės kompetencijos

V. Lašas atkreipė dėmesį, kad technologijų versle mokymas ir mokymasis visą gyvenimą yra labai spartus, o reikalavimai – ypatingai aukšti. Tuo tarpu A. Telešienė kvietė susimąstyti, kur yra kiekvieno mūsų kaip specialisto ribos.

„Esu sociologijos profesorė, bet nežinau, kur yra mano mokslinės srities ribos. Atliekant skaičiavimus su programine įranga, man prireikia programavimo, aukštosios matematikos ar netgi aplinkos inžinerijos žinių. Tai kur yra mano disciplinos ribos ir kiek išsamiai aš turiu gilintis į kitas disciplinas, o kada reikėtų kreiptis į kolegas pagalbos?“, – klausė ji.

KTU profesorės teigimu, Skandinavijos šalyse, ypač Švedijoje, pažengęs tarpdisciplininis mokymas (angl. transdisciplinary education), kai, tarkim, rizikos studijos nėra priskiriamos nei sociologijos, nei politikos, nei matematikos studijų kryptims, jos veikiau pasiremia viskuo, kas reikalinga, kad būtų galima suprasti krizių ir rizikų vertimą, valdymą, komunikavimą.

„Galvojant apie ateities universitetą, pavyzdžiui, 2050 m., aš pirmiausia manau, kad neliks griežtų disciplinos sričių. Galbūt bus išeitiniai taškai iš disciplinų, tačiau kryptis, kurią pasirinks besimokantysis, nebebus apibrėžta pagal vieną konkrečią discipliną“, – tikino A. Telešienė.

V. Trapinskas taip pat pastebėjo, kad iš įmonių jau dabar labai dažnai girdima apie skirtingų kompetencijų poreikį, pavyzdžiui, kai IT specialistams reikia vadybinių kompetencijų, o vadybininkams – IT žinių.

„Visgi dar yra įsišaknijęs įsitikinimas dėl disciplinų, kad jos negali būti maišomos. Versle tai jau yra pasikeitę, viskas sujungta tarpusavyje. Tarpdisciplininis pranašumas, kurį specialistai įgyja ir per neformalųjį ugdymą, savanorystę, dalyvavimą kitose organizacijose, tikrai suteikia daug didesnį pranašumą darbo rinkoje“, – teigė V. Trapinskas.

Pirmą kartą KTU organizuotas renginys „ECIU universiteto dienos 2020: aukštojo mokslo verti iššūkiai“, skirtas pristatyti inovatyvią Europos universiteto iniciatyvą ir diskutuoti su universiteto bendruomene bei plačiąja visuomene – kokiems pokyčiams ruošiamės? Virtualaus renginio metu ypatingas dėmesys skirtas inovacijoms skaitmenizavimo ir pažangiųjų technologijų srityse, tvarios ekonomikos vystymo klausimams, jų daromai įtakai aukštajam mokslui bei ateities kartų bruožams. Kviečiame stebėti konferencijos transliacijos įrašą.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Seimas po svarstymo pritarė valstybinių universitetų pertvarkos planui
  2. Pasaulinis aukštųjų mokyklų reitingas: Lietuvos universitetų pozicijos išlieka stabilios
  3. Pasauliniame reitinge VDU įvertintas kaip vienas iš keturių stipriausių šalies universitetų
  4. Ekspertai: Lietuvos mokslo taryba diskriminuoja socialinius mokslus
  5. Lietuvos aukštosiose mokyklose žinias studentams skleis geriausių pasaulio universitetų dėstytojai
  6. Vyriausybė pritarė universitetų tinklo pertvarkai
  7. Lietuvoje pradės veikti jungtinis universitetų klasteris
  8. Seimas pritarė valstybinių universitetų pertvarkos planui
  9. Kauno universitetų rektoriai sieks atkurti istorinį Lietuvos universitetą
  10. VU ir Tartu universitetas pripažinti geriausiais iš visų Baltijos šalių universitetų
  11. Programa „Kurk Lietuvai“ plečiasi į savivaldybes ir atsiveria Lietuvos universitetų absolventams
  12. Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos
  13. E. Aleksandravičius. Patogioji amnezija arba kiek šaliai reikia universitetų
  14. Didžioji Britanija – kas laukia esamų ir būsimų lietuvių studentų?
  15. Panevėžiečiai kviečia susimąstyti, kokia iš tiesų yra šalies regioninė politika?
  16. Tarptautinio studentų verslumo tyrimo rezultatai: kokią vietą užima Lietuva?
  17. J. Jasaitis. Ar nuo universitetų skaičiaus reikia pradėti pertvarką?
  18. Universitetų optimizacijai trūksta aiškios Vyriausybės vizijos
  19. Bendradarbiaus kosminius tyrimus vykdantys Kauno ir Ispanijos universitetai
  20. Akademikai, ekonomistai ir verslas Lietuvos aukštajame moksle labiausiai pasigenda kokybės
  21. „Mokslo sriuba“: apie lietuviškus robotus (video)
  22. Šiemet studijuoti valstybės lėšomis įstojo šiek tiek mažiau, nei pernai
  23. VGTU studentai galės naudotis bepiločiu orlaiviu tyrimams atlikti
  24. Papildomas priėmimas į universitetus: verslo atstovai pataria Kauną
  25. 10 klausimų – atsakymų studentams apie aukštojo mokslo pertvarką:
  26. Rudens stažuotes NASA laimėjo dar 6 studentai iš Lietuvos
  27. VU skirs stipendijas pirmiesiems šeimoje siekiantiems aukštojo mokslo
  28. Nuo rugsėjo Klaipėdos licėjus vykdys Tarptautinio bakalaureato diplomo programą
  29. Prie ŠMSM sumanymo skatinti pirmakursius jungiasi ir kitos ministerijos: numatyta daugiau tikslinių stipendijų
  30. VDU pasirašė susitarimus su 3 Ukrainos universitetais

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Pajūrietis says:
    4 mėn. ago

    Jei, pvz., universitete yra Teologijos fakultetas, tai gal tai nė joks universitetas, o tik paprasčiausia seminarija?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Stipendija 3 kartus mažesnė nei skurdo lygis

Stipendija 3 kartus mažesnė nei skurdo lygis

2021 04 14
Vilniaus Universitetas | wikipedia.org nuotr.

Studentu galima tapti ir vienai dienai

2021 04 13
Mokykla | LEU nuotr.

Daugiau mokyklų galės gauti kokybės krepšelį

2021 04 09
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Šiaulių oro uostas skaičiuoja žiemos padarinius

2021 04 05
Nauja kultūros vertybių svetainė (video)

Nauja kultūros vertybių svetainė (video)

2021 04 05
žolės deginimas | k-state.edu nuotr.

Žolės padegėjai stebimi ir dronais

2021 03 31
Nuo 2021 m. siūloma suvienodinti priėmimo reikalavimus visiems stojantiesiems

Lietuvos švietimo taryba teikia Vyriausybei siūlymus dėl studijų finansavimo keitimo

2021 03 29
Sutrikus virškinimui, padės ir specialūs sporto pratimai

Jaunimo ir sporto reikalų komisija: Vyriausybė turi kuo skubiau spręsti paramos sportui klausimą

2021 03 25
Seimo ir PLB komisija: lietuvių kalba – pagrindinis ryšio su Lietuva išlaikymo veiksnys (video)

Seimo ir PLB komisija: lietuvių kalba – pagrindinis ryšio su Lietuva išlaikymo veiksnys (video)

2021 03 24
Juozas Augutis | VDU nuotr.

Kijeve atidarytas Baltistikos centras

2021 03 19
Rodyti daugiau

Naujienos

2019 rugpjūčio 10 d. Užulėnyje atidengus Prezidento A. Smetonos paminklą | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.
Kultūra

Kultūros ministerija atsisako skelbti naujas varžytuves A. Smetonos paminklo statybai

2021 04 19
Lietuva, Lietuva, Lietuva !!! | FIBA nuotr.
Gamta ir žmogus

Į sporto sales grįžta žiūrovai

2021 04 19
Vilniuje daugėja vandens gertuvių
Gamta ir ekologija

Vilniuje daugėja vandens gertuvių

2021 04 19
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Seimo kancleriu siūlomas prof. M. Gelbūda

2021 04 19
G. Nausėda: Pandemija mus išvargino
Lietuvoje

Ekonomikos gaivinimo planui liko 11 dienų

2021 04 19
Lietuvos paštas pradėjo išmanųjį siuntų skirstymą
Lietuvoje

Lietuvos paštas tikisi atgauti pasitikėjimą

2021 04 19
Konstitucinis teismas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

KT: tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai

2021 04 19
Kęstutis Vitkus (1952–2021) | vitkusclinic.com nuotr.
Lietuvoje

Mirė garsus mikrochirurgas Kęstutis Vitkus

2021 04 19


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • O brač! apie KT: tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai
  • T0mas J. apie O. Strikulienė. Tautos dainius Just. Marcinkevičius. Žvalgęsis tik nuo aukščiausių bokštų (video)
  • Žemyna apie Kultūros ministerija atsisako skelbti naujas varžytuves A. Smetonos paminklo statybai
  • ŽEMAITIS apie Kultūros ministerija atsisako skelbti naujas varžytuves A. Smetonos paminklo statybai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Č. Iškauskas. „Botago ir meduolio“ žaidimas
  • Kultūros ministerija atsisako skelbti naujas varžytuves A. Smetonos paminklo statybai
  • Į sporto sales grįžta žiūrovai
  • Vilniuje daugėja vandens gertuvių

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Karbauskis. Ar patikite savo sveikatą „farmacininkei“ Šimonytei, „gydytojui“ Dulkiui, beviltiškai Vyriausybei? peržiūrėta: 947; komentarų: 17
  • J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų  peržiūrėta: 514; komentarų: 10
  • Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus? peržiūrėta: 440; komentarų: 35
  • Spaudos konferencija dėl A. ir J. Juškų muziejaus (tiesioginė transliacija) Balandžio 13 d. 11 val. peržiūrėta: 426; komentarų: 4
  • S. Birgelis. Apie senų laikų lietuvių emigraciją. Nelegali emigracija (II) peržiūrėta: 298; komentarų: 1
  • Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga peržiūrėta: 292; komentarų: 14

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Stipendija 3 kartus mažesnė nei skurdo lygis

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 14
5
Stipendija 3 kartus mažesnė nei skurdo lygis

Naujai išrinktas Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Vytautas Kučinskas savo kadencijos metu žada daugiau dėmesio skirti įsisenėjusioms sisteminėms aukštojo mokslo...

Skaityti toliau

Studentu galima tapti ir vienai dienai

by Ditė Česėkaitė
2021 04 13
0
Vilniaus Universitetas | wikipedia.org nuotr.

Prasidėjo registracija į jau tradicija tapusį Vilniaus universiteto (VU) renginį „Studentas vienai dienai“, kuris vyks balandžio 19–30 d. Jo metu visos Lietuvos...

Skaityti toliau

Daugiau mokyklų galės gauti kokybės krepšelį

by Ditė Česėkaitė
2021 04 09
0
Mokykla | LEU nuotr.

Nuo šiol tikslinę valstybės dotaciją mokinių pasiekimams gerinti – kokybės krepšelį – galės gauti daugiau mokyklų. Švietimo, mokslo ir sporto...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • O brač! apie KT: tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai
  • T0mas J. apie O. Strikulienė. Tautos dainius Just. Marcinkevičius. Žvalgęsis tik nuo aukščiausių bokštų (video)
  • Žemyna apie Kultūros ministerija atsisako skelbti naujas varžytuves A. Smetonos paminklo statybai
  • ŽEMAITIS apie Kultūros ministerija atsisako skelbti naujas varžytuves A. Smetonos paminklo statybai
  • gal NATO apie Vėl galandami pjūklai Punios šilui
Kitas straipsnis
Tarp geriausių mokslinių disertacijų išrinktas ir dr. M. S. Poškaus tyrimas apie paauglių elgesį gamtoje

Tarp geriausių mokslinių disertacijų išrinktas ir dr. M. S. Poškaus tyrimas apie paauglių elgesį gamtoje

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai