Šeštadienis, 27 vasario, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Ekspertai: kokia ateitis laukia universitetų?

www.alkas.lt
2020 12 09 12:32
1
Vilniaus universitetas skelbia konkursą rektoriaus pareigoms eiti

Vilniaus universitetas skelbia konkursą rektoriaus pareigoms eiti | VU nuotr.

Vilniaus universitetas skelbia konkursą rektoriaus pareigoms eiti | VU nuotr.
Vilniaus universitetas | VU nuotr.

Šiuolaikinis technologijų bumas, dirbtinio intelekto ir skaitmenizacijos proveržis, besikeičiančios kartos, kintantis visuomenės požiūris į mokymo(si) procesą daro stiprų poveikį švietimo sistemai. Aukštasis mokslas jau dabar patiria transformacijas, kurias, pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) sociologijos profesorės Audronės Telešienės, reikia priimti, kad galėtume susikurti save ateityje. Universitetų ateitis – kokia ji? Koks jų vaidmuo ateities visuomenėje?

Pirmą kartą KTU organizuoto renginio „ECIU universiteto dienos 2020: aukštojo mokslo verti iššūkiai“ metu vykusioje diskusijoje Saulė Mačiukaitė-Žvinienė, Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė, CERN-Lietuva komiteto pavaduotoja, atkreipė dėmesį,

kad pandemijos metu švietimo sistemoje visuomenė technologijas ne atrado, o tiesiog išmoko pritaikyti.

„Tačiau tai nėra tos technologijos, kurios iš esmės keistų studijas ar padarytų perversmą aukštajame moksle, – teigė ji. – Universitetus galėtų keisti dirbtinio intelekto taikymas, atviri duomenys“.

Universitetas – be fizinių pastatų?

A.Telešienė pastebėjo, kad šiandien remiamės į labai modernistinį projektą, suvokimą, kas yra universitetas – vis dar norime ateiti į fizinius pastatus, paliesti ten esančius įrenginius, dirbti su kompiuteriais tiesiogiai, susitikti auditorijoje.

„Norėčiau paprovokuoti: man nebereikia universiteto pastatų – parduokit juos, mano universitetas, akademija, dėstymas, mokslas nuo to nesustos. Turime prisitaikyti prie postmodernaus būvio, į kurį mes vis labiau keliaujame. Universitetas nebėra struktūra ir fiziniai pastatai – tai bendrabūvis, procesas, santykis tarp besimokančiųjų“, – sakė KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesorė A. Telešienė.

Anot jos, tokioje bendruomenėje dėstytojas – mokymosi provokatorius. Tuo tarpu, besimokantieji ne tik mokosi, bet ir dalijasi savo žiniomis. Todėl studijų metu vyksta bendro žinojimo kūrimas.

„Ar tikrai visa įranga yra tik universiteto pastato viduje? Mokymosi erdvių aplinkui ir virtualioje erdvėje yra tiek daug, kad mes nebegalime riboti savo studijų konkrečia fizine erdve. Mokymasis gali vykti įmonėje, kur yra atitinkama įranga, be to, galime naudotis papildančiąja realybe, virtualiomis klasėmis. Gal šiandien neturime idealių sąlygų, bet įsivaizduoju tokią mokymosi aplinkų ir veikėjų ekosistemą, kur mes visi judame ir atsirandame ten, kur tam tikrą dalyką mokytis yra tinkamiausia. Tačiau tai nebūtinai bus konkrečiose universiteto patalpose“, – tikino A. Telešienė.

Renginio „ECIU universiteto dienos 2020: aukštojo mokslo verti iššūkiai“ metu vykusioje diskusijoje dalyvavęs Švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėjas Andrius Zalitis sutiko, kad nors ir nebūtina mokantis prisirišti prie tam tikros fizinės vietos, visų dalyvaujančių pusių įsitraukimas – reikalingas.

„Visgi akademinė bendruomenė yra neįmanoma vien tik iš daugelio juodų kvadratėlių kompiuterio ekrane. Fizinė erdvė gali būti atgyvena, tačiau gyvos, pulsuojančios bendruomenės palaikymą vien tik online būdu vertinčiau skeptiškai“, – sakė A. Zalitis.

ECIU universiteto projektas – galimybė pralaužti įsisenėjusias taisykles

Lietuvos Verslo angelų tinklo (LitBAN.LT) valdybos pirmininkas Vladas Lašas ir A. Zalitis įvertino ir ECIU universiteto (https://www.eciu.org/) projektą ir galimybes.

A.Zaličio teigimu, tai – galimybė pralaužti įsisenėjusias taisykles ir perteklinius biurokratinius apribojimus.

„Šios iniciatyvos pagrindu matome iš universitetinio sektoriaus ateinančias labai aiškias žinutes, ko reikia, kad šitas projektas būtų sėkmingas“, – tikino jis.

„Man patinka ECIU koncepcija, tik reikia greičio ir ambicijų tai įgyvendinti. Patyriminis mokymas, iššūkiai, komandos – visa tai teisingai įvardinta. Iššūkis – įgyvendinti šį projektą, motyvuoti ir įtraukti visus, kurie šiame procese dalyvauja“, – pabrėžė V. Lašas.

O dalyvauti šiame procese, pasak jo, turi universiteto dauguma: ir studentai, ir padedantys studijuoti.

ECIU universitetas – pirmasis Europoje, kurio studentai ir tyrėjai bendradarbiauja su miestais ir įmonėmis, spręsdami realaus gyvenimo iššūkius.

A.Zalitis atkreipė dėmesį, kad Europos aukštojo mokslo erdvė, kuri ilgą laiką buvo tarsi inovacijų ir infrastruktūros variklis, studijų organizavimo šaltinis – po truputį išsikvepia.

„Europos Komisija čia jungia kitą pavarą ir atneša naują impulsą iš tarptautinės erdvės, skatinantį vietines ministerijas, universitetus veikti patiems“, – teigė A. Zalitis.

Vienodas studijų modelis visoms studijų kryptims neįmanomas

Dar viena svarbi dalis švietimo procese, pasak S. Mačiukaitės-Žvinienės – dirbtinio intelekto taikymas.

„Kai kurie JAV universitetai jau bando pritaikyti mašininio mokymosi (angl. machine learning) mechanizmą priėmimo procesuose, pavyzdžiui, paskirstant studentus į grupes, kai studentai priklausomai nuo jų interesų, žinių lygio, aktyvumo, gebėjimo susikaupti, įsisavinti tam tikras žinias, jas pritaikyti, turi galimybę susidėlioti studijų programos individualius modelius“, – sakė S. Mačiukaitė-Žvinienė.

Anot jos, galima keisti klasikinį modelį, pagal kurį visi mokosi tą patį, todėl keičiasi pats studijų procesas, sandara, prie kurios mes esame įpratę.

„Lietuvoje taip pat jau yra pakankamai daug diskutuojama, kad negalima pritaikyti vienodo modelio visoms studijų kryptims“, – pastebėjo Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė.

Kalbėdama apie individualų mokymąsi, KTU SHMMF profesorė A. Telešienė išvedė paralelę: „Galvojant apie mokymąsi kaip procesą ir kas jam turi vadovauti, pagal dabartinį universiteto projektą jam vadovauja kažkas iš viršaus – yra nuleistas mokymo proceso organizavimas ir valdymas, kažkas kitas nusprendžia už studentą kada ir ką mokytis.

Įsivaizduoju, kad ateityje mokymo procesas bus organizuojamas priešingai – iš apačios į viršų. Tai yra – pats besimokantysis jį organizuos. Mokymasis „iš apačios“ iš esmės pakeis supratimą, kas yra kvalifikacinis laipsnis ir diplomas“.

Kaip paspartinti edukacinių technologijų vystymą?

Edukacinės technologijos (EdTech) – viena iš sričių, kuri keičia mokymo ir mokymosi procesą ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Pasak Vydūno Trapinsko, „Investuok Lietuvoje“ investicinės aplinkos eksperto, atsakingo už švietimą ir talentus, edukacinės technologijos šiuo metu „ant bangos“.

„Tačiau dar nėra atrastas tinkamas formatas, kaip į šį procesą įtraukti įmones, galinčias kurti šias technologijas. Deja, labai dažnai girdžiu iš įmonių pasakymą – kas mums iš to? Jos nesupranta, kodėl turi prisidėti prie švietimo sistemos, ir mano, kad valstybė turi paruošti specialistus. Kultūrinis pokytis turi įvykti tiek pačiose įmonėse, tiek švietimo įstaigose“, – sakė V. Trapinskas.

Jo teigimu, EdTech yra ta niša, kurioje inovatoriai stengiasi sukoncentruoti naujus mokymo ir mokymosi technologijų sprendimus: „Kryptis yra į tą pusę, tik reikėtų daug daugiau dėmesio skirti įmonių švietimui, kultūros formavimui“.

Norint tai pasiekti, anot V. Lašo, kuris pats prisideda prie iniciatyvinės „EdTech Lietuva“ grupės veiklų, reikia daugiau pastangų tiek iš verslo, tiek iš švietimo bendruomenės, susikalbėjimo ir supratimo. Taip pat svarbios ir valstybės pastangos bei gerieji pavyzdžiai, kurie parodytų, kaip įmanoma tai padaryti.

Jau anksčiau V. Lašas yra sakęs, kad spartūs pokyčiai švietimo sistemoje įmanomi tik padedant technologijoms ir inovacijoms.

Pranašumas darbo rinkoje – tarpdisciplininės kompetencijos

V. Lašas atkreipė dėmesį, kad technologijų versle mokymas ir mokymasis visą gyvenimą yra labai spartus, o reikalavimai – ypatingai aukšti. Tuo tarpu A. Telešienė kvietė susimąstyti, kur yra kiekvieno mūsų kaip specialisto ribos.

„Esu sociologijos profesorė, bet nežinau, kur yra mano mokslinės srities ribos. Atliekant skaičiavimus su programine įranga, man prireikia programavimo, aukštosios matematikos ar netgi aplinkos inžinerijos žinių. Tai kur yra mano disciplinos ribos ir kiek išsamiai aš turiu gilintis į kitas disciplinas, o kada reikėtų kreiptis į kolegas pagalbos?“, – klausė ji.

KTU profesorės teigimu, Skandinavijos šalyse, ypač Švedijoje, pažengęs tarpdisciplininis mokymas (angl. transdisciplinary education), kai, tarkim, rizikos studijos nėra priskiriamos nei sociologijos, nei politikos, nei matematikos studijų kryptims, jos veikiau pasiremia viskuo, kas reikalinga, kad būtų galima suprasti krizių ir rizikų vertimą, valdymą, komunikavimą.

„Galvojant apie ateities universitetą, pavyzdžiui, 2050 m., aš pirmiausia manau, kad neliks griežtų disciplinos sričių. Galbūt bus išeitiniai taškai iš disciplinų, tačiau kryptis, kurią pasirinks besimokantysis, nebebus apibrėžta pagal vieną konkrečią discipliną“, – tikino A. Telešienė.

V. Trapinskas taip pat pastebėjo, kad iš įmonių jau dabar labai dažnai girdima apie skirtingų kompetencijų poreikį, pavyzdžiui, kai IT specialistams reikia vadybinių kompetencijų, o vadybininkams – IT žinių.

„Visgi dar yra įsišaknijęs įsitikinimas dėl disciplinų, kad jos negali būti maišomos. Versle tai jau yra pasikeitę, viskas sujungta tarpusavyje. Tarpdisciplininis pranašumas, kurį specialistai įgyja ir per neformalųjį ugdymą, savanorystę, dalyvavimą kitose organizacijose, tikrai suteikia daug didesnį pranašumą darbo rinkoje“, – teigė V. Trapinskas.

Pirmą kartą KTU organizuotas renginys „ECIU universiteto dienos 2020: aukštojo mokslo verti iššūkiai“, skirtas pristatyti inovatyvią Europos universiteto iniciatyvą ir diskutuoti su universiteto bendruomene bei plačiąja visuomene – kokiems pokyčiams ruošiamės? Virtualaus renginio metu ypatingas dėmesys skirtas inovacijoms skaitmenizavimo ir pažangiųjų technologijų srityse, tvarios ekonomikos vystymo klausimams, jų daromai įtakai aukštajam mokslui bei ateities kartų bruožams. Kviečiame stebėti konferencijos transliacijos įrašą.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Seimas po svarstymo pritarė valstybinių universitetų pertvarkos planui
  2. Pasaulinis aukštųjų mokyklų reitingas: Lietuvos universitetų pozicijos išlieka stabilios
  3. Pasauliniame reitinge VDU įvertintas kaip vienas iš keturių stipriausių šalies universitetų
  4. Ekspertai: Lietuvos mokslo taryba diskriminuoja socialinius mokslus
  5. Lietuvos aukštosiose mokyklose žinias studentams skleis geriausių pasaulio universitetų dėstytojai
  6. Vyriausybė pritarė universitetų tinklo pertvarkai
  7. Lietuvoje pradės veikti jungtinis universitetų klasteris
  8. Seimas pritarė valstybinių universitetų pertvarkos planui
  9. Kauno universitetų rektoriai sieks atkurti istorinį Lietuvos universitetą
  10. VU ir Tartu universitetas pripažinti geriausiais iš visų Baltijos šalių universitetų
  11. Programa „Kurk Lietuvai“ plečiasi į savivaldybes ir atsiveria Lietuvos universitetų absolventams
  12. Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos
  13. E. Aleksandravičius. Patogioji amnezija arba kiek šaliai reikia universitetų
  14. Didžioji Britanija – kas laukia esamų ir būsimų lietuvių studentų?
  15. Panevėžiečiai kviečia susimąstyti, kokia iš tiesų yra šalies regioninė politika?
  16. Tarptautinio studentų verslumo tyrimo rezultatai: kokią vietą užima Lietuva?
  17. J. Jasaitis. Ar nuo universitetų skaičiaus reikia pradėti pertvarką?
  18. Universitetų optimizacijai trūksta aiškios Vyriausybės vizijos
  19. Bendradarbiaus kosminius tyrimus vykdantys Kauno ir Ispanijos universitetai
  20. Akademikai, ekonomistai ir verslas Lietuvos aukštajame moksle labiausiai pasigenda kokybės
  21. „Mokslo sriuba“: apie lietuviškus robotus (video)
  22. Šiemet studijuoti valstybės lėšomis įstojo šiek tiek mažiau, nei pernai
  23. VGTU studentai galės naudotis bepiločiu orlaiviu tyrimams atlikti
  24. Papildomas priėmimas į universitetus: verslo atstovai pataria Kauną
  25. 10 klausimų – atsakymų studentams apie aukštojo mokslo pertvarką:
  26. Rudens stažuotes NASA laimėjo dar 6 studentai iš Lietuvos
  27. VU skirs stipendijas pirmiesiems šeimoje siekiantiems aukštojo mokslo
  28. Nuo rugsėjo Klaipėdos licėjus vykdys Tarptautinio bakalaureato diplomo programą
  29. Prie ŠMSM sumanymo skatinti pirmakursius jungiasi ir kitos ministerijos: numatyta daugiau tikslinių stipendijų
  30. VDU pasirašė susitarimus su 3 Ukrainos universitetais

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Pajūrietis says:
    3 mėn. ago

    Jei, pvz., universitete yra Teologijos fakultetas, tai gal tai nė joks universitetas, o tik paprasčiausia seminarija?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Švietimo įstatymo pataisa atvers kelią įvairesnėms neformaliojo švietimo mokykloms

Švietimo įstatymo pataisa atvers kelią įvairesnėms neformaliojo švietimo mokykloms

2021 02 26
Žemės ūkis | zum.lt nuotr.

VDU: šiandien nėra specialistų – rytoj nebus žemės ūkio

2021 02 23
Senos padangos | am.lt nuotr.

Padangų atliekas siūloma naudoti kelių ir takų tiesimui

2021 02 23
Sveikatos apsaugos ministerijos nuotr.

Po karantino gali laukti ir nemalonios staigmenos – įgriuvę pastatų stogai

2021 02 22
Tikrintojai pastebi: namai modernizuojami kokybiškiau

Spartinant daugiabučių atnaujinimą steigiamas Kompetencijų centras

2021 02 20
ukmin.lt nuotr.

Lietuvos narystė Europos kosmoso agentūroje suteiks postūmį ateities verslui

2021 02 18
Studentai verslumas._ Jono Petronio nuotr1

Nemaža dalis studentų jaučia pinigų stygių

2021 02 14
Nuotolinis mokymas | smm.lt nuotr.

Sunkumų patiriantiems mokiniams į pagalbą ateis ir savanoriai

2021 02 11
Chirurgai virtualiai bendradarbiavo naudodami „Microsoft HoloLens 2“ technologiją | rengėjų nuotr.

Ateities medicina: 15 chirurgų pasitelkė mišrią realybę ir operavo pacientus būdami skirtingose pasaulio šalyse

2021 02 10
Vilniuje siūloma uždrausti dalį pastatų šildyti anglimi

Vilniuje siūloma uždrausti dalį pastatų šildyti anglimi

2021 02 09
Rodyti daugiau

Naujienos

Medicina | vdi.lt nuotr
Gamta ir žmogus

Prasidėjus pavasariui – didesnė tikimybė susirgti mažakraujyste

2021 02 27
Mokytoja Stefanija Jovaišienė švenčia garbingą 100 metų sukaktį (video)
Lietuvoje

Mokytoja Stefanija Jovaišienė švenčia garbingą 100 metų sukaktį (video)

2021 02 27
Smulkinta mėsa: kaip išsirinkti ir į ką atkreipti dėmesį?
Gamta ir žmogus

Smulkinta mėsa: kaip išsirinkti ir į ką atkreipti dėmesį?

2021 02 27
Geležinkelis | klaipėda.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Septyniuose prie geležinkelio esančiuose miestuose triukšmo bus mažiau

2021 02 27
Žuvusio pėsčiojo paveikslas – senyvas, atšvaitų nedėvintis žmogus
Gamta ir žmogus

Žuvusio pėsčiojo paveikslas – senyvas, atšvaitų nedėvintis žmogus

2021 02 27
Tyrimas: Vilniuje vanduo iš čiaupo saugesnis nei šaltinio
Gamta ir ekologija

Tyrimas: Vilniuje vanduo iš čiaupo saugesnis nei šaltinio

2021 02 27
Lenkai turi aukščiausią: Varšuvoje baigiamas statyti N. Fosterio milžinas
Architektūra

Lenkai turi aukščiausią: Varšuvoje baigiamas statyti N. Fosterio milžinas

2021 02 27
Alternatyva gatvės muzikai – gyvas retųjų meldinių nendrinukių koncertas Nemuno deltoje
Gamta ir ekologija

Kviečiama įsijungti į gamtą mylinčių ūkininkų gretas – apsaugoti gresiančių išnykti paukščių buveines

2021 02 27


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie Mokomasis junginys padėjo atsikuriančios Lietuvos kariuomenės pamatus
  • Kažin apie K. Krupavičienė. Raginame nekurstyti konflikto tarp Prezidento ir Ministrės Pirmininkės
  • T0mas J. apie Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims
  • Balsas-tyruose apie NASA marsaeigis „Perserverance“ sėkmingai nusileido Marso „ežeran“ (nuotraukos, video, tiesioginė transliacija)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prasidėjus pavasariui – didesnė tikimybė susirgti mažakraujyste
  • Mokytoja Stefanija Jovaišienė švenčia garbingą 100 metų sukaktį (video)
  • Smulkinta mėsa: kaip išsirinkti ir į ką atkreipti dėmesį?
  • V. Jakubonis. Vyskupui Motiejui Valančiui 220 metų

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje peržiūrėta: 1622; komentarų: 16
  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 937; komentarų: 13
  • Vasario 16-osios eitynės šiemet virto įspūdingomis važiuotynėmis (video, nuotraukos) peržiūrėta: 818; komentarų: 5
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 714; komentarų: 19
  • LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 679; komentarų: 10
  • Didžiulė D. Trampo pergalė peržiūrėta: 641; komentarų: 23

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-02-28 08:30 - 09:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Švietimo įstatymo pataisa atvers kelią įvairesnėms neformaliojo švietimo mokykloms

by Kristina Aleknaitė
2021 02 26
0
Švietimo įstatymo pataisa atvers kelią įvairesnėms neformaliojo švietimo mokykloms

Nuo rugsėjo ilgalaikes ir kryptingas kelerių metų neformaliojo švietimo programas lygiais pagrindais galės teikti ne tik muzikos, meno, sporto mokyklos, bet...

Skaityti toliau

VDU: šiandien nėra specialistų – rytoj nebus žemės ūkio

by Ditė Česėkaitė
2021 02 23
0
Žemės ūkis | zum.lt nuotr.

Žemės ūkio verslas prognozuoja, kad, jei valdžia nesiims skubių sprendimų, ekonominėms krizėms atspariausią Lietuvos sektorių netrukus ant kelių parklupdys aukštos...

Skaityti toliau

Padangų atliekas siūloma naudoti kelių ir takų tiesimui

by Ditė Česėkaitė
2021 02 23
1
Senos padangos | am.lt nuotr.

Išanalizavę Lietuvos ir kitų šalių padangų atliekų tvarkymo patirtį, ekspertai rekomenduoja šias atliekas panaudoti tiesiant kelius, šaligatvius, dviračių takus, o...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Žemyna apie Mokomasis junginys padėjo atsikuriančios Lietuvos kariuomenės pamatus
  • Kažin apie K. Krupavičienė. Raginame nekurstyti konflikto tarp Prezidento ir Ministrės Pirmininkės
  • T0mas J. apie Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims
  • Balsas-tyruose apie NASA marsaeigis „Perserverance“ sėkmingai nusileido Marso „ežeran“ (nuotraukos, video, tiesioginė transliacija)
  • -.-.- apie NASA marsaeigis „Perserverance“ sėkmingai nusileido Marso „ežeran“ (nuotraukos, video, tiesioginė transliacija)
Kitas straipsnis
Tarp geriausių mokslinių disertacijų išrinktas ir dr. M. S. Poškaus tyrimas apie paauglių elgesį gamtoje

Tarp geriausių mokslinių disertacijų išrinktas ir dr. M. S. Poškaus tyrimas apie paauglių elgesį gamtoje

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai