Rugsėjo 11 diena, Lietuvos Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos 273-4703 fonde, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos mokytojas Rimvydas Ginkus surado Vilniaus Vyskupo Jurgio Bialozoro raštą-leidimą, datuojamą 1664 metais kovo 7 dienos data, kuriame rašoma apie Vilniaus Augustijonų (Augustinų) Švenčiausios Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios, esančios Savičiaus gatvėje, Vilniuje, statybų pradžia.
Rastas dokumentas yra svarbus visos Lietuvos tikinčiųjų bendruomenei. Toje pačioje byloje yra saugoma ir Kamandulių Pažaislio įsteigimo dokumentai.
Išskirtinis atvejis, kada skirtingos valstybės įstaigos – Vidaus reikalų ministerija, Policijos Kapelionas kun. Algirdas Toliatas ir Pirmoji lietuviška Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija – dirbdamos drauge su tikinčiųjų bendruomene, stengsis bažnyčią pritaikyti religinėms, sielovados reikmėms, čia bus vykdomas ir pažintinis ugdymas. Po daugiau kaip 50 metų Švenčiausios Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia atvers duris visuomenei.
Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos bendruomenė, maloniai prašo atsiliepti visus, kurie gali paliudyti apie tarpukario Švenčiausios Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios veiklą, jos interjero detales 1918–1944 metais, ir nuo 1969 m., kada čia veikė daržovių ir mėsos sandėlys. Liudijimus prašoma siųsti e. paštu : vvdg100@gmail.com
Su Vilniaus Augustijonų (Augustinų) Švenčiausios Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia susijusios svarbiausios datos:
1610m. – Savičiaus ir Bokšto gatvių kampe, Vilniuje, sudegė ir buvo nugriauta Kuzmos ir Šv. Demijano vardo cerkvė.
1655 m. – sklypas paskiriamas vienuoliams Augustijonams (Augustinams).
1664 m. – kovo 7 dieną, Vilniaus Vyskupas Jurgis Bialozoras, išduoda Vydenių klebonui raštą – leidimą statyti Augustijonų vienuolyno bažnyčią Vilniuje, Savičiaus ir Bokšto gatvių kampe.
1670 m. – pastatyta medinė bažnyčia.
1679 m. – perstatyta medinė bažnyčia.
1742 m. – medinė bažnyčia sudegė.
1746-1768 m. – vienuoliai Augustijonai (Augustinai), padedami geradarių, pasistatė mūrinę bažnyčią, išlikusią iki mūsų dienų.
1768 m. – bažnyčios įrengimas, remiantis Vladu Drėma, galima daryti prielaidą, kad galėjo būti perkeltas iš pertvarkytos (1765-1767) Bernardinų bažnyčios, o Bernardinų bažnyčioje pagaminti ir iki šių dienų išlikę vienodi altoriai ir apstatymas.
1854 m. – Augustijonų (Augustinų) Švenčiausios Mergelės Marijos Ramintojo bažnyčia uždaryta.
1859 m. – bažnyčia paversta į Šv. Andriejaus cerkvę (Architektas T. Tyšeckio projektas) – panaikintas vienuolių choras, pastatytas ikonostasas, nugriauta sakykla, pašalinti puošnūs rokokiniai altoriai su skulptūromis. Švč. Mergelės Marijos Ramintojos paveikslas ir kiti prievolės reikmenys buvo perkelti į Šv. Jono bažnyčią (dabartinė paveikslo buvimo vieta nežinoma). Vargonai ir kurį laiką bažnyčioje kabėjęs pirmojo Augustinų vienuolyno Lietuvoje įsteigėjo Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto paveikslas, atvežtas iš Lietuvos Brastos Augustinų bažnyčios, perkelti į Vilniaus Arkikatedrą Baziliką.
1919 m. – bažnyčia grąžinta Romos katalikų tikintiesiems ir pertvarkyta.
1944 m. – bažnyčią nuniokojo gaisras, išlikę paveikslai perduoti tuomečiam Vilniaus dailės muziejui, išmontuojami trys varpai.
1962 m. – bažnyčia buvo paversta daržovių ir mėsos sandėliu. Bažnyčios altorius buvo nugriautas, šventos patalpos paverstos sandėliukais ir įrengti tualetai, bažnyčioje įrengta pramoninio lifto šachta, sumontuotas pramoninis keltuvas, bažnyčios erdvė padalinta gelžbetoninėmis perdangomis į tris aukštus, šonuose įrengti laiptai, bažnyčios sienoje išmušta skylė ir įrengti vartai, rūsio patalpose išbetonuotos grindys, rūsyje dalis langų užmūryta, o vietoje vieno lango įrengtos durys.
1991 m. – nuniokota bažnyčia grąžinta tikintiesiems, perduoda Katalikių mokytojų sąjungai, bažnyčioje įrengiama mobilaus operatoriaus antenos, vėliau bažnyčia perduodama Švietimo ir mokslo ministerijai, o 2017 metais perduodama Vidaus reikalų ministerijai.
2017 m. – Vidaus reikalų ministerija kartu su Policijos Kapelionu kun. Algirdu Toliatu, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija ir tikinčiųjų bendruomene atveria naują Švenčiausios Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios istorijos puslapį.
Kryžčionybė Lietuvoje okupacinė!
Kadangi jie garbina nužudymo įrankį kryžių – tiksliausia juos ir vadinti – KRYŽČIONYS!