Aukšto meistriškumo sportui planuojama skirti papildomai apie 6,4 mln. eurų. Ši galimybė atsiras, jei Vyriausybė ir Seimas pritarts Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui keisti Sporto įstatymą ir juo nustatytą valstybės lėšų paskirstymo tvarką.
„Tam tikri Sporto įstatyme įtvirtinti valstybės lėšų paskirstymo principai išbalansavo dviejų svarbių sričių – fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto – finansavimą. Pastaraisiais metais smarkiai išaugo finansavimas fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, tačiau nepelnytai buvo užmirštas aukšto meistriškumo sportas ir sportininkai. Jiems skiriamas biudžetas taip ir liko 2016 metų lygio. Siūloma nauja tvarka padėtų subalansuoti šių dviejų krypčių finansavimą“, – teigia švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Anot jos, dėl konkrečių finansavimo priemonių bus diskutuojama su sporto šakų federacijomis ir sporto bendruomene.
Šiuos pokyčius paskatino Konstitucinis Teismas, kuris pernai antikonstitucinėmis pripažino kai kurias Sporto įstatymo nuostatas, kurios reglamentuoja Sporto rėmimo fondo finansavimą ir lėšų skyrimo tvarką.
Konstitucinis Teismas 2020 m. lapkričio 3 d. savo nutarimu pripažino, kad Vyriausybės ir Seimo konstitucinę teisę rengti ir tvirtinti valstybės biudžetą nepagrįstai apriboja kai kurie įstatymai.
Kalbama apie tas Sporto įstatymo nuostatas, kurios Sporto rėmimo fondui iš anksto numato fiksuoto dydžio finansavimą, įtvirtinant jo konkretų lėšų dydį kaip tam tikrą procentinę dalį nuo akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką (2, 2,5, 3 procentai) ir loterijų ir azartinių lošimų mokesčio (10 procentų) dalies, o taip pat apie tas, kurios numato, kad einamaisiais biudžetiniais metais nepanaudotos lėšos negrąžinamos į valstybės biudžetą ir paliekamos kitais biudžetiniais metais numatytiems sporto projektams finansuoti.
Todėl nuo šiol keičiasi Sporto rėmimo fondo sudarymo tvarka. Fondas tampa eiline biudžeto priemone be specialaus pajamų šaltinio ir įstatymu apibrėžtų apimčių. Jam skiriamų lėšų dydį kasmet nustatys Vyriausybė, sudarydama valstybės biudžetą, ir Seimas, tvirtindamas valstybės biudžetą biudžetiniams metams.
Šiemet fonde yra 21,408 mln. eurų. Per paskutinius trejus metus Sporto rėmimo fondas didėjo tris kartus ir nuo 6,6 mln. eurų išaugo iki 21,408 mln. eurų. Aukšto meistriškumo sporto programoms tenka apie 6 mln. eurų ir šis dydis nekinta nuo 2016 metų. Siūloma 30 proc. fondo lėšų skirti aukšto meistriškumo sportui ir sporto šakų federacijoms, jas skirstant programinio finansavimo principu. Grupė Seimo narių taip pat yra pasiūliusi svarstant valstybės biudžetą 30 proc. minimo fondo lėšų perkelti aukšto meistriškumo sportui.
Įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimą, reikės koreguoti Sporto įstatymo nuostatas. Tai planuojama padaryti iki šių metų liepos.
Šiam siūlymui pritarė Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija. Nors šis planas yra preliminarus, tačiau komisijos nariai neslėpė džiugesio ir bendru sutarimu pritarė tokiems ministerijos siekiams. Komisija taip pat sutarė dėl finansavimo sportui didinimo svarbos ir siūlys Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai siekti, kad iš valstybės biudžeto skiriamos lėšos sportui didėtų ir ateityje.
