V. Budnikas. Dėl iškilusios grėsmės piliečių konstitucinėms teisėms ir laisvėms

2021 m. kovo 16 d. Lietuvos žmogaus teisių organizacijos išplatino reikalavimą Prezidentui, Seimui Teisingumo ministerijai ir žiniasklaidai „Dėl iškilusios grėsmės piliečių konstitucinėms teisėms ir laisvėms“. Reikalavimą pasirašė: Lietuvos Helsinkio grupė. Lietuvos žmogaus teisių asociacija, Piliečių gynybos paramos fondas ir Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija. Jame nurodoma, kad Seimo nariai Evelina Dobrovolska, Silva Lengvinienė, Tomas Vytautas Raskevičius, Ieva Pakarklytė, Monika Ošmianskienė, Morgana Danielė, Gintautas Paluckas, Kasparas Adomaitis, Vytautas Mitalas, Artūras Žukauskas, Marius Matijošaitis, Linas Jonauskas, Dovilė Šakalienė, Julius Sabatauskas, Domas Griškevičius, Algirdas Sysas įregistravo Administracinių nusižengimų kodekso ir Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis siūloma nusižengimu arba nusikaltimu laikyti asmens padarytas veikas be kita ko dėl „lyties tapatybės“ ir „pilietybės“.

Šie Seimo nariai siekia, kad šalies piliečiams būtų skiriamos  nuo 560 iki 1200 eurų baudos už platinimą, gaminimą ar laikymą dalykų, kuriuose tyčiojamasi ar niekinami asmenys dėl „lytinės tapatybės“ ar „pilietybės“. Pakeitus Baudžiamojo kodekso (BK) 170 str. 2 dalį už platinimą ar laikymą dalykų, kuriuose būtų kurstoma diskriminuoti kitą asmenį dėl „lytinės tapatybės“ ar „pilietybės“,  asmenys būtų baudžiami mažiausia viešaisiais darbais, o daugiausia – laisvės atėmimu iki dvejų metų. 

Baudžiamajame kodekse numatomos sunkinančios aplinkybės už veiką, padaryta dėl išankstinės neigiamos nuostatos asmeniui dėl jo „lytinės tapatybės“ ar „pilietybės“, o už nužudymą reiškiant neapykantą dėl jo „lytinės tapatybės“ ar „pilietybės“ siūloma bausti laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos ir pan.

Svarbiausia, kad numatoma bausti piliečius už kūrimą ar dalyvavimą organizacijoje, turinčioje tikslą diskriminuoti žmonių grupę dėl „lytinės tapatybės“ ar „pilietybės“.  Už  dalyvavimą tokių organizacijų veikloje,  jų finansavimą ar kitokią materialinę paramą būtų baudžiama viešaisiais darbais, bauda, areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Neabejojama, kad tokiomis diskriminuojančiomis organizacijomis pirmiausia būtų laikomos religinės bendruomenės, atsisakančios pripažinti tos pačios lyties asmenų teisę į santuoką, arba organizacijos, kurių tikslai ir programos yra grindžiamos krikščioniškomis vertybėmis (pvz. katalikiškos mokyklos), t. y., ne lyčių daugeto, o dviejų biologinių lyčių vyro ir moters papildomumu. Priėmus tokias pataisas, asmenys, kurie dalyvauja religinių bendruomenių ir kitų grupių bei organizacijų veikloje, arba kurie finansuoja ar kitaip materialiai remia šias religines bendruomenes, taptų persekiojamaisiais ir potencialiai kaltinamaisiais dėl diskriminacinių veiksmų „lyties tapatybės“ pagrindu. Akivaizdu, jog tai suvaržo absoliučios daugumos piliečių konstitucines teises ir laisves, nes daugelis piliečių šiuo metu dalyvauja religinių bendruomenių veikloje ir jas remia.

Žmogaus teisių gynėjų nuomone, pataisų autoriai siekia Lietuvos teisinėje sistemoje įtvirtinti lyčių daugeto privalomumą, kartu panaikinant konstitucinę tėvų teisę nevaržomai rūpintis vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus (Konstitucijos 26 straipsnis). Tačiau šie pakeitimai yra nekorektiški  ir prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ne Konstitucija numato tik dvi biologines lytis: vyrą ir moterį. Konstitucija nenumato dirbtinės lyties galimybės (lyties pakeitimo chirurginiu ir kitais būdais) ir konstitucinės teisės į dirbtinai sukonstruotą lytinę tapatybę, nes tokia lytis nelaikytina prigimtine lytimi. Todėl norint įgyvendinti siūlomą įstatymų naujovę (prigimtinės lyties požiūriu neapibrėžtą „lytinės tapatybės“ sampratą), iš pradžių  būtina keisti ir papildyti Konstituciją. Be to, tokio pobūdžio Konstitucijos pakeitimai priskirtini prie svarbiausių Tautos ir valstybės gyvenimo klausimų, todėl jie gali būti sprendžiami tik referendumu.

Reikalavime  taip pat atkreipiamas dėmesys, kad siūlomos pataisos kelia didelį pavojų ir mūsų šalies nacionaliniam saugumui, nes jos suteikia nepagrįstas privilegijas ne Lietuvos Respublikos piliečiams – jų negalima įžeisti, net jeigu pastarieji skleidžia priešiškas Lietuvos valstybei idėjas, griaunančias Lietuvos valstybingumą.

Daugelis baudžiamojo kodekso pakeitimų eliminuoja piliečių teisę ginti Lietuvos valstybę, netgi uždraudžia piliečiams spontaniškai priešintis išorės grėsmėms. Lietuvos piliečių teises ypač komplikuoja siūlymas Baudžiamojo kodekse (169 str.) įtvirtinti asmenų lygias teises dalyvauti politinėje veikloje, nepaisant jų pilietybės (už diskriminavimą numatomas laisvės atėmimas iki trejų metų). Tampa neaišku, ar nebus laikoma diskriminacija pilietybės pagrindu draudimas ne Lietuvos piliečiui būti renkamam Lietuvos Respublikos Prezidentu (Konstitucijos 78 str.), arba Seimo nariu, nes pastarasis pagal dabartinį teisinį reguliavimą gali būti renkamas, jeigu jis nėra susijęs su priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei (Konstitucijos 56 str.).

Žmogaus teisių organizacijų nuomone, taip siekiama panaikinti Lietuvos pilietybės instituto svarbą, nes diskriminavimo draudimas pilietybės pagrindu dalyvauti šalies politinėje veikloje, suvienodina ne piliečio ir Lietuvos piliečio teises, netgi pastarųjų teisinę padėtį pablogina, nes pagal galiojantį Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą (23 str.) Lietuvos pilietis privalo ginti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką. Tuo tarpu panašūs reikalavimai ginti Lietuvos valstybės nepriklausomybę ir teritorijos vientisumą nekeliami asmeniui, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis.

Reikalavime daroma išvada, kad pataisų autoriai siekia „lyties tapatybę“ paversti konstitucine vertybę, o tapatybės pagrindu specifinėms žmonių grupėms suteikti nepagrįstai geresnes visuomenines pozicijas ir didesnę įtaką kitų visuomenės grupių atžvilgiu, taip pat minėtais projektais siekiama suteikti nepagrįstas privilegijas asmenims, kurie nėra Lietuvos piliečiai.

Kadangi abiem projektais siekiama Lietuvos tiesinėje sistemoje įtvirtinti nekonstitucinę „lyties tapatybės“ normą ir siekiama suvaržyti galimybę piliečiams priešintis tam, kas varžo ar riboja Tautos suverenitetą, savinasi visai Tautai priklausančių suverenias galias, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką“, Lietuvos žmogaus teisių organizacijos mano, kad šios pataisos, jeigu nėra Lietuvai nedraugiškų valstybių inspiruotos, tai neabejotinai tarnauja pastarųjų interesams.

Iš to darytina išvada, kad įstatymų projektus įregistravę asmenys arba visiškai neadekvačiai suvokia savo siūlomų įstatymų pataisų pasekmes, arba sąmoningai/nesąmoningai talkina Lietuvai priešiškoms valstybėms. Bet kuriuo atveju abu projektai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir kelia grėsmę nacionaliniam saugumui bei kenkia Lietuvos nacionaliniams interesams. Todėl reikalaujama Lietuvos Respublikos Seimą besąlygiškai atmesti minėtų asmenų siūlomus Administracinių nusižengimų kodekso ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimus.

Autorius yra Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas