Šeštadienis, 21 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

Trinamas žmogaus ryšys su valstybe

Justina Gafurova, www.respublika.lt
2018 06 10 21:24
11
Zita Šličytė | respublika.lt nuotr.

Zita Šličytė | respublika.lt nuotr.

Zita Šličytė | respublika.lt nuotr.
Zita Šličytė | respublika.lt nuotr.

Politikai ir toliau uoliai dirba dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Jie tikina, kad tai padės suvienyti visus pasaulio lietuvius ir gal net taps emigracijos stabdymo raktu. Tačiau vis dažniau kyla įtarimas, kad ir patys politikai jau nebežino, kokia iš tiesų yra pilietybės institucija.

– Ar mes šiandien teisingai suprantame, kas sudaro Lietuvos Respublikos pilietybės instituciją? – „Vakaro žinios“ paklausė vienos iš Konstitucijos kūrėjų, teisininkės, signatarės Zitos Šličytės.

– Akivaizdu, nesuprantame. Todėl, kad apie tai mažai kas žmonėms pasakoja. Šiandien piliečio teises dažnai painiojame su žmogaus teisėmis. O tai nėra tas pats. Žmogaus teisės, kurios įvardintos Konstitucijoje, tokios kaip teisė į privatų gyvenimą, nuosavybę, būstą, įsitikinimus yra prigimtinės ir jos galioja visiems žmonėms, gyvenantiems Lietuvoje. Konstitucijoje taip pat yra sąvoka „asmuo“, tačiau ji gali būti taikoma tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Todėl Konstitucijoje įtvirtinta teisė asmenims, ginant savo teises, kreiptis į teismą. Tik nuo 32 Konstitucijos straipsnio atsiranda sąvoka „pilietis“, kuri apibrėžta Pilietybės įstatyme. O pilietybė jau yra teisinis žmogaus ryšys su konkrečia valstybe. Tas ryšys grindžiamas abipusėmis teisėmis ir pareigomis.

– Tačiau šiandien pilietybė dažnai suprantama tik kaip teisių rinkinys, pamirštant pareigas?

– Taip ir yra. Būtent apie pareigas dažnai pamirštama. Anksčiau dviguba pilietybė buvo vertinama labai kritiškai, nes sukelia daug pavojų. Dabar norima prigaminti piliečių, kurie turės gal net tris pilietybes. Vienais metais jie rinks Lietuvos valdžią, čia negyvendami, kitais metais dalyvaus rinkimuose Prancūzijoje, trečiais – rinks valdžią kokiai kitai šaliai. Štai čia pasireiškia baisioji globalizmo pusė. Siekiama viską sumaišyti ir ištrinti žmogaus ryšį su valstybe.

Valstybė yra ne kas kita, o pirmiausia – piliečių organizacija. Piliečiai valstybe rūpinasi, ją išlaiko, įgyvendina ir gina jos įstatymus. Visų įstatymų laikymasis yra piliečių pareiga. Valstybė moka mokesčius už dalyvavimą daugybėje tarptautinių organizacijų. Kas tuos mokesčius sumoka? Piliečiai. Kas sukurs valstybės biudžetą, jei mūsų piliečiai kurs gerovę Airijoje, Vokietijoje ar Norvegijoje? Piliečiai, susivieniję į politinę bendruomenę ir įkūrę savo valstybę, turi ją išlaikyti. Taip pat jie turi rūpintis valstybės saugumu ir viešąja tvarka. Tai nėra tik tarnyba kariuomenėje. Tai yra ir valstybinės vėliavos iškėlimas per valstybinę šventę. Nesvarbu, nori to, ar ne, tokia yra piliečio pareiga. Pilietis taip pat turi ginti Konstitucinę santvarką ir jos laikytis. Pilietis turi turėti nuolatinį ryšį su valstybe ir priešintis bet kam, kas kėsinasi į valstybės nepriklausomybę. Sąmoningu piliečiu gali būti tik gyvendamas savo valstybėje – Lietuvoje.

Turime suprasti, kad pilietybė nėra tik gražus žodis ar suvenyras. Taip, gražiai skamba pasakymas „aš esu pasaulio pilietis“. Bet pasaulio valstybės nėra. Ši frazė gali būti tik gražus pasakymas sukurtame eilėraštyje. Bet tai nėra teisinis santykis.

– Politikai jau ruošia Referendumo įstatymo pakeitimus, kad tik referendumas dėl dvigubos pilietybės įvyktų. Bet jei Tautai tai taip svarbu, būtų sąžininga surinkti 300 tūkst. parašų ir inicijuoti referendumą taip, kaip tai nurodo įstatymas.

– Visiškai pritariu tokiai idėjai. Tegul surenka 300 tūkst. parašų ir tik tada organizuoja referendumą. Piliečiai, kuriems nereikia mokėti mokesčių, ginti Konstitucijos, saugoti valstybingumo ir valstybės teritorijos, nėra piliečiai. Tačiau globalizmo manija griauna valstybes. Bet pas mus jau seniai viršesni ES įstatymai, siekiama turėti po kelias pilietybes. Ištrinami valstybės požymiai, o tai reiškia, kad valstybės nebelieka. Jeigu Tauta atsisako valstybės… Man gal ir nedaug liko gyventi, bet argi mes tikrai norime taip gyventi?

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J. S. Laučiūtė. Kokią valstybę kuriame?
  2. P. Stonis. Kuriame respubliką ar tautinę valstybę?
  3. J. Labokas. Ar Lietuvos valstybę kuria Tauta? Aukštojo mokslo reformą apsvarstant
  4. Z. Vaišvila. Prekyba politika ir valstybe
  5. D. Paukštė. Prarandanti trauką valstybė
  6. V. Žukienė. Lietuvoje vėl formuojama valstybė valstybėje
  7. E. Drungytė. Baimė užvaldė valstybę
  8. P. Gylys. Valstybė: holistai „už“, liberalai „prieš“
  9. P. Stonis. Rinkos visuomenei valstybė nereikalinga
  10. Z.Vaišvilos spaudos konferencija: Susigrąžinkime valstybę! (video)
  11. L. Kasčiūnas. Nacionalinė valstybė – lietuviškojo konservatizmo atrama
  12. G. Navaitis. Daugiau atsakomybės už valstybę – daugiau laimės
  13. V. Vyšniauskas. Yranti istorija ardo valstybę
  14. V. Bagdonavičius. Vydūnas apie tautą ir valstybę
  15. P. Kruopis. Istorija griaus ar statys Lietuvos valstybę?
  16. R. Grigas. Sava valstybė nenaudoja smurto prieš vaikus
  17. P. Gylys. Policinė valstybė prieš disidentą Petrą Gražulį
  18. S. Baskervilis. Žmogaus teisės ir lyčių lygybė (I)
  19. T. Bakučionis. Ar Valstybė turi teisę uzurpuoti piliečių patriotinius jausmus?
  20. V. Sinica. Kaip sunaikinti tautinę valstybę vardan atviros Lietuvos?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 11

  1. Žemyna says:
    4 m. ago

    Žiūrėdami į tai, kas išdarinėjama, kad BET KOKIA KAINA būtų prastumtas šis įstatymas (ir tam padeda ar ne du kartus TEISĘ studijavęs premjeras?), norom nenorom prisimeni apytikriai tokią frazę iš vieno filmo apie Puaro:
    Klausimas: kodėl mūsų politikai visus kitus kvailiais laiko?
    Atsakymas: o kaip kitaip vertinti tuos, kas už juos balsavo?

    Atsakyti
  2. tikras lietuvis says:
    4 m. ago

    Dvigubas pilietis Lietuvai – ne pilietis, o parazitas.

    Atsakyti
  3. Žemyna says:
    4 m. ago

    Kas sieja daugpatybę su daugiapilietybe? – Neištikimybė, neįsipareigojimas. Kadangi daugiapilietybės suteikiamu komfortu besinaudojantį asmenį su valstybėmis sieja tik kovalentinis (= naudos) ryšys. Toks pat, koks veikia ir ne sykį nutautintos (+perkrikštų) giminės palikuonius – tokie jau tik žiūri, kur pačiam naudingiau bei saugiau. Dėl savo tautos bei valstybės ateities, kaip JAI saugiau, jie galvos jau nesuka.
    Toks universalus „pilietis” pasienyje ištraukia iš kišenės krūvą pasų, ir atsainiai mesteli pareigūnui: „Atsirink, katras pas jus tinka!”
    Pagal situaciją tautybę bei pilietybę pasirenkančių žmonių palikuoniams iš kartos į kartą perduodamas būtent toks – savisaugos per neprisirišimą, neįsipareigojimą genas. Jie iš prigimties pratę taip „suktis” („Xочешь жить – умей вертеться, – vis kartodavo vieno LT regiono gyventojai).

    Atsakyti
  4. PRAŠYMAS AUTOREI says:
    4 m. ago

    PASAVANORIAUTI APGINANT KONSTITUCIJĄ! –
    Daugiau rašyti šia tema iš PROFESIONALO pusės, gal susitikti ir pabendrauti su jaunąja karta ir su seneliais, kurių anūkai jau užsieniuose auga. Paraginti, kad nepainiotų Lietuvos su turima nelabai vykusia mūsų valdžia – juk ne ji, o tauta, Lietuva amžina! T.y., liks tokia, jei mes savo abejingumu, vien naudos, patogumų troškimu patys jos nepražudysime.
    „Daugpatybės” šalininkai nusipirks sau advokatautojų, tačiau Lietuvą, Lietuvos pilietybę reikia ginti širdimi, ne už pinigus.

    Atsakyti
  5. Vytautas Lupeika says:
    4 m. ago

    Saugoti ir ginti Lietuviškumą (kaip ir pačią Valstybę) yra konstituciška ir pilietiška).Jei nebus konstitucinio Įstatymo dėl Pilietybės,o bus rengiamas Referendumas,tai jokiu būdu negali būti rašomas Referendumo klausimas šitaip :- ,,Dviguba Pilietybė……….” ir t.t. Teisingiau ir logiškiau yra :- ,,Antroji Pilietybė……….” ir t.t. Juk Pilietybę (pirmąją ar pagrindinę lietuvis jau turi gimęs ar gimdamas .Čia gi būtų ne ,,Dviguba…..” ,o ( jei būtina) – ,,Antroji pilietybė…” Su įrašu ,,Dviguba…..” rinkėjas būtų klaidinamas arba net būtų ,,prieš”.

    Atsakyti
    • Pikc says:
      4 m. ago

      Panašu, kad painiojate pilietybę ir tautybę – tai toli gražu ne tapačios sąvokos. Priminsiu, kad klausimas su tautiškumu nesusijęs: tai dalies veikėjų, prisiėmusių įsipareigojimus svetimai valstybei, noras išlaikyti ankstesnės valstybės piliečio privilegijas bei (svarbiausia) globalistų siekis “išplauti” pilietybės sąvoką (sutraukyti ryšius tarp piliečio ir valstybės) per “pilietybių įvairovę” – lygiai taip pat, kaip stengiamasi “išplauti” šeimos sąvoką (sutraukyti šeiminius ryšius) per “šeimų įvairovę”. Tai tiesiog dalis tos pačios (neo)marksistinės “pasaulį seną išardysim” tapatybių ardymo (“dekonstrukcijos”) kampanijos – kartu su visokiais genderizmais, feminizmais, abortais, eutanazijomis, multi-kulti ir pan. “šyza”.

      Atsakyti
  6. Arvydas says:
    4 m. ago

    Geriausias buvo Navaičio siūlymas – įvesti lietuvio pasą

    Atsakyti
  7. tiek says:
    4 m. ago

    kodėl visi šitie paūbavimai visai neliečia litvakų? Nuo kada litvakų teisės iškeltos aukščiau lietuvio teisių į pilietybę. Vnž. , tam ,kad nebūtų to nepagrįsto kitataučių antplūdžio ,kaip tik yra gera proga pagaliau lietuvių teises Lietuvoje padaryti aukščiau kitų tautybių . Internacionalizmas ,komunizmas ,kitų izmų “pekla” senai nebeegzistuojantys dalykai. Todėl net diskusija dėl išvarytų lietuvių pilietybės išlaikymo yra niekinė.

    Atsakyti
  8. Kemblys says:
    4 m. ago

    Manau, reikia, kad lietuviai, kur jie begyventų, neatitrūktų nuo Lietuvos. Aš už dviguibą pilietybę.

    Atsakyti
  9. Žmogus says:
    4 m. ago

    Manau, kiek jie beišsidirbinėtų su skaičiais , gausiai dalyvaukime rinkimuose ir balsuokime prieš dvigubą pilietybę ir tada mes laimėsime – nebus tos dvigubos pilietybės -viskas mūsų rankose.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      4 m. ago

      Nedera išleisti iš akių, kad šios kadencijos Seimas, kai kai kam iš politikų tai naudinga, moka gražiai apsimesti, jog „nieko nebuvo”!
      Pvz., kaip moka apsimesti, jog nebuvo rinkėjų referendumo dėl dvikalbių pasų (t.y., kad dėl nelietuviškos pavardės negalima išmesti valstybinės kalbos iš oficialiosios raštvedybos), todėl jie nei privalo priimti sprendimą šiuo klausimu, nei ką… Kelia klausimą apie oficialią rašybą komercine „kalba”, o apie dvikalbį pasą nė neužsimena. Drįsta patys nuspręsti laikyti referendumą niekiniu!
      Tai kas jiems sutrukdys „nematyti” ir balsavimo pilietybės klausimu rezultatų, ar vėl apsimesti, jog jis neįvyko?:) Juk teisės(!) mokslų krimtęs premjeras sugebėjo „užmiršti” tarptautinės teisės nuostatą nepripažinti okupacijos metais „įgytos” nuosavybės, ir „grąžino savininkams” tarpukariu okupantų pasisavintą vienuolyną! Kas po to gali pasitikėti nenuspėjama Lietuva kaip partneriu? Tu pulsi ją ginti neįtardamas, kad jos valdžia gal jau su kita kaimyne tariasi Kremliui kažką „grąžinti” kaip „teisėtą jo nuosavybę”?

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Genocido centras: Kokios buvo ryškiausios praėjusių metų pamokos teisiniuose ginčuose?

Gegužės 22 d. įsigalioja naujos Konstitucijos pataisos

2022 05 20
Studentų konferencijoje – nuo ekologijos iki dirbtinio proto

Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai

2022 05 20
Zigmas Tamakauskas | V. Kašinsko nuotr.

Z. Tamakauskas. Jaunimo pasipriešinimas sovietinei okupacijai

2022 05 18
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?

2022 05 18
Pirmą kartą Seime pristatytas metinis pranešimas apie Lietuvos šeimų būklę

Pirmą kartą Seime pristatytas metinis pranešimas apie Lietuvos šeimų būklę

2022 05 13
Kariuomenė budės pavojinguose pasienio ruožuose

Kariuomenė budės pavojinguose pasienio ruožuose

2022 05 11
Pokalbis apie karių aprangas: ką jos liudija apie praeitį ir kaip įkvėpė dabartį? (video)

Pokalbis apie karių aprangas: ką jos liudija apie praeitį ir kaip įkvėpė dabartį? (video)

2022 05 07
Seimo narys Aidas Gedvilas | asmeninė nuotr.

A. Gedvilas. 25 milijonų vertas kovidinis Vyriausybės gerumo priepuolis

2022 05 06
Lietuvių aktyvistų frontui – 80! (nuotraukos)

J. Survilaitė. Kai Tautos širdyje plaka kelių kartų ritmas

2022 05 06
Europos Parlamentas kviečia teikti paraiškas Dafnės Karuanos Galicijos žurnalistikos premijai 

Europos Parlamentas kviečia teikti paraiškas Dafnės Karuanos Galicijos žurnalistikos premijai 

2022 05 03
Rodyti daugiau

Naujienos

Prasidedant žaibų metui – dėmesys prietaisams
Įvairenybės

Prasidedant žaibų metui – dėmesys prietaisams

2022 05 20
Ant pietrytinio Gedimino pilies šlaito atrasti Aukštutinės pilies mūro fragmentai
Lietuvoje

Pasirašyta sutartis dėl Gedimino kalno sutvarkymo

2022 05 20
VMVT ragina susilaikyti nuo neteisėto beglobių gyvūnų vežimo iš Ukrainos
Lietuvoje

Ukrainiečių augintiniai dėl pasiutligės bus tiriami nemokamai

2022 05 20
Lietuvos kultūros ministras aptarė kultūrinio bendradarbiavimo planus su Baltijos šalių, Lenkijos ir Ukrainos atstovais
Lietuvoje

Ministerija laukia pasiūlymų Muziejų įstatymui

2022 05 20
Nuo rugpjūčio 1 dienos atvirkštinio PVM mechanizmas taikomas naujoms prekių grupėms
Lietuvoje

VMI primena apie pagalbą Ukrainai

2022 05 20
K. Navickas aiškinsis dėl Kinijos ribojimų
Lietuvoje

Smulkiems pieno ūkiams pratęsiamos išimtys

2022 05 20
Prezidentas lankosi Armėnijoje
Lietuvoje

Prezidentas lankosi Armėnijoje

2022 05 20
Druskininkuose pradėtas mašalų lervų naikinimas
Gamta ir ekologija

Druskininkuose pradėtas mašalų lervų naikinimas

2022 05 20


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Širdelei atsigauti apie Aplinkosaugininkai primena: miško paklotė nėra ypatingų pojūčių kelias
  • Nžn., nžn. ... apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 19 13:15
  • Žemyna apie Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI
  • Jis - amžinas? apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 19 13:15

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prasidedant žaibų metui – dėmesys prietaisams
  • Pasirašyta sutartis dėl Gedimino kalno sutvarkymo
  • Ukrainiečių augintiniai dėl pasiutligės bus tiriami nemokamai
  • Kruopos: paprasta, išradinga ir naudinga

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 553; komentarų: 26
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 532; komentarų: 9
  • A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą peržiūrėta: 431; komentarų: 4
  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 421; komentarų: 12
  • Antrasis „Eurovizijos“ pusfinalis peržiūrėta: 411; komentarų: 2
  • Sprendžiama dėl Lietuvos rusų dramos teatro pavadinimo peržiūrėta: 360; komentarų: 26

Kiti Straipsniai

Gegužės 22 d. įsigalioja naujos Konstitucijos pataisos

by daiva
2022 05 20
0
Genocido centras: Kokios buvo ryškiausios praėjusių metų pamokos teisiniuose ginčuose?

  Gegužės 22 d., sekmadienį, įsigalioja trys prieš mėnesį Seimo priimtos Konstitucijos pataisos, susijusios su rinkimais. Visos jos svarbios tiek...

Skaityti toliau

Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai

by Kristina Aleknaitė
2022 05 20
3
Studentų konferencijoje – nuo ekologijos iki dirbtinio proto

2050-aisiais tarptautinėje arenoje greičiausiai matysime naujus veidus. Dabartiniam Kinijos lyderiui Xi Jinpingui būtų 97, Vladimirui Putinui – 98, dabartiniam JAV...

Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Jaunimo pasipriešinimas sovietinei okupacijai

by daiva
2022 05 18
0
Zigmas Tamakauskas | V. Kašinsko nuotr.

Pranešimas skaitytas  2022 m.  gegužės 13 d. Lietuvos  nacionalinėje Martyno  Mažvydo bibliotekoje vykusioje  mokslinėje  konferencijoje  „Neginkluotas  pasipriešinimas:  prielaidos, patirtys, retrospektyva...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Širdelei atsigauti apie Aplinkosaugininkai primena: miško paklotė nėra ypatingų pojūčių kelias
  • Nžn., nžn. ... apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 19 13:15
  • Žemyna apie Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI
  • Jis - amžinas? apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 19 13:15
  • Šnipiškių apie Kviečia pasidairyti po XIX a. Šnipiškes

Kitas straipsnis
Maudynių laikas prasidėjo: pasitikrinkite, ar jūsų išmanusis yra atsparus vandeniui

Maudynių laikas prasidėjo: pasitikrinkite, ar jūsų išmanusis yra atsparus vandeniui

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | Veido kremai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai