Mes jau nemažai kalbėjome apie Kętutį su Inga Baranauskiene, nes yra tam proga – išėjo nauja knyga „Lietuvos valdovų paslaptys. Kęstutis ir Birutė“, pirmoji knyga apie Kęstutį po A. Janulaičio, kuris rašė 1940 m. Po 80 metų vėl grįžta prie tos temos – Kęstutis. Nemažai vandens nutekėjo, nemažai istoriografija padarė, ir šios knygos autorė taip pat kai ką padarė be to, kad teko apibendrinti naujausią istoriografiją.
Mes jau kalbėjome apie Kęstučio valdymo pradžią, atėjimo į valdžią aplinkybes, tačiau baigėme tuo, kad tarp jo ir Algirdo buvo iškilęs tam tikras nesutarimas, galbūt krikšto, galbūt vedybų klausimu, bet 1352 m. jie tikrai jau susitaikė, surengė bendrą žygį į Prūsiją. Nuo to laiko sutarimas tarp brolių Algirdo ir Kęstučio yra, galima sakyti, pavyzdinis, idealus.
Algirdas, žinoma, yra nemenkas karvedys. Jis laimėjo Mėlynųjų Vandenų mūšį, jis išplėtė Lietuvos teritoriją į rytus, o ar galima vadinti karvedžiu Kęstutį?