Pasiūliau keisti Lietuvos kelio ženklų dizainą, kuris yra beveik nepakitęs nuo sovietmečio, ir iškart sulaukiau kai kurių žmonių pasipiktinimo, argi galima? Tikrai, argi galima laisvoje Lietuvoje kalbėti apie viską? O gal visgi būtina!? Rodos, vis dar nebaigėme diskusijos kaip vertinti mūsų valstybę Sovietų Sąjungos sudėtyje? Kada pagaliau atsakysime į garsųjį klausimą „Tai ir tada dirbome Lietuvai?“
Sovietų Sąjunga – blogio imperija
Vokietija yra aiškiai atsakiusi sau, kad visiškai atsiriboja nuo nacistinės savo praeities ir viskas, kas su tuo susiję, yra bjauru. Todėl bet kokie paaiškinimai apie tų laikų gerus kelius ar automobilių pramonės laimėjimus bendro negatyvaus režimo vertinimo nekeičia, nes blogio šalyje bet kokia kūryba ir bet kokia veikla galų galiausiai buvo nukreipta blogiui. Ar pastatyta gera autostrada bent kiek gali keisti požiūrį į diktatūrą, jei jos statybai buvo pasitelkiamas prievartinis darbas, o piliečiai kankinami kalėjimuose ir kartu statomos koncentracijos stovyklos? Vokietija supranta savo istoriją, tačiau jos neišsižada ir nepamiršta.
O kaip yra Lietuvoje? Vis dar atsiranda aiškinančių, kad sovietmečiu buvo visai neblogai gyventi, kad visi buvo lygūs, o architektūra ir menas pasiekė aukštumas.. Kaip į tokias kalbas reaguoti bendrapiliečiui, kuris buvo daužomas KGB rūsyje, išvežtas gyvulių vagone į tremtį, iš kurio atimtas visas turtas, kuris už savo pažiūras buvo uždarytas psichiatrinėje ligoninėje, kuriam buvo uždrausta siekti išsilavinimo, neleidžiama skaityti norimos literatūros, klausyti geidžiamos muzikos, keliauti?
Ant Žaliojo tilto stovėjo ideologizuotos skulptūros. Kai pradėjau reikalauti jų pašalinimo, tuoj atsirado gynėjai, aiškinantys apie aukštą meninį lygį. Sutinku, kad Juozas Mikėnas buvo talentingas menininkas, bet jo ideologizuotos skulptūros negali būti atsietos nuo Sistemos. Štai jo sukurta skulptūrinė kompozicija „Besimokantis jaunimas“ idealizuoja tų laikų jaunimą ir mokslą, o juk jaunuoliai buvo verčiami tapti spaliukais ir komjaunuoliais, mokytis dainų apie Staliną, mokytis beprasmių komunizmo tiesų, cituoti Leniną, Marksą, daug kas negalėjo apskritai stoti į universitetą, nes tėvai buvo nelojalūs režimui, buožės ir t.t. Tai ko verta ta melagingą turinį spinduliuojanti skulptūra „Besimokantis jaunimas“?
O kokia taip pat neadekvačiai kultūros paveldu pripažintų Sporto rūmų architektūrinė vertė? Ar padoru žavėtis vantiniu stogu, kai šie rūmai pastatyti ant žydų kaulų, ant vieno iš iškiliausių visų laikų – Vilniaus Gaono kaulų?
Pasauliui prisistatome simboliais
Kol Lietuva vis dar sunkiai susitaria su savo praeitimi, tol sunkiai sekasi laisvai diskutuoti apie dabartį. Mano pasiūlymas dėl kelio ženklų keitimo kyla iš įsitikinimo, kad laisvoje šalyje nėra temų, kuriomis nebūtų galima laisva diskusija. Visi simboliai – tiek akivaizdesnio turinio meno kūrinai, monumentaliosios skulptūros, tiek abstraktūs simboliai, pasireiškiantys tik dizaino ir spalvinių sąskambių skirtumais – turi didelį poveikį visuomenei, jos kultūrai ir nacionaliniam identitetui. Visai neatsitiktinai britai taip griežtai saugo net keistus, atrodo, anachronistinius simbolinius savo identiteto pasireiškimus, pradedant buityje naudojamais matavimo vienetais ir baigiant dviem čiaupais virš kriauklės. Vienas iš svarių argumentų britams palikti ES, buvo pasipiktinimas Briuselio bandymu kištis į jų nacionalinį identitetą išlaikančių simbolių prasmę.
Kelio ženklai irgi yra tokie pat simboliai, tai nėra Dievo duotybė, jų dizainas nėra bereikšmis, jis gali turėti skirtumų. Kaip jie atrodys, tai yra tik tos šalies, taip pat ir mūsų šalies apsisprendimas. Nėra jokio privalomumo laikytis sovietinio dizaino stilistikos. Aš siūlau keisti dizainą, būtent todėl, kad mes nesitapatintume su Blogio imperija, kad ir šių, visur esančių ženklų dizainu būtumėm laisvi, lietuviški, o ne postsovietinai. Kad bet kuris vairuotojas, kirtęs Lietuvos – Baltarusijos sieną galėtų pasakyti, čia kitaip! O iki šiol iš Rytų atvykęs žmogus mato, kad skirtingai ženklai yra Estijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, net ne Lietuvoje.
Kelio ženklai irgi gali būti kitokie
Tarptautinės sutartys numato, kad kelio ženklai visame pasaulyje turi būti funkciškai tokie pat, bet dizainą pasirenka kiekviena šalis. Štai Lietuvoje kelio ženkle raudoni apvadai, reiškiantys draudimą, yra plonos skaisčiai raudonos linijos, o Vokietijoje storos, sodriai raudonos. Lietuvoje mėlyna yra sodrios spalvos, Nyderlanduose tamsios, o Jungtinėje Karalystėje šviesios ir t.t.
Visa buvusi Sovietų Sąjunga paveldėjo vienodus kelio ženklus. Lietuva kartu su Rusija, Baltarusija, Ukraina, Moldova ženklus išsaugojo beveik identiškus. Daugiausiai šioje srityje pasistūmėjo Estija, kuri be didelių kalbų nemažai kelio ženklų pakeitė iš esmės. O Lietuvoje net diskusija šia tema kelia įtampų. Kodėl? Viešai pasiūlęs padiskutuoti šia tema daugiausiai dėmesio sulaukiau iš Kremliaus valdomų portalų. Tai jei tai tik funkciniai ženklai, kam plyšauti?
Naujo dizaino sukūrimas ir ženklų keitimas nebūtų brangus, kaip teigia kritikai. Ženklai galėtų būti keičiami tik tuomet, kai jie nusidėvi, kai ateina laikas juos atnaujinti, kai vykdoma kelio rekonstrukcija, keičiamas eismo organizavimas. Nebūtina tai daryti vienu ypu. Taip per keletą metų ar dešimtmetį visas kelių simbolių vaizdas pasikeistų iš esmės.
Esame laisvi spręsti dėl savo šalies, todėl esame laisvi apsispręsti ir dėl kelio ženklų. Ar liekame postsovienėje simbolių erdvėje, ar sukaupsime jėgų būti savarankiški?
Autorius yra Seimo narys
Gal vystyk reiktu jausti saiką .. o tai va taip prieisime iki to kad sovietinius daugiabučius gražinsime tik tam kad išmėžti tą sovietinį tvaiką ..
nu va, tikras Masiulis, prie stulpo prikibo… Gal būt, kur statomi nauji ženklai, ir derėtų kabinti naujo dizaino ženklus, bet masiškai tai daryti būtų tikras pinigų plovimas ir vagystė
„Čia priėjo Masiulis ir tarė” 🙂
Na, panašu 🙂
Kaip visada skaitant K. Masiulio straipsnius – paverkšlenimus apima gailestis autoriui.
Vaikšto įsisegęs Monikos Navickienės prekinį ženklą – žydrąją penkialapę ‘nezabudkę’ lyg besitęsiančios vaikystės spaliuko raudonąją žvaigždutę.
Tegul vaikšto, bet savo vaikiškumą (infantilumą) skleidžia kaip TS vertybes.
Išsitraukia jokerį – aprauda ž… kaulus po Sporto rūmais, visai, tiksliau – tyčia, užmiršdamas, kad tuos savo tautiečių kaulus pardavė dar carinės Rusijos administracijai ir už sklypą gavo aukso rubliais. Vien tam, kad sukelti savinieką lietuviams, kaltiems dėl Sporto rūmų, pastatytų ž..-bolševikiniais laikais.
Tiesiog gaila laiko straipsnio kvailystes įvardinti.
Pūsti Kukliansky ir chebra dūdą – dėl visko Lietuvoje kalti lietuviai ir skolingi judėjams.
Keisti kelio ženklus ? Kuo jau jie užkliūva ? Gal kiek didesni už Vokietijos ar Prancūzijos, tai turės būti mažesni, negali kitaip matyti K. Masiulis, tik mažesnius ar tokius, kaip Lenkijoje ?
Viskas paprasta – visi dėl rinkimų sukruto, vyksta viešos varžybos, kas ką nors niekam nereikalingo, bet dar negirdėto pasiūlys. Juk artėja diena, kai gali tekti eiti darbo ieškoti…
Jei keis,tai keis palaipsniui,nusidėvėjusius,sulaužytus,paliks margumynas-vienas toks kitas anoks,aha tas dar sovietinis,o šitas jau mūsiškis ….
Baisu tai, kad Seime vos keletą turime, kas dar netapo 5-ja kolona.
Šis ponas net pasiQWXėdamas balsavo už LK išvarymą iš LT pasų (o tai savaime lemia, jog ir iš visų asmens, nuosavybės, išsimokslinimo bei kt. dokumentų, kur minimas pilietis ar jo šeimos nariai).
Kadangi patriotų patriotas ponas A.K. jau užsimojo ir prieš LK vartojimą versle (siūlo įteisinti anglų k. kaip oficialią verslo k.!!!), tai tokie, kaip K. M. jų partijos vadui yra aukso vertės 🙂
” Ar Lietuva gali be sovietinių ženklų? ” Gali ir dar kaip gali. Visi žino, jog pagrindinis ir esminis tarybų sąjungos ženklas yra penkiakampė žvaigždė. Ją būtina nedelsiant visu griežtumu uždrausti .
Visi Masiuliai nori kažkuo išsiskirti. Šis Masiulis palietė pačią aktualiausią ir skaudžiausią Lietuvos nūdienos temą. Šaunuolis. Daugiau tokių deputatų.
kai rusakalbė milicija persekiojo Lietuvos pilietę Astrą už mojavimą Lietuvos valstybine vėliava, Masiulis ir dauguma koncervų tylėjo. Labai jau įtartina – gal jis ir jo partijos nariai nežino, kad Lietuvos valstybinė vėliava yra Lietuvos simbolis?
Jis viską žino ir kas Lietuvos vėliava, ir kokie ženklai. Čia tas pat įvykis, kai priėjęs piplys paklausė, dėde , ką` darai? Pasakiau , kad dirbu. Mažas mažulio pastebėjimas, matau , kad su pagaliuku šūduką kamšai.
Logiška būtų pirmiausiai išsiaiškinti, ar nederėtų Lietuvai sovietinius ir žečpospolitinius ženklus versti į vieną šūsnį. Sakyčiau, gal Masiuliui nepatekus į Seimą rastųsi tam laiko…
Ką tik iš Ciūricho. Kaip žinia šiame mieste 1916 m gyveno revoliucijos vadas V. I. Leninas su N. Skrupskaja. Iki šiol ant to namo kabo atminimo lentelė, pirmojo aukšto lange – Lenino biustas. Dar daugiau 2017 m įvyko teatralizuotas Lenino išvykimo 100 minėjimas. Šveicarai mano, kad reik išsaugoti istoriją, o lietuviai viską griauna: paminklus ant žaliojo tilto, kėsinasi į P. Cvirką, ir galiausiai į kelio ženklus. Remiantis tokia logika darytina išvada, kad Masiulis kenčia didžiausias kančias, nes gimė Tarybų Lietuvoje, tarybinių žmonių šeimoje, gyveno tarybiniame bute, ėjo į tarybinę mokyklą, gydėsi tarybinėje ligoninėje, važinėjo tarybiniu transportu, valgė tyrybinį maistą, žaidė su tarybiniais žailais, draugavo su tarybiniais vaikais, žiūrėjo tarybinius filmus ir t.t. ir šito fakto niekaip nepavyks panaikinti.
Kur yra riba, kada idotizmo kaina jums per brangi? Juk jūs renkate tokius į valdžią?
blick.ch/storytelling/2017/lenin_schweiz/index.html
Kaip kapitalistas socialistui: pasidomėkite kiek buvo šimtų milijonų sumokėta Žaliųjų rodyklių ant sankryžų nurinkėjams ir suprasit iš kur tas patriotizmas kyla. Čia ne idiotizmas visai
Ką tau kužda vidinis balsas kieno balsai išrenka tokius kaip masiulis, kaščiūnas, nausėda ir panašiai į valdžią?
Po Lozoraičio pašalinimo, visiems tapo aišku, kad prieš naują vėją nepapūsi. Kurie to nesuprato, buvo pakišti po velėna. Dori į valdžią nebeina. Turi balsuoti už blogą, blogesnį ar blogiausią. Arba visai atsižegnoti nuo tokios valstybės, arba šokti pagal dūdelę ir galėsi mėgautis riebiu gyvenimu. Kiek procentų balso teisę turinčių išrenka valdančius ? 12 ar 14 % ? Kaip tokia valstybė vadinama ?
Na, gal ne šimtus milijonų. Pasirodo Vilnius nuėmė žalias rodykles už 103 tūkst. eurų. O Lietuva ? Visa ta anti tarybinė isterija atneša kai kam Rojas gyvenimą.
Darbavosi „Grinda”? Reikia duoti uždirbti ištikimai komandų vykdytojai (kapsulės su žuvusiųjų pelenais iš Lukiškių a., Vėtros lentos, Škirpo al. lentelės pagrobimas).
Nuėmimas 103 tūkst. +
pakabinimas atgal 103 tūkst. +
galimybių studija prieš XXX tūkst. +
galimybių studija tarp nukabinimo ir pakabinimo atgal XXX tūkst…
Ir tai vien tik Vilniuje.
O medžių skutimas plikai (kad reikėtų naujais užsodinti!) – milijonai, ko gero?
O juk kai kurie iš jų tiko ir soduose trobelėms nemokamai pasistatyti? Skulptūroms drožti?
O kiek kainavo žaliojo tilto skulpūrų nukėlimas ir kiek kainuoja jų saugojimas grindos aikštelėje?
Kova su tarybiniais kelio ženklais , žinoma, yra labai pelningas verslas, bet niekada neprilygs kovai su tarybinio paveldo naikinimui, Jelcino laikais. Kai Lietuvos ir Rusijos santykiai žydėjo. Tada buvo griaunamos fermos, kad nebūtų kur gyvulių laikyti ir jų šimtai tūkstančių buvo išvežta į Lenkiją. Lenkai pardavė juos vokiečiams už Vakarų kainą, o Lietuvos kolūkiečiai gavo keletą vagnorkų. Nekalbant jau apie blogio imperijos paveldą, Lietuvos laivyną, alaus ( savito ir nepakartojamo) , konditerijos, cukraus, naftos, elektros ir tt ūkio sunaikinimą. Pinigai ir valdžia yra viskas, bet: yra esminis dalykas – kodėl tarybos pervadintos į sovietus. Ogi: taryboms jie pardavė dūšią. O su sovietais neturi nieko bendra. Taip jie išplauna savo sąžinę ir žmonių protus.
Ir paskutinė priežastis, kodėl Lietuvos valstybinė mafija taip aršiai kovoja su savo praeitimi: Kovodami su tarybiniu paveldu jie ne tik prisikemša šlamančių čiužinius, bet ir miegoti gali ramiai. Kas drįs aiškintis kiek jų kova kainuoja Lietuvos žmonėms ? Juk jie vykdo šventą misiją. Jie yra Lietuvos patriotai. Gelbėja Lietuvą. Jie tampa šventomis, neliečiamomis karvėmis. ( Kad ir kiek beprimėšlintų).