Kuo virto Elenin kometa?

2010 metų gruodžio mėnesį apskriejo žinia, kad rusų astronomas mėgėjas Leonidas Elenin atrado naują kometą (mokslinis pavadinimas C/2010 X1). Apskaičiavus jos orbitinius duomenis paaiškėjo, kad uodeguotoji viešnia arčiausiai Žemės praskries „tik“ 34 mln. kilometrų atstumu. Na ir pasipylė sąmokslo teorijos: sukels Saulės aktyvumo anomalijas (nors ir taip šiuo metu Saulė yra be pasiekianti maksimumą), sukels užtemimą (bet tam reiktų, kad kometa atsidurtų 400 km. atstumu nuo Žemės) ir, galiausiai, atsitrenks į mūsų gimtąją Žemę (nors praskries tik truputi arčiau nei Venera).

Kometa prie Saulės arčiausiai pralėkė rugsėjo 10 dieną 72 mln. kilometrų atstumu, o arčiausiai Žemės buvo spalio 16-ąją. Tikėtasi, kad ji bus matoma net plika akimi esant geroms oro sąlygoms užmiestyje.

Iki priartėjant kometai prie Saulės, ji buvo matoma per teleskopus pietiniame danguje, tačiau panašu, kad dangaus viešnia neatlaikė milžiniškos Saulės gravitacijos konjunkcijos metu ir suskilo bei pavirto į kometos nuolaužų debesį. Tai buvo pastebėta vos tik po konjunkcijos (sąjungos) su mūsų gimtąja žvaigžde. Šiuo metu pasaulio astronomai fotografuoja tą dangaus sritį, kurioje turėtų būti Elenin kometa. Jau pirmosios nuotraukos parodė, kad vietoj kometos matomas silpnai švytintis debesis. Pateikiame italų astronomų E. Guido, G. Sostero dviejų dienų nuotraukų animaciją, kur raudonu kryželiu pažymėta apskaičiuotoji kometos padėtis danguje, o aplinkui matomas judantis kometos nuolaužų debesis.

Gaila, bet ši kometa jau nesužibs mūsų padangėje kaip plika akimi matomas objektas, bet neturėtume nusiminti, nes kita kometa Garado (C/2009 P1) sparčiai šviesėja ir gali kitų metų vasario ir kovo mėnesį pasiekti tokį ryškį, kad nebereikės optinių prietaisų ją pamatyti tamsiame danguje.