Nors transporto priemonių Lietuvoje kasmet daugėja – šiemet vien per pirmuosius keturis mėnesius šalyje registruota daugiau kaip 90 tūkst. naudotų ir naujų transporto priemonių, o į rinką kasmet pateikiama daugiau nei 20 tūkst. tonų alyvos, perdirbti jau daugelį metų surenkama mažiau nei trečdalis panaudotos alyvos.
Pasak aplinkosaugos specialistų, ši pavojinga atlieka grėsmę aplinkai kelia ne tik šaltuoju metų laiku, kai yra deginama, bet ir vasarą, kai neteisėtai panaudojama įvairiems remonto ar ūkio darbams.
Naudojama vietoje medienos apsaugos priemonių
Nors specialistai nuolat primena apie netinkamo alyvos tvarkymo keliamą žalą, panaudota alyva vis dar naudojama medienai impregnuoti ar „apsaugoti“. Ja tepamos tvoros, pavėsinės, ūkiniai pastatai, terasos ir kiti lauko medienos gaminiai. Aplinkosaugininkai primena: panaudota alyva nėra medienos apsaugos priemonė – priešingai, ji gali tapti ilgalaikiu taršos šaltiniu.
Panaudotos alyvos negalima pilti į vandens telkinius, kanalizacijos sistemas, išpilti ant dirvožemio, į buitinių atliekų konteinerį, parduoti skelbimų portaluose ar deginti, jei tam nėra leidimo.
Naudotoje automobilių alyvoje kaupiasi pavojingos medžiagos, tarp jų – švinas, kadmis, arsenas ir kiti sunkieji metalai, todėl ji laikoma viena pavojingiausių atliekų aplinkai ir, žinoma, žmonių sveikatai. Skaičiuojama, kad vos vienas litras panaudotos alyvos gali užteršti iki milijono litrų vandens bei didelius dirvožemio plotus.
Panaudotai alyvai patekus į teisėtai ir tvariai veikiančių atliekų tvarkytojų rankas, jos poveikis aplinkai tampa priešingas – atliekos yra perdirbamos, tausojami gamtos ištekliai ir mažinama tarša.
„Surinktos alyvos atliekos yra perdirbamos, iš jų gaminama aukštos kokybės bazinė alyva, kuri vėliau naudojama tepalinei ir hidraulinei alyvai gaminti. Iš vieno litro panaudotos alyvos galima išgauti apie 90 procentų žaliavos, kuri vėl grąžinama į gamybos ciklą. Alyvos atliekas galima perdirbti ne vieną kartą, todėl itin neramina tai, kad Lietuvoje šių atliekų surinkimo ir perdirbimo rodikliai daugelį metų išlieka žemi – oficialiai sutvarkoma mažiau nei trečdalis“, – komentavo Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) direktorė Asta Pakštaitė-Marcinkienė.
Kur priduoti panaudotą alyvą
Yra keletas teisėtų ir aplinkai saugių būdų priduoti panaudotą alyvą. Ji gali būti priduodama savivaldybių stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelėse arba atiduodama licencijuotiems atliekų tvarkytojams.
Pasak A. Pakštaitės-Marcinkienės, kiekvienas gyventojas gali prisidėti prie taršos mažinimo, atsakingai rinkdamasis autoservisus, kurie deklaruoja savo veiklą aplinkosaugos institucijoms ir užtikrina tinkamą panaudotos alyvos tvarkymą, arba patys tinkamai tvarkydami panaudotos alyvos atliekas.
Už neteisėtą alyvos deginimą Administracinių nusižengimų kodeksas numato baudą nuo 250 iki 540 eurų. Pakartotinai padarius šį nusižengimą, taikoma griežtesnė atsakomybė – bauda nuo 750 iki 2 000 eurų.
Parengta pagal Gamintojų ir importuotojų asociacijos pranešimą
