Antradienis, 12 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Mokslas Astronomija ir kosmonautika

Viskas, ką derėtų žinoti apie Žemės planetą (video)

www.technologijos.lt
2014-08-09 21:43:37
1
Viskas, ką derėtų žinoti apie Žemės planetą (video)
Žemė | technologijos.lt nuotr.
Žemė | technologijos.lt nuotr.

Žemė – vieninteliai visų mums žinomų gyvybės rūšių namai visatoje. Jos amžius siekia maždaug 1/3 visatos amžiaus. Jei planetą perpjautume perpus, centre rastume didžiulį skysto metalo branduolį, kurį gaubia skystos uolienų mantijos sluoksnis, o visa tai įvilkta į plonytį Žemės plutos lukštą ir kiek storėlesnę saldaus oro, kuriuo kvėpuojame, plėvelę. Vandenynai, lygumos, kalnai, ledynai, gėlo vandens upės, ežerai. Visus juos šildo gimtoji Žemės žvaigždė Saulė. Vis dėlto, kaip mūsų namai atsirado ir iš ko jie sudaryti?

Prieš 4,6 mlrd. metų Žemė susiformavo iš mirusios žvaigždės liekanų, kurios susitelkė į didžiulį dujų ir dulkių debesį. Šis pradėjo tankėti, o jo centre susidarė akrecinis diskas. Mažos dalelės pradėjo jungtis į vis didesnius medžiagos fragmentus. Šie kaupdami medžiagą galiausiai virto objektais, kuriuos vadiname planetomis. Šis procesas truko nuo 10 iki 20 mln. metų ir tebėra ne visai aiškus.

Netrukus, kai Saulės sistema buvo dar labai jauna ir chaotiška, į vos susiformavusią Žemę trenkėsi maždaug Marso dydžio kosminis kūnas. Smūgio būta kolosalaus. Jei smogęs kūnas būtų masyvesnis, jis Žemę būtų sunaikinęs. Daug Žemės medžiagos pažiro kosminėje erdvėje ir pradėjo skrieti orbita aplink sužeistą Žemę. Galiausiai smūgio nuolaužos pradėjo telktis į vieną kūną ir suformavo Mėnulį, kuris yra didžiausias palydovas Saulės sistemoje, lyginant jį su planeta, aplink kurią jis skrieja.

Tais laikais Žemė buvo panaši į pragarą. Maža to, ką nuolat bombardavo asteroidai, meteoritai, kometos. Žemės paviršiumi tekėjo lavos upės, o atmosfera buvo nuodinga gyvybei. Bet netrukus įvyko drastiškų pokyčių. Žemė pradėjo vėsti. Iš gelmių į paviršių pradėjo trykšti vanduo, kuris išgaruodavo ir vėl grįždavo ant žemės paviršiaus lietų pavidalu.

Milijonai asteroidų Žemėn nešė vis daugiau vandens. Nors jo, lyginant su kitais junginiais, Žemėje yra nedaug, vis dėlto dabar vanduo dengia 71 proc. Žemės paviršiaus. 97,5 proc. to vandens yra sūrus – gėlas vanduo sudaro vos 2,5 proc. viso Žemėje esančio vandens išteklių.

69 proc. gėlo vandens sudaro ledas ir sniegas, 30 proc. – požeminiai gėlo vandens telkiniai, ir tik apie 1 proc. – antžeminiai vandens telkiniai. 69 proc. to vandens yra atmosferoje garų ir kritulių pavidalų. Upės ir ežerai sudaro mažiau tik apie 0,5 proc. viso antžeminio vandens. Dar mažesnė gėlo vandens dalis (apie 0,3 proc.) sudaro gyvus organizmus.

Žemė palaipsniui vėso, paviršiuje susiformavo plonytė pluta. Po skystos uolienos ir toliau judėjo. Tai – vadinamieji tektoniniai procesai. Jie vyksta ir dabar. O Žemės plutą sudaro milžiniškos judančios litosferos plokštės. Ten, kur jos susiduria, iškyla kalnai arba susidaro povandeninės įdubos. Taip atsirado aukščiausia Žemės viršukalnė Everestas (8848 m) ir giliausia įduba Marianai (11 033 m). Vis dėlto, lyginant su Žemės plutos storiu (vidutiniškai 50 km, o svyruoja nuo 5 iki 70 km) tai nėra daug. Beje, giliausias žmonių gręžinys Kolos pusiasalyje (Rusija) buvo 12,3 km gylio.

Po pluta plyti mantija. Jos storis – 2900 km. Ją sudaro išorinis ir vidinis sluoksnis. Viršutinę dalį sudaro litosfera, astenosfera (šią sudaro mažiau mobili, daugiausiai kieta medžiaga). Vidinė mantija ribojasi su išoriniu Žemės branduoliu, kuris yra 2266 km storio. Tai – skystas geležies ir nikelio rutulys, kurio temperatūra – nuo 4000°C iki 5700°C.

Po išoriniu Žemės branduoliu – vidinis branduolys. Jis didžiąja dalimi kietas, sudarytas iš geležies ir nikelio lydinio, 1 200 km storio arba 2 400 km skersmens. Palyginimui, jis yra maždaug 70 proc. Mėnulio dydžio, tačiau temperatūra jame nenusileidžia Saulės paviršiaus temperatūrai ir siekia 5700°C. Beje, vidinis branduolys iš lėto auga – po maždaug 1 mm per metus.

Žemę gaubia plika akimi nematomas magnetinis laukas – magnetosfera. Jis apsaugo Žemėje gyvenančius organizmus nuo kenksmingų dalelių, atskriejančių iš Saulės ar kosmoso gelmių. Magnetosfera yra glaudžiai susijusi su Žemės branduoliu. Jame labai sudėtingomis trajektorijomis cirkuliuoja labai daug elektros, kuri sukuria magnetinį lauką.

Aptarkime ir atmosferą. Tai – dujos, kurias vadiname oru. Orą sudaro 78 proc. azoto, 21 proc. deguonies, 0,9 proc. argono, tik 0,04 proc. anglies dvideginio ir dar mažiau kitų dujų. Žmonės ypač priklausomi nuo apatinio atmosferos sluoksnio, kuris vadinamas troposfera. Jos storis – vidutiniškai 12 km.

Virš jos plyti stratosfera, į kurios sudėtį įeina ir ozono sluoksnis, saugantis nuo itin agresyvių Saulės spindulių, kurie vadinami ultravioletiniais spinduliais. Virš stratosferos, maždaug 50 km aukštyje plyti mezosfera. Ten temperatūra siekia apie -85°C. Maždaug 80 km aukštyje prasideda termosfera. Joje sudega dauguma meteorų. Atmosferos riba su kosmosu nėra tiksli, tačiau žmonija sutarė ją laikyti 100 km aukštį.

Tačiau atmosfera tęsiasi ir aukščiau. Maždaug poros šimtų kilometrų aukštyje plyti jonosfera su šiaurinėmis pašvaistėmis, o ar aukščiau, maždaug 350 km aukštyje skrieja Tarptautinė kosminė stotis (TKS).

Kraštutinis atmosferos sluoksnis – egzosfera. Ji siekia 10 000 km aukštį. Toliau – beorė erdvė.

Žmonės dabartiniu pavidalu Žemėje egzistuoja tik apie 200 tūkst. metų. Tai – 0,004 proc. viso Žemės amžiaus.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. „Mokslo sriuba“ apie laboratorijose auginamą mėsą (video)
  2. Kauno mokslininkai jau valdo palydovą iš Žemės
  3. Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarių danguje – svečias iš kosmoso (video)
  4. Naujos užuominos apie Žemėje esančio vandens kilmę
  5. Jei visą Žemės vandenį surinktume į vieną burbulą…
  6. „Žemės valanda“ Europai primena – nebeturime teisės laukti
  7. M. Kalnietis. Fukušima – atominė elektrinė ar atominė bomba? (video)
  8. Jau žinome, kad Žemei grasina mažiausiai 2300 kosminių kūnų
  9. Kaip baigsis mūsų pasaulis? Suirusių planetų dulkės aplink baltąsias nykštukes
  10. Kas prieš 4,5 mlrd. metų šildė ledo luitu turėjusią būti Žemę?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Proistorikas, geofizikas inž. Romualdas Zubinas says:
    9 metai ago

    Ar straipsnio autorius žino:
    – kada ir kodėl Žemėje vyksta globaliniai abiejų Žemės ašigalių ir kada bei kodėl tiktai vieno jų apledėjimas?
    – kada ir kodėl Žemėje vyksta globaliniai visą ką Žemėje naikinantys tvanai?
    – bent ką nors apie Trečiąjį ir Ketvirtąjį Žemės ašies judėjimus ir apie klimato kaitą Žemėje?
    Į visus klausimus, tikriausiai, autorius atsakys – NE!
    O jug atsakymai į visus juos jau yra žinomi ir juos davė Romualdas Zubinas knygose “Perkūnas”, “Per praeitį į ateitį”, Pažadinta praeitis” ir “Praregėjimas”. Beje, šiose knygose nurodoma apie 300 panaudotų šaltinių! Juose žmonijos atmintis siekia apie 100 000 metų!
    Tačiau pateikiamo straipsnio autorius operuoja milijonais metų!? Ar straipsnyje pateikiama informacija, kaip ir daugelis kitų liečiančių Žemės tolomąją praeitį, nėra “laužta iš piršto”?!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Plačiažnypliai vėžiai | zuv.lt nuotr.

Ežerai praturtinti plačiažnypliais vėžiais

2023 09 05
Žemės ūkis | lrv.lt nuotr.

Nustatyta 2 000 žemės naudojimo pažeidimų

2023 09 05
5 įpročiai medžiagų apykaitai pagreitinti | unsplash.com, I. Yunmai nuotr.

5 įpročiai medžiagų apykaitai pagreitinti

2023 08 31
Kaip išplauti įsisenėjusias dėmes iš baldų? | freepik.com nuotr.

Kaip išplauti įsisenėjusias dėmes iš baldų?

2023 08 31
„Sūduvos vandenys“ | lps.lt nuotr.

Marijampoliečių laukia dideli vandens tiekimo sutrikimai?

2023 08 28
Į ką atkreipti dėmesį perkant vandenį plastikiniame buteliuke?

Vanduo: pagalba apsinuodijus ar nusideginus?

2023 08 27
„Žydintis“ vanduo | aad.lrv.lt nuotr.

Karštas oras skatina vandens „žydėjimą“

2023 08 21
Dažyti plaukai | pexels.com nuotr.

Vasara – išbandymas plaukams ir galvos odai

2023 08 21
Ką reikėtų žinoti apie sveikesnius saldžių gėrimų pakaitalus?

Pagalba užklupus dehidratacijai

2023 08 21
Jūra | KU Jūros tyrimų instituto nuotr.

Jūroje susidarę duobės: kaip iš jų išplaukti?

2023 08 15
Rodyti daugiau

Naujienos

Akcija „Visa Lietuva šoka“ | Rengėjų nuotr.
Etninė kultūra

 Rudenėjančią Lietuvą įsuks šokių sukūrys

2023 09 12
Visoje Lietuvoje žmonės būrėsi į miškų švarinimo talkas | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Visoje Lietuvoje žmonės būrėsi į miškų švarinimo talkas

2023 09 12
Europos profesinio meistriškumo varžytuvėse – auksas, bronza ir meistriškumo medalis Lietuvos komandai | smsm.lrv.lt nuotr.
Mokslas

Europos profesinio meistriškumo varžytuvėse – auksas, bronza ir meistriškumo medalis Lietuvos komandai

2023 09 12
I. Vėgėlė | Alkas.lt koliažas
Politika ir ekonomika

Tautininkai ir centristai kviečia telktis apie prof. Igną Vėgėlę

2023 09 11
Ėjimas, vaikščiojimas | pixabay.com, PublicDomainArchive nuotr.
Lietuvoje

Sugrįžta Nacionalinis judumo iššūkis

2023 09 11
LRKM nuotr.
Lietuvoje

Ukrainai perduota puspenkto milijono šaudmenų

2023 09 11
Saulės elektrinės įrengimas | enmin.lt nuotr.
Lietuvoje

Audros niokojo ir saulės elektrines

2023 09 11
Žalias Kaunas | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaunas imasi mažinti triukšmą ir taršą

2023 09 11

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ojojojojj apie Rusijos laukia neabejotinas krachas
  • joana vis dar kundroto apie Ką reiškia ir ko verti Rusijos pasirašyti susitarimai
  • joana vis dar kundroto apie Ką reiškia ir ko verti Rusijos pasirašyti susitarimai
  • ne tik pavežėjai apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  •  Rudenėjančią Lietuvą įsuks šokių sukūrys
  • Visoje Lietuvoje žmonės būrėsi į miškų švarinimo talkas
  • Europos profesinio meistriškumo varžytuvėse – auksas, bronza ir meistriškumo medalis Lietuvos komandai
  • Tautininkai ir centristai kviečia telktis apie prof. Igną Vėgėlę
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Ežerai praturtinti plačiažnypliais vėžiais

by Ditė Česėkaitė
2023 09 05
0
Plačiažnypliai vėžiai | zuv.lt nuotr.

Žuvininkystės tarnybos vykdomi plačiažnyplių vėžių (Astacus astacus L) išteklių atkūrimo Lietuvos vandens telkiniuose darbai antri metai iš eilės yra sėkmingi. ...

Skaityti toliau

Nustatyta 2 000 žemės naudojimo pažeidimų

by Ditė Česėkaitė
2023 09 05
0
Žemės ūkis | lrv.lt nuotr.

2023 m. I pusmetį Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) atliko 3 976 žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimus visoje Lietuvoje. Patikrinimų metu nustatyti...

Skaityti toliau

5 įpročiai medžiagų apykaitai pagreitinti

by daiva
2023 08 31
0
5 įpročiai medžiagų apykaitai pagreitinti | unsplash.com, I. Yunmai nuotr.

Kūne nuolat vyksta daugybė procesų, o jiems reikalinga energija, kuri gaunama medžiagų apykaitos proceso metu. Tai vienas svarbiausių procesų organizme,...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Ojojojojj apie Rusijos laukia neabejotinas krachas
  • joana vis dar kundroto apie Ką reiškia ir ko verti Rusijos pasirašyti susitarimai
  • joana vis dar kundroto apie Ką reiškia ir ko verti Rusijos pasirašyti susitarimai
  • ne tik pavežėjai apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • Esame pasirengę? apie Pasienyje su Rusija grėsmėms pasirengta
Kitas straipsnis
M. Purvinas. Lietuviškieji kaimai už Deimenos

M. Purvinas. Lietuviškieji kaimai už Deimenos

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai