Šiuo metu kometa Dzidzinšan-ATLAS (Tsuchinshan-ATLAS, C/2023 A3) traukia astronomų ir dangaus mėgėjų dėmesį visame pasaulyje ir Lietuvoje. Šią kometą 2023 m. sausį nepriklausomai atrado astronomai iš Dzidzinšan observatorijos Kinijoje (紫金山天文台 kin. Purpurinio kalno observatorija) ir automatizuotos dangaus stebėjimo sistemos ATLAS, veikiančios Havajuose.

2024 rugsėjo 27 d. priartėjusi  prie Saulės, ji sušvito daug ryškiau nei buvo laukta ir tapo matoma plika akimi. Spalio 12 d. praskriejusi arčiausiai Žemės, dabar uodeguotoji tolimojo kosmoso viešnia jau tolsta nuo mūsų ir jos šviesis pamažu blėsta, tačiau po Saulės laidos, vakarais, ji kasdien kyla vis aukščiau ir, vaduodamasi iš vakaro žarų, vakarų horizonte visą savo grožį išskleidžia pasitelkusiems žiūronus ir fotoaparatus, nekalbant jau apie teleskopus. Tad giedrais spalio vakarais, po Saulės laidos, nepraleiskite progos pasigrožėti šia viena ryškiausių pastarojo dešimtmečio kometų.

Kur ir kaip stebėti Dzidzinšan – ATLAS kometą?

Kometą stebėti geriausiai kaimo vietovėje, toliau nuo miesto šviesų, išvažiavus iš miesto į vakarų pusę. Geriausias laikas stebėjimui – vakare, po Saulės laidos, kai vakarų padangėje prigęsta vakaro žaros, tarp 19 ir 21 val.. Kometą, esant geroms oro sąlygoms, vis dar galima matyti plika akimi palei vakarų horizontą – šiek tiek į pietvakarius nuo vakarų krypties.

Geru pagalbininku, atrandant ją, bus ryškiausia Jaučiaganio žvaigždė – Arktūras. Kometa šiais vakarais keliaus šiek tiek daugiau nei per ištiestos rankos 2-jų kumščių plotį kairiau nuo Arktūro.

Dzidzinšan – ATLAS kometos ryškis šiuo metu yra 2,5 m. Plika akimi matome šviesulius iki 6 m ryškio. Čia kuo mažesnis m, tuo ryškesnis šviesulys. Ryškiausi šviesuliai turi neigiamą ryškį. 

Spalio 8 d. Dzidzinšan – ATLAS kometa artėdama prie Saulės trumpam buvo sužibusi kaip -4,9 m ryškio šviesulys ir tapo viena ryškiausių šimtmečio kometų. Tuo metu čekų astrofotografas, astronomijos populiarintojas ir menininkas Petras Horalekas ją nufotografavo vidury baltos dienos… 

Stebėjimo sėkmę lems ir meteorologinės sąlygos – reikia laukti giedros nakties. Kometos padėtį dangaus skliaute ir kitas jos charakteristikas galite pasitikslinti astronominėje interneto svetainėje theskylive.com.

Iki spalio 21 d. kometos švytėjimą stelbs vakarais tekančio pilno, vėliau jau dilti pradėjusio, Mėnulio šviesa. Po to jau galima bus kometą stebėti Mėnuliui dar neužtekėjus, tačiau jos šviesis diena iš dienos blės, tad pasitelkti papildomi optiniai prietaisai (žiūronai ar teleskopas) padės pamatyti blyškią kometą aiškiau, leis geriau įžiūrėti jos uodegą.

Kas yra kometos?

Kometos – tai Saulės sistemos kūnai, kurie sudaryti iš ledo, dulkių ir uolienų. Kai kometa priartėja prie Saulės, jos ledinis paviršius garuoja, sudarydamas spindinčią komą, kurią dažnai papildo ilga ir įspūdinga uodega.

Kometos keliauja aplink Saulę elipsinėmis orbitomis ir gali sugrįžti tik po šimtmečių ar tūkstantmečių. Šiuo metu stebima Dzidzinšan – ATLAS kometa prie Saulės vėl sugrįš tik po 80 000 metų.

Kometų įdomybės

Kometos jau tūkstančius metų žavi žmones. Senovėje jos dažnai buvo laikomos blogio pranašėmis – pavyzdžiui, garsioji Halio kometa, kurios apsisukimo apie Saulę trukmė yra 76 metai, buvo laikoma netgi karo ar maro ženklu. Ji buvo matoma 1066 m., kai Anglijoje vyko garsusis Hastingso mūšis, ir ši kometa netgi vaizduojama ant Bajė gobeleno.

Moksliškai kometos svarbios tuo, kad yra savotiški „laiko kapsulės“ – jų sudėtis nepakito nuo Saulės sistemos susidarymo pradžios, todėl tyrinėdami kometas, mokslininkai gali sužinoti daugiau apie ankstyvąją Saulės sistemos istoriją.

Vienas iš įdomiausių kometos tyrinėjimo pavyzdžių yra Europos kosmoso agentūros misija „Rosetta“. 2014 m. kosminis aparatas „Rosetta“ buvo nutupdytas ant Čurumovo-Gerasimenko (67P) kometos paviršiaus. Pirmą kartą žmonijos istorijoje kosminis zondas buvo nuskraidintas į kometą ir atskleidė daug naujų žinių apie šiuos paslaptingus dangaus kūnus.