Liepos 2 d. Keramikos paviljone (Respublikos g. 3), Panevėžyje, pradeda veikti Sofijos (Sofiios) Horbachevskos paroda „Tuštumos svoris“. Paroda veiks iki rugpjūčio 23 dienos (imtinai). Kviečiama lankytis!
S. Horbachevska (kūrybinis pseudonimas Sofika) – Kyjive gyvenanti ukrainiečių menininkė, atradusi molį kaip pagrindinę savo meninės kalbos medžiagą dar studijų metais.
Nuosekliai p.lėtojama Sofiios kūryba balansuoja tarp keramikos ir šiuolaikinės skulptūros. Menininkę domina siluetai, tarpai tarp formų, molio plastiškumas ir jo gebėjimas perteikti trapias, organiškas struktūras. Jos darbuose dažnai juntamos žmogaus kūno ir augalinių formų užuominos, tačiau jos niekada nevirsta tiesioginiu vaizdavimu.
Horbačevskai keramika nėra dekoratyvinė ar taikomoji medžiaga – ji ją suvokia kaip visavertę skulptūros formą. Todėl autorė atsisako glazūros, spalvos ir puošybos, palikdama molio paviršių beveik nepaliestą. Ant jo lieka pirštų atspaudai, įtrūkimai, netobulumai ir medžiagos pėdsakai, kurie, jos žodžiais, yra neatsiejami tiek nuo molio, tiek nuo žmogaus.
Didelė dalis kūrinių gimsta intuityviai, be išankstinių eskizų ar griežto plano. Menininkė dirba remdamasi psichine būsena, leisdama formai natūraliai rastis lipdymo procese. „Tai, ką jaučiu, tą ir atkuriu lipdydama“, – sako ji. Būtent todėl jos skulptūros atrodo tarsi sustabdytos tarp abstrakcijos ir atpažįstamos gyvybės – jose svarbūs ne tik patys daiktai, bet ir tarp jų esanti erdvė.
Šios parodos pavadinimas – Tuštumos svoris – gimė iš autorės santykio su forma ir erdve. Horbačevskos kūriniuose svarbu ne tik tai, kas sukurta iš molio, bet ir tai, kas lieka neužpildyta – tarpai, ertmės, pauzės ir tylos momentai, kaupiantys patirtis, jausmus ir laiką.
Sofiia Horbachevska. Tuštumos svoris
Sofiia Horbachevska (kūrybinis pseudonimas Sofika) – Kyjive gyvenanti ukrainiečių menininkė, atradusi molį kaip pagrindinę savo meninės kalbos medžiagą dar studijų metais.
Nuosekliai plėtojama Sofiios kūryba balansuoja tarp keramikos ir šiuolaikinės skulptūros. Menininkę domina siluetai, tarpai tarp formų, molio plastiškumas ir jo gebėjimas perteikti trapias, organiškas struktūras. Jos darbuose dažnai juntamos žmogaus kūno ir augalinių formų užuominos, tačiau jos niekada nevirsta tiesioginiu vaizdavimu.
Horbačevskai keramika nėra dekoratyvinė ar taikomoji medžiaga – ji ją suvokia kaip visavertę skulptūros formą. Todėl autorė atsisako glazūros, spalvos ir puošybos, palikdama molio paviršių beveik nepaliestą. Ant jo lieka pirštų atspaudai, įtrūkimai, netobulumai ir medžiagos pėdsakai, kurie, jos žodžiais, yra neatsiejami tiek nuo molio, tiek nuo žmogaus.
Didelė dalis kūrinių gimsta intuityviai
Jie gimsta be išankstinių eskizų ar griežto plano. Menininkė dirba remdamasi psichine būsena, leisdama formai natūraliai rastis lipdymo procese. „Tai, ką jaučiu, tą ir atkuriu lipdydama“, – sako ji. Būtent todėl jos skulptūros atrodo tarsi sustabdytos tarp abstrakcijos ir atpažįstamos gyvybės – jose svarbūs ne tik patys daiktai, bet ir tarp jų esanti erdvė.
Šios parodos pavadinimas – Tuštumos svoris – gimė iš autorės santykio su forma ir erdve. Horbačevskos kūriniuose svarbu ne tik tai, kas sukurta iš molio, bet ir tai, kas lieka neužpildyta – tarpai, ertmės, pauzės ir tylos momentai, kaupiantys patirtis, jausmus ir laiką.
Pastaruosius penkerius metus menininkė kuria karo sąlygomis Ukrainoje. Nepaisydama elektros tiekimo sutrikimų, medžiagų trūkumo ir nuolatinio neapibrėžtumo, ji tęsia kūrybinę praktiką ir aktyviai dalyvauja tarptautinėse parodose.
Kaip menininkė pasakojo interviu Lietuvos kultūros atašė Kyjive Tomui Ivanauskui: „Kai vyko apšaudymai, man pradžioje buvo baisu ne dėl savo gyvybės, o dėl to, kad negalėsiu dirbti.
Man tai buvo didžiulis stresas. Tik praėjusiais metais atėjo tam tikras suvokimas ir tiesiog nurimau. Aš esu keramikė-skulptorė. Jei nėra elektros ir negaliu išdegti savo darbų, galiu lipdyti. Lipdyti mėgstu.“
Sofiia šiandienį gyvenimą Ukrainoje apibūdina kaip egzistavimą „tarsi po kupolu“, sustojusio laiko ir nuolatinio laukimo būsenoje. Ši patirtis atsispindi jos skulptūrose, kuriose daug reikšmės įgauna ne tik pati forma, bet ir tai, ko joje nėra – tuštuma, kurioje telpa atmintis, netektis ir neišsakytos patirtys.
Sofija Horbachevska jau pažįstama Lietuvos žmonėms
Bendradarbiavimas su Vilniuje veikiančia Contour Art Gallery prasidėjo netrukus po 2022 m. Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą ir per kelerius metus išaugo į nuoseklią partnerystę.
2022 m. spalį jos kūriniai buvo pristatyti meno mugėje ArtVilnius, o 2026 m. pavasarį – Contour Art Gallery surengtoje parodoje From the Same Soil. Menininkės kūrinių jau yra įsigiję Lietuvos ir užsienio rinkėjai.
Viename iš interviu Sofija yra sakiusi, kad būtent šio bendradarbiavimo dėka jos kūryba atrado auditoriją Lietuvoje, o per ją – ir platesnį tarptautinį matomumą.
